Antradienis, gruodžio 11, 2018
Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Lietuvos savanorių kelias (5)

Lietuvos savanorių kelias (5)

 

Nuo Antupių – iki Ožkasvilių

Beveik savaitę užsitęsė savanorio iš Rūdos kaimo Tamošiaus (Tomo) Narijausko artimųjų paieškos.

Muziejininkės Danutės Ardzijauskaitės Lietuvos valstybės Istorijos archyve surastoje savanorio byloje rašoma: ,,Dingo 1919 m. liepos 9-tą be žinios ties Bikundi.“ Sudomino šios keistos vietovės pavadinimas. Kol kas jos nepavyko surasti. Siekdamas ką nors išgirsti apie šį dingusį prieš 100 metų karį, leidausi į paieškas.

Prisiminiau, kad vaikystėje teko pažinti keistuolį vyriškį Juozą Narijauską, gyvenusį prie kelio į Keturvalakius. Kitoje kelio pusėje link Oranų kaimo tęsėsi prieškario laikų garsaus ūkininko ir politiko V. Rudvalio laukai. Mano paauglystės metais čia buvo sodinami Gižų kolūkio cukriniai runkeliai (cukrinių runkelių vagose prabėgo ne viena vergijos vasara). Prie Narijauskų sodybos, šešėlyje po medžiais, po ilgų valandų dar ilgesnėse vagose prisėsdavome prie savo kuklių pietų stalo. Lašinukai, naminė duona, kiaušiniai, butelis pieno – tai ir visi pietūs. Man, paaugliui, imponavo senovinė sodyba su dar senesne klėtimi. Šios sodybos gyventojus – brolį ir seserį Juozą ir Petrutę Narijauskus – matydavau tik Gižų bažnyčioje, o ne sodyboje. Juozas buvo keistuolis, vis, pasakojama, rinkdavosi jaunas merginas į žmonas, bet taip ir liko abu su seserimi bešeimiai. Tuomet net neįtariau, kad šioje sodyboje savo paskutines gyvenimo dienas praleido ir mano ieškomas savanoris Tomas Narijauskas. Tai sužinojau tik atvykęs į Bačkiškių gyvenvietę, kur gyveno brolių  Narijauskų sesuo Danutė. Ten suradau jos dukrą Liną Galasevičiūtę-Starinskienę, savanorio Tomo Narijausko dukterėčią. Čia manęs ir laukė staigmena. Lina neša albumus ir suranda savanorio nuotraukas. Pasak jos, Tamošius (Tomas) Narijauskas miręs apie 1980 m. Mano patikrintais archyviniais įrašais jis miręs 1979 metais birželio 9 dieną ir, tariamai, palaidotas Rūdos kaimo kapinėse.

Pasak Linos Starinskienės, daugiau apie jos dėdę galintis papasakoti Sabinas Masaitis, gyvenąs lyg ir Balsupiuose. Jo žmona Afrozina kažkada dirbo Keturvalakių kolūkyje buhaltere.

Vykstu į Keturvalakių seniūniją. Paslaugūs jos darbuotojai informuoja, jog Masaičiai įsikūrę Ožkasvilių kaime. Čion atvykęs iš  vietinių gyventojų suteiktos informacijos suradau Masaičių sodybą. Per septyniasdešimtmetį perkopęs šeimininkas iš laukų grįžo su traktoriumi, o jo žmona tuo metu ruošėsi kepti blynus. Užkalbinta šeimininkė, vos išgirdusi tetėno T. Narijausko pavardę, šyptelėjusi tarstelėjo: ,,Pažįstu tave, esu mačiusi per Marijampolės televiziją“. Žinomumas labai palengvina paieškas.

Sabinas Masaitis, būdamas paauglys, daug bendravo su Tamošiumi Narijausku, mat savanorio žmona Magdalena esanti jo motinos sesuo. Pasak S. Masaičio, senolis buvęs labai darbštus, mėgstantis bendrauti, geros širdies. Mirė sulaukęs 89 metų ir palaidotas greta žmonos Magdalenos ir dukros Magalionijos Rūdos kaimo kapinaitėse.

Gižų seniūnas Romas Kučiauskas, besirūpinantis savanorių įamžinimu, pažadėjo savanorio, kuris pagal dokumentus buvo dingęs be žinios 1919 metais, kapą sutvarkyti, pasodinti gėlių, pritvirtinti lentelę su savanorio pavarde.

Išliko tik ši T. Narijausko fotografija… (Linos Starinskienės albumo nuotrauka).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.