Pagrindinis > Regione > Mes ir įstatymas > Kriminalistė Rasa Ižganaitė: „Teorija – tikrasis praktikos pamatas“

Kriminalistė Rasa Ižganaitė: „Teorija – tikrasis praktikos pamatas“

 

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja Rasa Ižganaitė antrus metus iš eilės buvo pakviesta dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Visuomenės saugumo užtikrinimo problemos: teoriniai ir praktiniai aspektai“. Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete vykusioje konferencijoje ji skaitė pranešimą „Vaikai – ikiteisminio tyrimo veiksmų dalyviai“.

Rasa Ižganaitė, nuo 2000-ųjų dirbdama policijoje, dažniausiai tiria sudėtingas bylas, neretai tenka atlikti su vaikais susijusius ikiteisminius tyrimus. „Pradžioje buvo labai sunku. Bet, jei myli savo darbą, jei supranti, ką darai – tuomet viskas gerai“,- kalba pareigūnė. Ji pasakoja, jog magistrantūros studijų metu užsimezgė itin glaudus ryšys su akademine bendruomene, vyko labai daug praktinių užsiėmimų. Magistrantų praktines užduotis nuolat stebėdavo universiteto profesūra, patyrę dėstytojai, jie negailėdavo patarimų ir įžvalgų – tai kasdieniniame darbe yra patys vertingiausi dalykai. „Esu labai dėkinga Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto prodekanei prof. dr. Vaivai Zuzevičiūtei, doc. dr. Laimai Ruibytei, prof. hab. dr. Rūtai Adamonienei , doc. dr. Janinai Juškevičiūtei – būtent šie žmonės mane įkvėpė, paskatino gilintis ne tik į praktiką, bet ir į teoriją, kuri ir yra tikrasis praktikos pamatas“.

Moteris džiaugiasi, kad ir kasdieninėje tarnyboje dirba su tikrais profesionalais, o Marijampolės apskr. VPK vadovai netgi skatina dalyvauti tokio pobūdžio konferencijose ir dalintis patirtimi su kolegomis. Juolab, kad šiandien „vaikų klausimas“ itin eskaluojamas – tai susiję su pastaruoju metu vykusiais rezonansiniais nusikaltimais.

Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja R. Ižganaitė, pripažindama, jog vaikai ir patys daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, teigia, jog vaiko tapimas „auka“ ar „nusikaltėliu“ yra jau pasekmė. „Labai svarbu kur, kaip ir su kuo vaikas gyvena, ką jis mato, ką išgyvena, ką jaučia, kas jam rūpi, ar jis pats kam nors rūpi. Juk vaikai yra silpnoji grandis, kuri netrukus taps visuomenės pagrindu būsimoms kartoms. Nuo to, kokį patyrimą dabartiniai vaikai turės savyje, tokia bus ir mūsų visuomenė, ir jos moralės normos“,- įsitikinusi pareigūnė.

Paklausta, ką visuomenė ir kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad vaikai netaptų nei aukomis, nei nusikaltėliais, pašnekovė pataria matyti, kas vyksta šalimais ir nebūti abejingiems. „Turime kalbėtis su vaikais ir juos girdėti (o ne tik sakyti: „netrukdyk“, „palauk“ ir pan.). Žinant, kuo gyvena vaikai, kas jų draugai, lengviau apsaugoti juos nuo galimų nusižengimų ar net nusikaltimų. Kai vaikas suvokia, jog dėmesio (kurio jam taip trūksta) sulauks tik tuomet, kai padarys ką nors bloga – ženklas, jog suaugusiųjų gyvenime yra problemų“.

Marijampolės apskr. VPK informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite