Tupikai – signataro Justino Staugaičio tėviškė
Palikęs smėlingus Kazlų Rūdos šilus, per Višakio Rūdą keliauju į Žvirgždaičių miestelį. Ten, sankryžoje, signataro Justino Staugaičio tėviškė, manęs laukia Šakių savivaldybės paminklosaugininkė Inga Navlikienė. Iš Višakio Rūdos keliaudamas link Tupikų kaimo, išvystu zanavykų žemėje įspaudą iš krašto apgyvendinimo istorijos, palikusios čia vietovardžius: Tamošbūdis, Bliūviškiai, Griškabūdis, Degutinė.
Iš pat ryto pliaupia įkyrus lietus. Inga mane įspėjo „nepamiršti aulinių batų“. Vedamas Šakių savivaldybės automobilio su mane pasitikusia energingąja Inga, tešku per žvyro duobutes. Ant kalnelio iš tolo matyti signataro J. Staugaičio tėviškės medžiai. Sodybvietė nušienauta, prižiūrima, ją puošia paminklinis akmuo, kryžius.
Įvairialytė signataro veikla
Iš valstiečių šeimos 1866 metais kilęs J. Staugaitis paliko žymų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kaip politikas, ir kaip dvasininkas. Tradiciškai pasirinkęs kunigo kelią, mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, prieš tai baigęs Marijampolės gimnaziją. Kunigo kelias veda į Alytų, Lenkiją, Balbieriškį. 1906 metais kunigas J. Staugaitis tapo naujos Lekėčių parapijos klebonu. Iš čia prasidėjo jo politinė, socialinė veikla. Aktyviai įsijungia į besikuriančios Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklą, kuria specialios šalpos draugijas. Marijampolėje įkuria senelių ir našlaičių namus, vaikų darželį. Įkuria katalikišką švietimo draugiją, rūpinasi lietuviškų mokyklų, bibliotekų kūrimu. To meto katalikiškos krypties leidiniuose publikuojama daug straipsnių, nuo 1911 m. priklauso dr. J. Basanavičiaus įkurtai Lietuvių mokslo draugijai.
1917 m. Lietuvių konferencijoje kartu su zanavykais S. Banaičiu ir J. Vailokaičiu išrenkamas į Lietuvos Tarybą. Pasirašius Vasario 16-osios aktą, tą pačią dieną tapo antruoju Tarybos vicepirmininku. Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, vėliau išrenkamas į Steigiamąjį, Pirmąjį ir Antrąjį Seimus, buvo šių Seimų vicepirmininkas. Nuo 1923 m. rugpjūčio 10d. iki 1925 m. sausio 27 d. Antrojo Seimo pirmininkas. Jam, kaip Seimo pirmininkui, tekdavo pavaduoti ir Lietuvos Respublikos prezidentą.
Rūpinosi Lietuvos ir Vatikano santykių nustatymu.
1926 m. paskirtas Telšių vyskupu, įkūrė Telšių kunigų seminariją.
Mirė J. Staugaitis 1943 m. liepos 8 d., palaidotas Telšių katedroje.
Autoriaus nuotraukoje: signataro, vyskupo J. Staugaičio gimtinė Tupikų k. (Šakių raj.)
P.S. Straipsnyje panaudota Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta J. Staugaičio biografija.
(Bus daugiau)