Pagrindinis > Žmonės > Nuomonių kaleidoskopas > Žiūrovai: ar dėkojame artistams dovanodami gėles?

Žiūrovai: ar dėkojame artistams dovanodami gėles?

 

Štai po vieno koncerto Kultūros centre nugirstas dviejų pusamžių moterų pokalbis, aidint džiaugsmingų plojimų audrai ir joms pačioms nuoširdžiai, skambiai plojant:

– O gėlių artistams vėl niekas neneša į sceną… – pusbalsiu sako viena moteris savo kolegei.

– Ir aš ką tik tą patį pagalvojau. Gėda, norisi slapta pabėgti… – dar garsiau plodama, pritaria kolegė.

– Tai negi organizatoriai negali pasirūpinti, kad taip nebūtų? Negi jiems sunku iš anksto sužinoti, kiek gėlių reikės, ir jų nupirkti?

– Nežinau, ar organizatoriai privalo tai daryti… Klausyk, bet mes pačios apie gėles atlikėjams niekada nepagalvojame.

– Taip, mudvi jau ne pirmą kartą apie tai kalbame, bet ir vėl ateiname be gėlių…

O kokiomis nuotaikomis gyvena kiti koncertų ir spektaklių, kitokių renginių žiūrovai, matydami, kad atlikėjai liko be gėlių? Gal gėlės artistams – jau nemadinga atgyvena? Gal atlikėjai gėlių jau nevertina, o žiūrovai džiaugiasi vien tuo, kad dar gali nepigų bilietą į renginį nusipirkti?

Eugenija STRAMSKIENĖ (Marijampolė):

– Nenešu ir aš gėlių, nors žinau, kad būtų labai gražu, ir noriu tai daryti. Gal ir keistai skamba toks pasiteisinimas, bet mane stabdo salės, žiūrovų jūros dėmesys. Nejauku… Kartą po spektaklio nešiau gėlių iš Vilniaus atvykusiam marijampoliečiui aktoriui, savo sūnaus labai geram draugui. Negalėjau kitaip – nuoširdžiai privalėjau. Bet jaudulys apima net prisimenant tai – man kojos drebėjo… Kai baigiasi koncertas ar spektaklis, visada apgailestauju, kad mažai žiūrovų eina scenos link su gėlėmis, bet pati padėties nepagerinu. Kitą kartą prieš renginį apie tai net nepagalvoju. Bet va, jeigu prieš pat renginį vestibiulyje būtų pardavinėjamos gėlės, ko gero, nusipirkčiau jų ir, sukaupusi drąsą, nuneščiau. Arba per pertrauką susigundyčiau nusipirkti. Ko tik nepadarai, kai ypatingos emocijos užvaldo!

Ričardas MOCKUS (Marijampolė):

– Kadangi pats esu Marijampolės kultūros centro darbuotojas, tai galiu pasakyti, kad būna daug atvejų, kai mes, šeimininkai, pasirūpiname gėlėmis atlikėjams, bet ne visada. Štai koncertuoja pasaulinio garso dainininkė Violeta Urmana – marijampolietė iki kaulų smegenų, tai kaip jai gėlių neįteikti? O jeigu renginys ypatingai komercinis, tai mes jau nesikišame. Tokių komercinių renginių būna vis daugiau – ir patys atlikėjai supranta, kad daro šou. Man pačiam labai gražu, kai žiūrovai neša gėlių artistams. Juk tai – padėka, įvertinimas. Esu pastebėjęs, kad gal netgi dažniau gėlių į renginius atsineša, pavadinčiau, ne „poniški“ žiūrovai. Kadangi ir pats esu nemažai keliavęs po šalies scenas, tai žinau, kad Marijampolės žiūrovai niekuo nesiskiria nuo kitų miestų žiūrovų. Kartais mūsiškiai netgi dosnesni ir vaišingesni!

Eglė SIMANAUSKIENĖ (Bagotoji, Kazlų Rūdos sav.):

– Mane labai stebina, kai po renginio atlikėjams būna mažai gėlių arba jų išvis nebūna. Gėlės – padėka artistui, pripažinimas, o tam, kas jas nešė – džiaugsmo antplūdis, geros emocijos. Ypač reikia atsidėkoti gėlėmis, kai koncertas ar spektaklis yra nemokamas. Esu iš tų žmonių, kurie į renginius eina su gėlėmis rankoje, ir to mokau savo mokinius. Ypač padėką gėlėmis labai vertina atlikėjos moterys – tai žinau! Jos nepalieka gėlių kur nors persirengimo kambaryje, nenumeta. Todėl aš iš anksto apgalvoju, kad mano dovanotas gėles atlikėjui būtų patogu vežtis namo – kad jos greitai nenuglebtų, neužimtų labai daug vietos. Dar esu pastebėjusi, kaip gerai jaučiasi moksleiviai, paraginti nunešti gėlių artistams – žinomo žmogaus apsikabinimas, bučinys, dėmesys šildo ir taurina, pakylėja. O kai atlikėjai po renginio gauna mažai gėlių arba ne visi, išgyvenu tai, man būna liūdna, gėda, netgi priekaištauju sau, kad per mažai gėlių atsinešiau pati.

Gintas BALIULIS (Liubavas, Kalvarijos sav.):

– Man atrodo, čia toks beprasmis mūsų pokalbis… Kaip kas nori, kaip kas gali, taip ir elgiasi. Paprastam kaimo žmogui didieji kultūros renginiai – nelabai pagal jų galimybes. Na, aš galiu sau leisti porą kartų per mėnesį apsilankyti kokiame nors renginyje Marijampolėje, Kaune. Ne visada, bet ir ne išimtiniais atvejais važiuodamas prigriebiu ir gėlės žiedelį ar kelis. Žinau, kad scenos žmonėms tai yra malonu. O kai nuvykstu be gėlių, tai tikrai ne dėl to, kad jau būčiau įvertinęs bilieto kainą ir gėlėms pinigų pagailėjęs.

Nijolė VAITŪNAITIENĖ (Gižai, Vilkaviškio sav.):

– Tikrai žinau, kad labai gražu atsidėkoti atlikėjams gėlėmis, bet pati jų esu nešusi labai retai. Ir net nežinau, kuo paaiškinti – tiesiog toks nesusipratimas laiku, amžinas skubėjimas… Kažkaip, rodos, einu į renginį išgirsti, pamatyti arba ir pailsėti, o apie gėles iš anksto nepagalvoju. Dukros, atsimenu, kai dar mokėsi mokykloje, dažnai nešdavosi gėlių į renginius – gal mokytojai paprotindavo. Kita vertus, jeigu kiekvienas žiūrovas ateis su gėlėmis, tai po koncerto ar spektaklio didelėje salėje nusidrieks didžiulės eilės… Manau, gėlėmis artistams turėtų pasirūpinti renginio organizatoriai. Pati, būdama bibliotekininkė ir organizuodama įvairius kamerinius renginius Gižuose, tai darau. Juk tai – šiltas šeimininko dėmesys svečiui.

Ieva LAUKYTĖ

Asmeninių albumų ir redakcijos archyvo nuotraukos.

 

5 komentarai(-ų) “Žiūrovai: ar dėkojame artistams dovanodami gėles?

  1. Esu kažkada nešus dainininkams palaidas rožes, na kažkaip nepatogu buvo, įsivaizduoju grįžt, merkt tas gėles, dar ir nepatogumai. Dabar tik dėžutes nešu visiem, tiek atlikėjams, tiek draugams.

  2. Aš atlikėjams nešu gėles jei tai asmeniškai pažystami žmonės. Dažniausiai renkuosi pavienes skintas gėles arba kompozicijas dėžutėje kurios atrodo labai gražiai ir patogu laikyti renginio metu, neapvarva drabužiai nuo šlapių kotelių. Asmeniškai nepažystamiems kartais tikrai norėtųsi tokiu būdu išreikšti padėką, pripažinimą, tačiau veikiausiai stinga drąsos

  3. LABA, NIEKAS GELIU TIESIOG NENORI NEST… DARIAU EKSPEREMENTA SVEZIAI NUSKINTUS JURGINUS TEMPIAU PRIE TRAKU PILIES, KUR VYKO „ANA KARENINA“ SPEKTAKLIS, KUR ARTISTAI TIKRAI NUSIPELNE PADEKOS, KUR ZIUROVU DAUGUMA VIRESNI ENTILIGENTAI, VISI PASIPUOSE, PASITENPE, KAS SU KOSTIUMAIS IR VAKARINEM SUKNELEM, BET GELIU NIEKAM NEREIK….KELIS JURGINUS PAEME SIAIP PRO SALI EINANTYS VAIKINAI SAVO PANOM, BET TIK NE I SPEKTAKLI. PASIULUS GELES VISI TIK BEGO KUO GREICIAU NUO MANES, KITI NUSISUKTAVO, KAD TIK NEPAGAUTI ZVILGSNIO. DEJA IS MAZDAUG 600 ZMONIU EJUSIU I SPEKTAKLI TIK VIENA PANA NESESI 3 SURISTAS ROZYTES. KITIES NEREIKEJO, NETODEL, KAD PAMIRSO, KAD NEPAGALVOJO, TIESIOG …. 🙁

  4. LABA, NEKAS GELIU TIESIOG NENORI NEST… DARIAU EKSPEREMENTA SVEZIAI NUSKINTUS JURGINUS TEMPIAU PRIE TRAKU PILIES, KUR VYKO „ANA KARENINA“ SPEKTAKLIS, KUR ARTISTAI TIKRAI NUSIPELNE PADEKOS, KUR ZIUROVU DAUGUMA VIRESNI ENTILIGENTAI, VISI PASIPUOSE, PASITENPE, KAS SU KOSTIUMAIS IR VAKARINEM SUKNELEM, BET GELIU NIEKAM NEREIK….KELIS JURGINUS PAEME SIAIP PRO SALI EINANTYS VAIKINAI SAVO PANOM, BET TIK NE I SPEKTAKLI. PASIULUS GELES VISI TIK BEGO KUO GREICIAU NUO MANES, KITI NUSISUKTAVO, KAD TIK NEPAGAUTI ZVILGSNIO. DEJA IS MAZDAUG 600 ZMONIU EJUSIU I SPEKTAKLI TIK VIENA PANA NESESI 3 SURISTAS ROZITES. KITIES NEREIKEJO, NETODEL, KAD PAMIRSO, KAD NEPAGALVOJO, TIESIOG …. 🙁

  5. VISADA AKTUALI TEMA. Niekaip neišsprendžiamas reikalas. Štai neseniai buvo labai gėda po dainininkės Vaidos Genytės ir smuikininko Zbignevo Levickio NUOSTABAUS koncerto Marijampolės kultūros centre, kai jie negavo nė vienos gėlės! Aš manau, kad ORGANIZATORIAI turi tuo pasirūpinti VISADA – ne tik garsiajai Urmanai teikti gėles. O mes, žiūrovai… Kartais mes pagalvojame, gal kas nors kitas atneš, kartais į koncertą atlekiame iš kur nors labai skubiai, kartais nė mintis apie gėles į galvą nešauna, kartais būna ne pakeliui gėlių „taškas“ ir renginio vieta. Taip ir išeina. Tikrai būtų gerai, jeigu nors Marijampolės kultūros centre, kur vyksta daugiausia renginių, koncerto ar spektaklio dieną būtų prekiaujama gėlėmis. Tada artistai po renginio, manau, tikrai nestovėtų scenoje tuščiomis rankomis. Nauja direktorė gal tai išgirs!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite