Ar VISA TAI įmanoma patiems valdyti ir keisti?
Šis klausimas daugeliui yra svarbus ne tik nesėkmės ar nepritekliaus laikotarpyje. Todėl siūlau susipažinti su Senolio pateiktomis šio klausimo „išbandymo pratybomis“. Malonu, kad ne tik man šios pratybos jau atnešė naudingus pasikeitimus…
Tam reikalinga: pradžioje apie 1–1,5 val. (vėliau – 0,5 val. ir mažiau) laiko pratyboms be pašalinių trukdžių, vienas bičiulis, kuris būtų pašnekovas ir padėtų atlikti užduotį (tai gali būti ir šeimos narys), ir draugas, kuris viską stebėtų iš šono, o po to padėtų viską objektyviai įvertinti (beje, draugą gali atstoti ir vaizdą įrašantis įrenginys – „išmanusis“ telefonas, fotoaparatas ir pan.). Prieš atliekant užduotį, dar reikės pasigaminti šešis spalvotus „akinius“ (vėliau, įgavus patirties, – dar keletą). „Akiniai“ daromi iš paprastų popieriaus lapelių (išsikirpti nebūtina): balto, raudono, juodo, geltono, žalio ir mėlyno, ant jų užrašant:
– „balti akiniai“ (tai neutralaus ir objektyvaus mąstymo akiniai): paimdami juos, kalbėkime, ieškokime ir galvokime tik apie faktus ir aiškius, konkrečius dalykus, be jokių prielaidų ar jausmų;
– „raudoni akiniai“: kalbėkime, paieškokime ir teiraukimės apie esamus jausmus bei nuojautas ateityje;
– „juodi akiniai“ (silpnųjų idėjos ir nemalonių sprendimų galimybės): nagrinėkime, kokią sprendimų ar idėjų riziką bei sunkumus įžvelgėme tada, dabar ir kas gali būti ateityje;
– „geltoni akiniai“: į situaciją (t.y., aplinką, veiksmus, savybes, vertybes, „aš“, misiją bei viziją) kalbėdami pasižiūrėkime tik iš pozityvios ir optimistinės perspektyvos;
– „žali akiniai“ (simbolizuojantys energiją, augimą, šviežumą): kalbėkime, paieškokime ir teiraukimės apie kūrybiškas idėjas ar neįprastus, bet veiksmingus sprendimus – be jokių apsiribojimų (laiko, vietos, pinigų, amžiaus ir pan.);
– „mėlyni akiniai“ (simbolizuojantys dangų): apžvelkime viską iš viršaus, tarytum tai ne apie Jus, o tik įdomus jau matytas filmas. Kalbėkime taip, tarytum tai mūsų draugo sukurtas filmukas.
UŽDUOTIS:
1. Įspėkite draugą, kad jis turi tik stebėti ir fiksuoti, kaip atliekama užduotis, bet iki pabaigos nesikišti. Jeigu tai „vaizdo registratorius“ – įjunkite, kad galėtų fiksuoti Jūsų ir bičiulio veiksmus.
2. Prisiminkite „vaizdelį“ – įvykusią Jums nesėkmę ar kitą nemalonų dalyką iš praeities. Bandykime pajusti, ką tada jautėte ir trumpai (per 3–5 min.) papasakokite bičiuliui.
3. Paimkite „baltus akinius“ ir garsiai perskaitykite (ant lapelio parašytą) instrukciją.
4. Padedant bičiuliui, dar kartą apžiūrėkite tą „vaizdelį“ per šiuos „akinius“ (pagal lapelio instrukciją).
5. Po to paimkite kitus akinius ir pakartokite (4 užduotį), kol neliks neišbandytų nė vienų akinių.
6. Su draugu aptarkite, su kuriais „akiniais“ žiūrėti į „vaizdelį“ buvo lengviausia ir sunkiausia bei kokie jausmai ir mintys užplūsdavo pasinaudojant vienais ar kitais „akiniais“. Ar tinkamus „akinius“ naudojotės prieš šias pratybas?
7. Koks buvo „vaizdelis“ iš šono (Pakartokite (6 užduotį) pasinaudodami draugo pastebėjimais).
Pakartokite visą užduotį pakeisdami „vaizdelį“ (2 užduotyje), prisimindami malonų įvykį iš praeities. Jeigu sunkiai gausis, susikurkite „vaizdelį“ pagal savo super svajonę. Nepamirškite:
1. Draugo – stebėtojo.
2. Įsijausti ir vėl (per 3–5 min.) papasakoti bičiuliui.
3. „Stebuklingųjų akinių“.
…Eidamas „besikeičiančio“ pasaulio keliu, ir šiandien dar dažnai taip „mankštinuosi“ – tik dabar jau „akinių“ turiu daugiau: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai – todėl „guzų“ skaičius nuo grėblio sumažėjo…
Bekalbėdamas su Senoliu, padariau dar vieną „atradimą“ – nuo ko priklauso mūsų „gyvenimo uogos“ skonis.
Mūsų ŠVIESOS spalvos galia
Tai, ką galima atpažinti ir palyginti ar išmatuoti, tai galima ir pakeisti.
Pastebėjau, kad beaugdamos mūsų „gyvenimo uogos“ priklauso nuo iš mūsų sukuriamos vidinės šviesos – spalvų įvairovės bei stiprumo. Šiandien jau moksliškai ištirta 107 spalvų įtaka mūsų pagrindinėms „septynioms šviesoms“. Jeigu šios šviesos darnoje, mes ir mūsų artimieji nestokoja laiko, laimės, džiaugsmo, sveikatos ir turtų. Bet dabar trumpai pasidalinsiu pastebėjimais tik apie keturių iš šių šviesų nepriteklinės pusės pasekmes, dažnai nulemiančias nesėkmes mūsų gyvenimo kelyje.
~ Raudona šviesa yra labai labai žemai, skatina pasitikėjimą savimi, ryšį su gamta ir drąsą. Bet esant jai silpnai, vietoj daiktų matome tik siluetus ir šešėlius, dengiančius vieni kitus. Kol šios šviesos nepakanka, ne tik daiktų, bet ir šešėlių atpažinimas ir supratimas yra primityvus. Tokioje aplinkoje belieka daryti viską, kad kaip nors galėtume išgyventi „užsiauginant“ atitinkamą vertybių ir suvokimo „AUKOS pasaulį“ („niekas nuo manęs nepriklauso“). Todėl mūsų mintys, kalbos ir veiksmai krypsta tik į būtiniausių fiziologinių (t.y., minimalaus laikino būsto, maisto, šilumos, sekso (be jausmų) ir kitų kūniškų) poreikių tenkinimą. Ar čia mes esame „užstrigę“, galime spręsti pagal priimamus sprendimus:
1. „Sustingti“ – neribotai laukti nieko nedarant, kol išsispręs savaime.
2. „Atgailauti“ – rinkti savigraužai (susinaikinimui) „įrodymus“, kad nieko pakeisti negalima.
3. „Pulti“ – kaltinant kitus ir aplinką būtais ir nebūtais dalykais dėl „praeities sąlygų ar prielaidų“.
Užsibuvę prie tokios „šviesos“, priprantame, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, turtų, lyties ir pan., įgaudami priklausomybę, „prisirakinti“ prie šio „pasaulio grandinių“. Pvz., atsiskyrę nuo vienų draugų (sutuoktinio), kur buvome žeminami ar net mušami, susirandame vėl tokį patį… Išėję iš vieno darbo, kurio nekentėme ir buvome „skriaudžiami“ bei nevertinami, susirandame vėl kitą tokį… ir t.t.
Nepakankant šios „šviesos“, dažnai būname reikalingi kitiems kaip trąša: „išradingiesiems“ – pasinaudoti mūsų turtu – galimybėmis, o „minimalistams“ – pasiteisinimui, kad štai kiti gyvena dar blogiau. Mūsų „gyvenimo uoga“ čia gali gauti „puvinį“, nuo kurio išgijimas 100% – retas atvejis, nors irgi įmanomas…
~ Oranžinė šviesa yra šiek tiek aukščiau, ji skatina emocionalumą, gerą savijautą, kūrybiškumą, atvirumą. Bet jai esant silpnai, šešėliai gaunasi mažesni ir vienas kitą uždengia mažiau. Nors daiktus dar vis sudėtinga bus atpažinti, bet iš šešėlių galėsime dėlioti dėliones. Taip atsiranda visai kitokios vertybės ir suvokimas – dabar galime rūpintis savo saugumu, siekdami apsisaugoti nuo fizinių bei emocinių grėsmių. Dėl blogai atpažįstamų daiktų ir šešėlių negalint pasinaudoti savo galimybėmis bei sugebėjimais, tenka pasirinkti – „vergiškojo gyvenimo pasaulį“ („tai ne nuo manęs priklauso…“). Tada mintys, kalba ir veiksmai krypsta į pasiteisinimus ir savų tiesų kūrimą bei siekimą kur ir kaip gauti apsaugą nuo grėsmių. Ar ši „šviesa“ per silpna mums, galime spręsti pagal priimamų sprendimų tipą ir apie ką dažniausiai galvojame:
1. Aukojamės dėl kitų, norėdami įtikti visiems.
2. Pykstame ant kitų, turinčių daugiau arba esančių priekyje.
3. Trokštame pralobti norėdami tik gauti ar turėti nieko neduodami ir nedarydami.
4. „Ieškome tiesos“ (ir kaltųjų) teigdami, kad viskas priklauso tik nuo kažko kito.
5. Jaučiame tuštumą ir nepasitenkinimą.
Užsibuvus prie šios silpnos „šviesos“, tampa aktualūs ypač saugumo poreikiai ne tik kūnui, bet ir uždarbio, šeimos, sveikatos, nuosavybės bei kiti. Tada mūsų „gyvenimo uoga“ nuskursta: kai stengiamės „pralobti“, gauname erdvės trūkumą dėl užgriozdintos aplinkos menkaverčiais „vaizdiniais“; kai išliejame (arba pasiliekame) pyktį, tik užsiteršiame; kai aukojamės (priklauso nuo to, ką ir kaip aukojame), netenkame dalies vandens, oro, šilumos ar tinkamo maitinimosi; o ieškant tiesos be šviesos…
~ Geltona šviesa yra šiek tiek dar aukščiau, skatina pozityvumą, valingumą, gerą nuotaiką, aktyvumą. Bet jei ji silpna, iš atpažintų šešėlių ir pažįstamų daiktų dėliojame savo tiesų modulius (stereotipus). Todėl tampa aktualus pripažinimo bei priklausomumo jausmas, kuris formuoja socialines vertybes: šeimos, meilės, prieraišumo tam tikrai socialinei grupei, tradicijoms ir pan. Mūsų mintys, kalba ir veiksmai krypsta kurti atitikties normas, taisykles bei socialinį teisingumą pagal „vedlio“ vaizdelius. Susisiejant su tokiu „matymu“, atsiranda garbės ir orumo bei pripažinimo poreikis, tai – „susireikšminimo“ gyvenimo būdas („noriu būti pripažintas“), kuris gali nuo kitų „meilės“ mums ir mūsų „meilės“ jiems atnešti dvi nesėkmes: „gyvenimo uoga“, trukdant jai normaliai augti, gali būti „permylėta“ arba „nušaldyta“….
Ar čia viskas gerai, galime spręsti pagal tai, kas mums yra malonu aplinkoje ir bendraujant su artimaisiais:
1. Pagarba mano esybei.
2. Mano aplinkos arba grupės, kuriai priklausau (ar dirbu), pripažinimas.
3. Daugumos dėmesys mano išskirtinumui (turimiems daiktams, statusui, kilmei, sugebėjimams ir pan.).
4. Tai, ką mes padedame ant kitos „svarstyklių lėkštelės“, t.y., mūsų grąža jiems: pagarba, pripažinimas, dėmesys ir meilė.
~ Žalia šviesa dar aukštesnė, skatina pajusti meilę, darną, racionalumą, gailestingumą. Čia ir jai silpnai esant ieškantieji gali šešėlius atskirti nuo daiktų patys. Todėl daugelis daugiau ar mažiau susipažįsta su trimis „paslaptimis“: priklausomybe nuo kitų, nepriklausomybe kitiems ir priklausomybe dėl kitų. Stimulas (noras išvengti nemalonumų) ir išskirtinumo siekių poreikiai kuria minčių, žodžių ir veiksmų motyvacijas – saviraiškos gyvenimo būdą („nugyventi savo gyvenimą“). Jeigu mes neturėsime pakankamai šios „šviesos“, „gyvenimo uoga“ gali būti labai mažytė, neišvaizdi arba „valgant ją“ girdėsis nesuderinti svetimi garsai… Kaip mums sekasi čia, galime spręsti pagal tai, kiek ir kam skiriame savo laiką bei sugebėjimus:
1. Augimui („savirealizacijai“ atpažįstant save ir aplinką).
2. Vakarykščio savęs aplenkimui (nuolatiniam, tiksliniam gebėjimų tobulinimui).
3. Asmeninių tikslų (svajonių) įgyvendinimui.
4. Pokyčių darnos suvokimui.
* * *
Baigdamas šį pasakojimą, noriu prisiminti mėgstamus Senolio žodžius: „Tik aklas gali matyti pievoje gėlių spalvų garsą ir kurčias – girdėti, ką rašo kito žmogaus širdis“. Gal todėl 1984 metais Anglijoje sukūrė bei išpuoselėjo Aura Soma spalvų terapiją akla britų farmakologė Wicky Wall, mėgusi sakyti: „Mes esame spalvos, kurias pasirenkame. Ir šios spalvos atspindi tikruosius mūsų esybės poreikius“.
Norintys daugiau pakalbėti apie šias bei kitas „šviesas“ ir naudą mūsų „gyvenimo uogoms“, parašykite man: algis@komota.lt. Galimi ir praktiniai užsiėmimai bei konsultacijos. Kitą kartą esu numatęs trumpai papasakoti apie daiktus bei jų šešėlius.
Tikiu, kad visi mums reikalingi atsakymai yra mumyse, tik ar mes esame pasiruošę juos išgirsti, pamatyti, pajusti čia ir dabar bei kokių veiksmų imamės – čia jau kitas dalykas. Senolis mėgdavo kartoti: „Šiandien turime tiek ir tai, ką vakar kūrėme savo mintimis, žodžiais ir darbais. Rytoj turėsime tai, ką savo mintimis, žodžiais ir darbais darome dabar.“ Tad kokias savo „gyvenimo uogas“ turime, ar „uogos“, ar „sodininko“ bus nuopelnas?
Algis PADVELSKIS
1 pasakojimas – http://msavaite.lt/pasitinkant-rudens-gerybes-apie-laikinus-ir-naudingus-malonumus/
2 pasakojimas – http://msavaite.lt/ar-gera-gauti-dovanas/
3 pasakojimo I dalis – http://msavaite.lt/trecias-pasakojimas-is-susitikimu-su-senoliu-i-dalis/