Pagrindinis > Naujienos > Ar kompiuteris iš mūsų gyvenimo išstumia knygą?

Ar kompiuteris iš mūsų gyvenimo išstumia knygą?

 

Kai technologijos dar nebuvo taip smarkiai pažengusios į priekį, knyga žmogui buvo viena iš geriausių laisvalaikio praleidimo priemonių. Gera knyga naudojama ne tik kaip mokslo priemonė, bet ir yra skirta turiningai praleisti laiką, moko mus gyventi, puoselėja tam tikras vertybes.

Bėgant laikui, knygų skaitymo populiarumas vis mažėjo. Pastebima, kad jas pakeičia mobilieji telefonai, televizorius arba kompiuteris. Šiais laikais beveik kiekvienoje srityje kompiuteris ir darbas yra susiję. Tačiau kiek žmonių, ypač jaunų, kompiuterį iškeistų į knygą? Tereikia palyginti, kiek savo laisvalaikio skiriame knygoms, o kiek jo atitenka kompiuteriui. Tad kodėl ir kaip kompiuteris išstumia knygas iš mūsų gyvenimo?

Gediminas Šverčiauskas, apdailininkas (Marijampolė):

– Dažnai dirbu pas žmones nuo 8 valandos ryto iki 5 valandos vakaro. Kai ateinu, vaikas sėdi prie kompiuterio, išeidamas matau, kad jis yra ten pat. Per tą laiką jis kelis kartus nueina į tualetą ir porą kartų pavalgyti. Taip visa jo diena ir praslenka. Toks laiko leidimas ne tik gadina sveikatą, bet ir skatina nusikaltimus. Žinau net tikrą pavyzdį, kai vaikas pradėjo neskirti virtualaus pasaulio nuo realaus. Žaisdamas smurtinius kompiuterinius žaidimus, atsitraukęs nuo kompiuterio jis kartoja tą patį, pavyzdžiui, pradeda mušti savo seserį. Juk dabar daugiausia vaikų mėgstamų kompiuterinių žaidimų yra susiję su smurtu. Dėl smurto kaltas ne tik kompiuteris, bet ir animaciniai filmai. Galime palyginti senoviškus rusiškus animacinius filmus ir tuos, kuriuos rodo šiandien. Skirtumas akivaizdus: kokias vertybes puoselėjo senoviški filmai ir kas yra rodoma šiandieniuose. Negaliu teigti, kad kompiuteris nereikalingas. Kuo toliau, tuo labiau jis tampa reikalingesnis. Visi mano vaikai ir anūkai yra emigravę. Be kompiuterio ir programos ,,Skype“ bendravimas su jais taptų labai sudėtingas. Dažnai nespėju grįžti iš darbo ir pažiūrėti žinių. Tada įsijungiu kompiuterį ir perskaitau. Be galo daug gerų dalykų jame galima rasti, jeigu jauti ribas. Kaip jas pajausti? Riboti laiką, leidžiamą prie kompiuterio, ir stebėti, ką tavo vaikas veikia prie jo.

Dėl to, kad vaikai neskaito knygų, kalta ir mokykla. Mokytojai neskatina, o bendraamžiai skaitantį vaiką neretai pradeda pravardžiuoti „moksliuku“. Nuo pat mažens vaiką auklėjant reikia duoti į rankas ne kompiuterį, o knygą. Esu įsitikinęs, kad reikia koja kojon žengti kartu su technologijomis, kurios mums atneša labai daug naudos, tačiau knygų pamiršti nevalia. Taigi iš mūsų gyvenimo knygas išstumia ne kompiuteris, o mes patys. Kodėl? Taip auklėjame savo vaikus. Tad ką pasirinks mūsų vaikas – knygą ar kompiuterį – priklauso nuo to, kaip mes jį auklėsime.

Sonata Lastauskaitė, ekonomistė (Kalvarija):

– Šiais laikais kompiuteris išstumia knygas. Net ir iš mano pačios gyvenimo knygos išstumtos dėl kompiuterio, o gal dėl to, kad neturiu joms laiko, nors labai mėgau skaityti. Kompiuteris man reikalingas dėl darbo ir studijų. Kursinius darbus rašau tik kompiuteriu, nes taip yra greičiau ir patogiau. Neneigsiu – kartais pažaidžiu ir kompiuterinius žaidimus, bet stengiuosiu juos riboti, nes esu įsitikinusi, kad taip vystosi priklausomybė. Naujosios technologijos žavi žmones, ypač jaunus, nes jie yra labai imlūs. Tai palengvina daugelio žmonių gyvenimą. Mano nuomone, daugiausia laiko jaunimas skiria kompiuteriniams žaidimams. Tai nėra blogai, jeigu jaučiamos ribos. Mano brolis žaisdamas kompiuterinius žaidimus išmoko programuoti. Žinau atvejų, kai žmogų yra sunku atitraukti nuo kompiuterio bet kuriuo paros metu: tai jau yra liga. Tačiau kai kompiuteris naudojamas darbui, dedu tam didelį pliusą.

Saulius Varnagiris, eigulys (Kazlų Rūda):

– Save priskirčiau prie senoviškų žmonių – vis dar skaitau knygas. Manau, viena iš priežasčių, kodėl žmonės nebeskaito knygų, yra ta, kad jos yra gana brangios, ir įsigyti knygą knygyne gali leisti sau ne kiekvienas. Tačiau knygą galima ,,išsinuomuoti“ bibliotekose. Juk tai nieko nekainuoja. Visgi pagrindinė priežastis, kodėl jaunimas neskaito – tėvai nerodo pavyzdžio. Pasodina vaiką prie kompiuterio, jis pasineria į virtualų pasaulį – ir vaiko negirdėti, jis ramus ir netrukdo tėvams užsiimti savo reikalais. Taip vaikai ir pripranta leisti laiką prie kompiuterio ekrano, o ne skaitant knygą, kuri, be abejo, suteikia kur kas daugiau naudos.

Aušra Katilienė (Vilkaviškis):

– Iš mano gyvenimo kompiuteris neišstumia nei knygų, nei kitų užsiėmimų. Daugiausia jį naudoju darbui, o ne laisvalaikiui. Tačiau laisvalaikį skiriu ne knygų skaitymui. Labiau mėgstu skaityti žurnalus, laikraščius. Žinoma, kai kurie žmonės prie kompiuterio praleidžia labai daug laiko. Vaikai per daug dėmesio skiria kompiuteriniams žaidimams, bet dėl to, mano manymu, yra kalti tėvai. Norint, kad vaikas skaitytų, reikia jam rodyti tam tikrą pavyzdį ir patiems skaityti. O tam, kad neleistų tiek daug laiko prie kompiuterio, reikia vaikams skirti daugiau dėmesio: išvykti į gamtą, turiningai leisti laiką, stebėti užimtumą. Tuomet nekils problemų nei dėl knygų neskaitymo, nei dėl pernelyg didelio dėmesio kompiuteriui.

Agnė Mirijauskaitė, moksleivė (Marijampolės sav., Bukta):

– Manau, kad kompiuteris ne tik išstumia knygas iš jauno žmogaus gyvenimo, bet ir atitolina tikrąjį, realų ir šiltą bendravimą. Vaikai atsisako eiti į kiemą pažaisti, bendrauja su savo draugais tik internetu, mažai leidžia laiko su savo tėvais ir artimaisiais. Mūsų proseneliai augo be kompiuterių ir jie buvo sveikesni. Dabar, kur tik pažvelgsi, vaikai ir jaunuoliai vaikšto su akiniais, nes per daug laiko skiria kompiuteriams, kurie ne tik atima mūsų brangų laiką, bet ir skleidžia sveikatai pavojingą spinduliuotę. Tėvai turėtų labiau atkreipti dėmesį į savo vaikų užimtumą, gal net ir uždrausti naudotis kompiuteriu. Vaikai turi iškeisti kompiuterį į savo mėgstamą užsiėmimą: tai gali būti ir knygų skaitymas. Žmonės dažnai pamiršta, kad egzistuoja knygos. Mokykloje kyla problemų net dėl rašinių rašymo. Geriausias savišvietos būdas yra knygų skaitymas. Taigi manau, kad knyga turėtų išstumti kompiuterį iš gyvenimo, o ne atvirkščiai.

Deividas Petrukaitis, studentas (Marijampolės sav., Šunskai):

– Manau, kad šiuo klausimu vienareikšmio atsakymo nėra. Daugelio žmonių paklausus, kada paskutinį kartą jie skaitė knygas, nemaža dalis atsakytų: tada, kai dar nebuvo interneto. Visuomenėje yra susidariusi nuomonė, kad internete galima susirasti viską. Tačiau knygos taip pat yra informacijos šaltinis, kuris mums suteikia netgi daugiau naudos nei internetas. Nesakau, kad kompiuteris yra nereikalingas. Juo naudodamiesi žmonės sutaupo daugybę laiko, pavyzdžiui, gali atlikti banko operacijas, susimokėti mokesčius ir pan. Visgi didžiausią minusą dėčiau žaidimams, kurie išugdo priklausomybę. „Užsikabinus“ ant žaidimo pamiršti draugus, šeimą, tolsta bendravimas. Kai žmogus per daug pasineria į virtualų pasaulį, jis gali nebemokėti realiai bendrauti, bijoti tam tikrų dalykų. Aš ir pats buvau per daug pasinėręs į kompiuterinį žaidimą „Lineage“. Žaisdamas jį prarasdavau laiko nuovoką, kartais meluodavau draugams, kad esu užsiėmęs, turiu daug darbo, dėl to, kad galėčiau daugiau laiko praleisti prie šio žaidimo. Atitrūkti buvo be galo sunku. Kas mane sustabdė ir atitraukė nuo kompiuterio? Knyga. Vieną vakarą namuose dingo elektra, todėl kompiuterį įsijungti buvo neįmanomas. Tada pasiėmiau knygą. Nuo to laiko daugiau dėmesio skiriu knygoms negu kompiuteriui, mat tai duoda kur kas daugiau naudos. Labiausiai mėgstu skaityti filosofines knygas, kurios leidžia suprasti aplinkinį pasaulį, geriau pažinti žmones ir save – to niekada neišmoksime sėdėdami prie kompiuterio.

Raminta GRIGAITYTĖ

Asmeninių albumo nuotraukos.

Nr. 27 (31), 2013 m. liepos 6–12 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite