Pagrindinis > Daugiau kategorijų > Žmogus ir gamta > Trijų hektarų ploto graikinių riešutmedžių rojus – sodininko svajonės išsipildymas

Trijų hektarų ploto graikinių riešutmedžių rojus – sodininko svajonės išsipildymas

Kai žmogus lieka ištikimas savo svajonėms, gyvenimas jas, pasitelkęs laiką, išpildo su kaupu, dovanodamas netgi tai, apie ką net pagalvota nebuvo, kai ilgesio spalvomis sieloje pleveno žavus troškimas. Šią tiesą savo gyvenimu patvirtino Meškučių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Algirdas JUŠINSKAS, nuo pat ankstyvos vaikystės svajojęs apie savo namus ir ypač – didžiulį sodą prie namų, kuriame augtų ir obelys, ir kriaušės… Šiandien šis žmogus turi ne tik visa tai. Darbščios ir rūpestingos šeimininko rankos sukūrė graikinių riešutmedžių giraitę, ateityje duosiančią graikinių riešutų ne vien šeimos reikmėms, bet ir pardavimui. O įstabiausia, kad graikinių riešutmedžių sodas sukurtas iš paties nuo pat pasėtų riešutų (sėklų) A. Jušinsko išaugintų sodinukų, kuriais, kaip itin kokybiškais, sodininkas dabar jau ir prekiauti gali.

Praktinė sodininkystė – po ilgų dėstytojavimo metų

Algirdas Jušinskas šiuo metu – ūkininkas, valdantis vos apie 5 hektarus žemės. Nedaug? Pakanka, mat nors jo ūkis ir mišrus (laiko šiek tiek gyvulių, javus sėja), didžiausias dėmesys vis dėlto sodininkystei: hektaro plotą užima sodas, kuriame augusias obelis beveik išstūmė graikiniai riešutmedžiai, subrendę medžiai, jau treji metai duodantys vis gausesnį derlių (šiuo metu čia auga 50 graikinių riešutmedžių), o dar 2 ha plote – graikinių riešutmedžių jaunuolynas, kuris taip pat, laikui bėgant, virs solidžia tokio pobūdžio medžių giraite (čia auga net apie 300 riešutmedžių). Taigi perspektyva aiški: 3 ha žemės plotas atiduotas graikiniams riešutmedžiams. Ir tai dar ne viskas: 10 arų plotas skirtas sodinukams.

Šalia graikinių riešutmedžių – ir lazdyno riešutmedžiai, kuriuos sodininkas augina trejus metus. Labai ypatingos veislės: net maži krūmokšniai puikiai dera ir veda stambius vaisius. Sodininkas juos pats daugina vegetatyviniu būdu: tik taip jis garantuotas, jog naujasis riešutmedis bus toks pat efektyvus kaip ir motininis krūmas.

Link A. Jušinsko svajonės – puoselėti graikinių riešutmedžių sodą – realizavimo eita daugybę metų. Žmogus jau keleri metai, kai nebedirba Marijampolės kolegijoje, kurioje sodininkystę, bitininkystę, miškininkystę dėstė 30 metų (daug metų jo darbovietė vadinosi žemė ūkio technikumu). A. Jušinskas, kilęs iš netoli Simno (Alytaus raj.) esančio Kalniškės kaimo, baigęs Simne 8 klases, įstojo Marijampolės žemės ūkio technikumą, kurį baigęs įgijo agronomo specialybę. Jaunas specialistas buvo paskirtas dirbti į tuometinį Kovo 8 -osios kolūkį (dab. Kalvarijos sav.), tačiau poreikis tobulėti atvedė jį į Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur jis tobulino žinias agronomijos srityje. 1976 m. baigęs tą aukštąją mokyklą, A. Jušinskas gavo pakvietimą dėstytojauti tame pačiame technikume, kurį ir pats baigęs buvo. Čia bedirbdamas baigė dar ir Maskvos Timiriazevo akademiją, kurioje studijavo sodininkystę bei pedagogikos mokslus, ir dabartinėje Marijampolės kolegijoje dirbo iki 2009 m. Tiesioginis darbas A. Jušinskui visada sutapo su nuo vaikystės buvusia meile medžiams, sodams, tačiau turėjo praeiti nemažai laiko, kol svajonės – turėti savo sodą – ėmė pildytis, o teorijos – virsti praktika. Kol gyveno tuose pačiuose Meškučiuose bute, tenkinosi tik epizodiniais prisilietimais prie savo svajonės, o kai 1990 m. įsikėlė į savo pastatytą namą, įsigijo žemės, griebėsi rimtų darbų.

Graikinių riešutmedžių giraitės užuomazgos – prieš daugiau nei dešimt metų

A. Jušinskas, kaip minėta anksčiau, įsiveisęs vaismedžių sodą, prieš daugiau nei 10 metų ėmė galvoti ir apie graikinių riešutų auginimą: tuo pat metu prie namų pasisodino 4 graikinių riešutmedžių sodinukus (beje, juos išsiauginęs iš savo pasėtų sėklų). Tai būta rinktinių medelių, kurie derėti ėmė prieš šešerius metus. Paprastai, anot A. Jušinsko, reikia laukti 8 – 10 metų, kol pasėtas riešutas (sėkla) virs derlių duodančiu medžiu. Taigi sodininkas, pasidžiaugęs pirmaisiais graikinių riešutų derliais (dabar per metus iš 4 medžių surenka jau apie 200 kg riešutų, pusė jų – iš vieno, motininio, medžio), sumojo, jog reikia plėsti graikinių riešutmedžių auginimą. Prie namų augantys medžiai (juos A. Jušinskas vadina motininiais) tapo dauginamosios medžiagos tiekėjais, tad likusieji nuo dauginimo riešutai lieka šeimos poreikiams (apie pardavimą dar net nemąsto). Taip pamažu atsirado plotas, šiuo metu užimantis apie 10 arų, kuriame sėklos daiginamos. A. Jušinskas riešutus sėja (per metus pasėja apie 1000 riešutų) arba pavasarį, arba rudenį. Sėja 30 cm atstumu sėklą nuo sėklos, o atstumas tarp tarpueilių – 80 cm. Sudygta tiks apie 50 proc. pasėtų sėklų. Prireikia 2 – 3 metų, kol iš riešuto išauga medelis, kurį galima iš daigynėlio perkelti į nuolatinę sodinimo vietą. A. Jušinsko riešutine, kaip minėta pradžioje, apie 350 graikinių riešutmedžių, susodintų 7 metrų atstumu vienas nuo kito.

„Graikinis riešutmedis – Lietuvos ateities vaismedis!“

A. Jušinskas, domėdamasis graikinių riešutmedžių auginimu, ieškojo ir Lietuvoje žmonių, turinčių kone pramoninius riešutynus. Nerado. Tiesa, teko susipažinti su žmonėmis, auginančiais daugiau nei vieną graikinį riešutmedį. Bet tik tiek. „O juk graikinis riešutmedis – Lietuvos ateities vaismedis, – sako A. Jušinskas. – Šiltėjant klimatui mūsų šalyje, šie medžiai išties dar labiau paplis, nors ir dabar čia augantys graikiniai riešutmedžiai yra puikiai prisitaikę prie mūsų klimato sąlygų.“

Graikinis riešutmedis, pasak A. Jušinsko, išaugantis į galingą medį, – ne tik puošmena, tačiau ir jo vaisiai pasižymi įvairiausiomis teigiamomis sveikatai, grožiui, gerai savijautai savybėmis. Be to, akcentuoja sodininkas, graikinius riešutmedžius labai paprasta auginti. Jeigu turi atsparų šalčiui sodinuką su patikimais „kilmės dokumentai“ (kad vaisiai anksti – rugsėjo mėnesį – subręstų ir būtų aukštos kokybės, kurią, be kita ko, apibūdina plonas lukštas bei geras skonis) ir pasodini į nuolatinę vietą iškart, nelaukdamas, kad šaknys išdžiūtų, manyk, jog visi vargai baigti. Graikiniai rišutmedžiai nėra reiklūs dirvai, tik mėgsta, kad dirvos paviršius būtų purus. Šių medžių šaknų sistema labai gausi, stipriai įsitvirtinanti dirvoje, tad jokios baimės, kad lietūs išplaus ar vėjai išvers. Be to, augantiems medžiams beveik jokia priežiūra nereikalinga: nereikia jų genėti, graikinių riešutmedžių nepuola ligos, kenkėjai. Kai jie veda, labai paprasta surinkti derlių. Paprastai rugsėjo pirmoje pusėje riešutai būna sunokę, nukrenta žemėn, tad tereikia tik juos susirinkti, o susirinkus – padžiovinti (tuomet šiais įstabiais gamtos stebuklais bus galima mėgauti ilgai).

Pagiriamasis žodis graikiniam riešutui

Graikinių riešutų teigiamos savybės buvo pastebėtos jau antikoje (tais laikais daugelyje Europos tautų graikiniai riešutai buvo vadinami karžygių maistu, nes po didelių fizinių krūvių sustiprina bei atpalaiduoja raumenis). Graikiniuose riešutuose yra biologiškai aktyvių medžiagų – polifenolių, antioksidantų ir žmogaus organizmui reikalingų riebiųjų rūgščių, stimuliuojančių smegenų veiklą. Jie taip pat turi vitaminų C, B1, B2, PP. Pagal kaloringumą jie prilygsta mėsai arba sviestui, nes juose yra 75 proc. riebalų. Šie riešutai 50 kartų daugiau turi vitaminų nei citrusiniai vaisiai ir 8 kartus – nei juodieji serbentai. Graikiniai riešutai yra taip pat puikus magnio, cinko, polinesočiųjų rūgščių bei vitamino B6 šaltinis, juose yra gausu ir baltymų.

Graikiniai riešutai padeda išvalyti šlakus iš organizmo, gerina kepenų, skrandžio, inkstų, žarnyno veiklą. Riešutų patariama valgyti ir sergant mažakraujyste, nes juose gausu kobalto bei geležies. jie sumažina cholesterolio lygį organizme. Graikiniais riešutais patartina ir atmintį stiprinti, suvalgant nors po 2 riešutus kasdien. Šie riešutai taip pat padeda suvirškinti sunkų maistą, stiprina galvos smegenis, širdį ir kepenis, gydo tulžies pūslės ligas. Jie žvalina ir tonizuoja organizmą, neutralizuoja žalinguosius medžiagų apykaitos produktus, atjaunina viso organizmo ląsteles, saugo širdį nuo širdies ligų

Graikinių riešutų lapų užpilas naudingas kalkėjant kraujagyslėms, sergant kai kuriomis odos ligomis. Be to, graikiniai riešutai rekomenduojami vartoti ir kaip afrodiziakas.

Graikinio riešutmedžio visas dalis galima naudoti

A. Jušinskas tikina, jog naudojimui ne vien graikiniai riešutai tinkami – galima naudoti visas graikinio riešutmedžio dalis. Sodininkas teigia, jog saikingai vartojama užpiltinė – geras būdas gerai savijautai palaikyti. Graikinių riešutų užpiltinei naudojami ir riešutai, ir jų žali apvalkalai. Žalius apvalkalus reikia susmulkinti, į tą patį indą sudėti riešutus ir užpilti degtine, pradėti vartoti galima po 3 savaičių. Pasak A. Jušinsko, jis pats, reguliariai valgydamas graikinius riešutus, džiaugiasi puikia savijauta, pakilia nuotaika bei darbingumu. Sodininkas, būdamas dar ir bitininkas, labai vertina ir graikinių riešutų branduolius, užpiltus šviežiu medumi. Toks užpilas ne tik labai skanus, bet ir naudingas sveikatai. Be to, gali stovėti labai ilgai.

Daug domėjęsis graikiniais riešutmedžiais, sodininkas žino, kad ir šio augalai lapai labai vertingi. Jie sukaupia daug vitamino C, todėl jų nuovirai ir trauktinės – puikios organizmą stiprinančios priemonės, vartojamos išsekus organizmui, taip pat ir avitaminozei gydyti. Šios priemonės gerina medžiagų apykaitą, vartojamos gydant aterosklerozę, tinka gerklei skalauti, esant uždegimams. Nuovirai vartojami ir sutrikus žarnyno veiklai. Lapai turi ir antiseptinių savybių – švieži arba džiovinti, sutrinti į miltelius, dedami ant nedidelių žaizdų, vočių. Šiems tikslams iš lapų gaminami ir tepalai. Sergant įvairiomis odos ligomis, lapų nuoviras naudojamas apiplovimams, vonioms. Be to, lapų ekstraktas mažina cukraus kiekį kraujyje ir didina kraujo krešėjimą.

Laima GRIGAITYTĖ

Autorės nuotraukos.

Nr. 33 (37), 2013 m. rugpjūčio 17–23 d.

27 komentarai(-ų) “Trijų hektarų ploto graikinių riešutmedžių rojus – sodininko svajonės išsipildymas

  1. Pirkome 70 vnt dvimeciu sodinuku is A.Jusinsko, panasu kad prigijo visi, esame labai patenkinti ,ypac malonus zmogus, labai isamiai viska paaiskino patare kaip sodinti ir priziureti, rekomenduojame pirkti sodinukus is Algirdo Jusinsko,visi sveiki grazus.

  2. Noreciau suzinoti ,kodel agraikinio riesutmedzio lapai pusleti,riesutu daugybe galjisai serga kokia liga ,ogal kad laisciau saltu vandeniu.Buciau dekingas kad kas atsakytu .

  3. Nreciau nusipirkti sėklu nors kelis kilogramus bei sodinukų. kada ir kur turėciau atvaziuoti. Jonas, Vilnius parašė:

    kokia sodinuku dveju metu kaina

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite