Pagrindinis > Daugiau kategorijų > Beveik rimtai > Viena trečioji vasaros

Viena trečioji vasaros

 

Vasara atriekė pirmąją savo vieną trečiąją dalį. Mieste ramu, žmonės beveik viskuo patenkinti: jau nebereikia daryti didelio lanko, kad nuvyktum į darbą, o ir šiaip nevyksta nieko, kas galėtų kelti nepatogumą ar nepasitenkinimą. Dažnai nieko nedarymas sukuria apgaulingą ramybę, bet taip patogiau.

Atrodo, Užbėgių respublika nustojo gyvavusi, o jei ji vis dar gyva, tai netrukus tikrai baigs savo egzistenciją, taip ir nesupratusi: įgyvendino savo misiją ar ne. Jeigu grojimas per vietinės valdžios nervus buvo misija, tai ji įgyvendinta su kaupu: skambėjo garsiai, kartais grojimas tapdavo nepakeliamas – tada ledai šiek tiek pajudėdavo, paskui vėl sustodavo, kol tas grojimas vėl tapdavo nebepakeliamas.

Atidarytos sankryžos, numarinusios Užbėgių respubliką, vis laukia ir nesulaukia vilkstinių autobusų, kuriais turėtų plūsti inžinerinių stebuklų ištroškusios ekskursijos, bent jau taip kažkada žadėjo vienas iš valdžios vyrų. Miestas atgavo kvėpavimą, beveik visi jau išmoko, kurią žiedo juostą reikia pasirinkti, kad teisingai grįžtų namo – vis šokia tokia „atrakcija“, nes mieste jau buvo nuobodu važinėti.

Multifunkcinė arena jau kelinti metai pasiklydusi valdžios koridoriuose bei kabinetuose. Bet gal ir gerai, tegul amžiams pasiklysta, nemanau, kad jos reikia, bent jau artimiausiame dešimtmetyje, o gal ir apskritai. Žinoma, tai mano subjektyvi nuomonė, bet nemanau, kad joje vyks renginys, dėl kurio važiuoju į Kauną ar Vilnių, o arenos išlaikymas greičiausiai taps našta marijampoliečiams.

Lauke, prie „Lidl“, jau nesimato eilių, o vienas jaunasis Marijampolės politikas apie naująjį prekybos cenrtą retkarčiais vis dar išdidžiai ir pabrėžtinai pareiškia kaip apie neregėtai „pritrauktą“ investiciją. Investicija – galbūt, tik dėl pritraukimo vis dar abejoju. „Lidl“ pats dar nebuvau, todėl neturiu apie tai nuomonės, o nebuvau todėl, kad yra viena aplinkybė: į prekybcentrius užsuku labai retai – tam yra žmona, o ji tai tikrai žino, kaip leisti eurus.

LEZ‘as nenuilstamai ieško dar neregėtiškesnio investuotojo ir, rodos, šis jau trypčioja prie įėjimo slenksčio, bet staiga įvyksta „Brexit“, jis atsitraukia ir laukia, laukia, kas bus toliau. Atrodo, kad Jungtinė Karalystė toli nuo Lietuvos, o nuo Marijampolės dar toliau, bet, pasirodo, „Brexit“ veikia ir ant mūsų LEZ‘o slenksčio.Taip kad LEZ‘o hektaruose dvejus metus dar drąsiai bus galima sodinti grūdines ar kitokias kultūras.

Artėja rinkimai, rodos, vasara turėtų būti karšta, o Marijampolėje manęs niekas nestabdo gatvėje, nespaudžia rankos, nepasakoja: „O jei mane išrinks, tai pamatysi, kaip bus!“ Bet gal taip ir geriau, ramiau. Pasakų su dukra vakarais prisiskaitau, būna tokių visai nieko, net sapnuojasi kartais. Ramybė netruks, o vasarai atriekus paskutiniąją savo vieną trečiąją dalį, tikrai kažkas paspaus ranką, jei ne gatvėje, tai kokiame renginyje ir primygtinai ragins balsuoti už juos – geriausius, bet aš ir vėl su dukra vakarais skaitysiu pasakas, irgi – geriausias.

Renginių mieste vasarą tikrai apstu, žiūrovų – kartais, o ir tie patys iš veidų pažįstami, nes jų, pasirodo, ne tiek jau ir daug, o tai ir patvirtina mano pastebėjimą, kad nekomercinių renginių tikslinė auditorija Marijampolėje labai siaura, gal keletas šimtų, bet tai nieko keisto – visur daugmaž tas pats. Brangi ta kultūra, pamaitina tik keletą šimtų, ištroškusių kultūros.

Miestas tvarkingas: žolė nupjauta, nepaisant tų lopinėlių, kuriuos kartais pamirštama nušienauti arba neapsisprendžiama, kas tai turi daryti, centrinės gatvės pravažiuojamos, kitos irgi, gal kiek įveikiamos lėčiau, o jei kur ir atsiveria duobė ar pabyra europinės trinkelės, žiūrėk, neprabėgus ir dviem mėnesiams, jau ir sutvarkyta. Yra viena bėda – katės, kurios gyvena Kačių kiemelyje, labai ištroškusios ir dėl to labai piktos, o kartais agresyvios, niekas jų nedrįsta glostyti, kaip tai darydavo anksčiau. Būkit žmonės – atsukit vandenį tekėti sienele, nekankinkit gyvūnų!

Dažnai manęs klausia, ko man trūksta Marijampolėje. Visada prieš atsakydamas gerai ir atsakingai pagalvoju, mintyse patikrintu visas aplinkybes, ar jos nepasikeitė, ir atsakau – miesto.

Vytenis SKROBLAS

Autoriaus nuotrauka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite