Pagrindinis > Naujienos > Tragedijos keliuose prislegia vis nauju gedulu

Tragedijos keliuose prislegia vis nauju gedulu

 

Dėl tragiškų avarijų Lietuvos pakelės kone kasdien paženklinamos vis naujais gedulo gėlių krepšeliais ir degančiomis žvakutėmis. 2013 m. rugpjūčio 3 d. nauja tokia vieta atsirado eismo nelaimėmis išgarsėjusiame Marijampolės-Liudvinavo-Krosnos kelio ruože, pavažiavus kiek daugiau nei 3 kilometrus už Marijampolės.

Nulėkė nuo kelio

Čia, kiek neprivažiavus Netičkampio, 2013 m. rugpjūčio 3 d., paryčiais, žuvo visai neseniai į verslą pasinėręs ir jo sėkme labai tikėjęs jaunas marijampolietis Kęstutis Gurevičius (g. 1988 m.), drabužių salono ir kavinės savininkas, žinomo verslininko Kęstučio Gurevičiaus daugiavaikės šeimos atžala.

Lemtingąjį rytą, prieš penktą valandą, Kęstutis ir jo bendraamžis draugas Arvydas Barišauskas automobiliu „Audi TT“ važiavo iš Marijampolės, kur ką tik buvo baigtas darbas Kęstučio kavinėje „Pramogų terasa“. Ši kupolo formos kavinė prie Marijampolės kultūros centro buvo atidaryta vasaros pradžioje. Lankytojai čia laiką leido ne tik vaišindamiesi, bet ir žaisdami įvairius žaidimus, žiūrėdami filmus.

Abu vaikinai paryčiais vyko Liudvinavo link, į Kęstučio tėvų, gyvenančių Marijampolėje, sodybą sodų bendrijoje, iki kurios tuo metu jiems buvo belikusios kelios minutės kelio.

Tačiau automobilis staiga nulėkė nuo asfalto, vertėsi ir atsidūrė pakelės lauke. Abu vaikinai iš mašinos atidaromu stogu (kabrioleto) iškrito. Kai atskubėjo pagalba, jaunasis verslininkas, patyręs sunkią galvos traumą, buvo jau miręs. Jo draugas, Šunskų kaimo gyventojas, buvo nuvežtas į ligoninę ir dėl sutrenkimų bei raktikaulio lūžio paguldytas gydyti.

Pavojingas ruožas

Įvykį tiriančių pareigūnų teigimu, iš pradžių buvo neaišku, kas vairavo automobilį. Nustatyta, kad gyvas likęs Arvydas tą naktį buvo neblaivus. Jis pareigūnams sakė, kad vairavo kabrioleto savininkas Kęstutis. Ar šis buvo blaivus, bus atsakyta kur kas vėliau, ištyrus žuvusiojo kraują. Dar neatmesta versija, kad vairuoti galėjo ir ne jis, o draugas. Tai tiriama.

Pirminiais duomenimis, avarija įvyko greičiausiai dėl vairuotojo pasirinkto nesaugaus greičio. Šiame kelio ruože leistinas greitis yra 70 kilometrų per valandą. Prie tai skelbiančio kelio ženklo yra ir nuoroda, kad tai pavojingas kelio ruožas. Manoma, paryčiais tuščiu keliu lėkę vaikinai šių perspėjimų nepaisė. Be to, pirminiais duomenimis, jie buvo neprisisegę saugos diržais.

Žuvo už kryžiaus

Ši avarija įvyko lygiame kelio ruože, todėl kiek stebina. Kokios tik būtų nustatytos avarijos priežastys, bet yra ir bus kategoriškai manančiųjų, kad nelaimę, esą kaip duoklę, „atsiėmė“ pats kelias. Mat prieš keletą metų ši kelio atkarpa oficialiai buvo vadinama viena iš Lietuvos „juodųjų dėmių“. „Juodąja dėme“ kelio atkarpa tapdavo, jeigu per ketverius metus 500 metrų kelio ruože įvykdavo ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

Kelio ruože, kur žuvo K. Gurevičius, visada buvo daug avarijų, taip pat – sužalotų ir žuvusių žmonių. O kai 2005-ųjų pavasarį žuvo sutuoktinių pora, tai Netičkampio gyventojas Vytautas Senkaitis (tuomet 72 m.), iki tol lyg metraštininkas dėmesingai registravęs visas žūtis, pašiurpo, kad poros kilometrų kelio ruože per 5 metus žuvo net 12 žmonių, ir nutarė įgyvendinti subrandintą savo idėją. Netrukus pensininkas savo lėšomis pastatė pakelėje didelį ąžuolinį kryžių, kad šis perspėtų pravažiuojančiuosius apie kelyje nutrūkusias gyvybes ir priverstų sumažinti greitį. Prie kryžiaus V. Senkaitis įkalė ir lentelę su užrašu „Vairuotojau, neskubėk į amžinybę“.

Pastaraisiais metais avarijų šioje vietoje lyg ir buvo sumažėję. Deja, dabar tą „juodojo metraštininko“ sąrašą pratęsė Kęstučio Gurevičiaus žūtis – vaikinas žuvo vos pravažiavęs šį pakelės kryžių.

Vėlių kerštas?

Pats V. Senkaitis, kadaise aplankytas žurnalistų, tuokart teigė, kad dėl daugumos toje kelio atkarpoje įvykusių avarijų kaltas greitis ir alkoholis, tačiau gali būti prisidėjęs ir … vėlių kerštas. Mat apie 1960-uosius čia pro pavyzdingas gyvenvietes buvo klojamas asfaltas. Darbams reikėjo smėlio. Sunkiasvorės mašinos jį gabeno iš kadaise buvusių Netičkampio ir Gustaičių kapinaičių (arčiausiai tiesiamo kelio). „Šiose kapinaitėse, kurios ilgus metus buvo kaip nemenkas piliakalnis, ilsėjosi dar 1914 metais čia kritusios karo aukos – vokiečiai ir kazokai, – tuokart pasakojo V. Senkaitis. – Žuvo per 600 žmonių. Jų kūnai vietoje buvo ir užkasti. Kai darbininkai kasė smėlį tiesiamam keliui, piliakalnį išrausė, sužemino. Kasant buvo matyti žmonių kaukolių, kaulų, nesuirusių kareiviškų odinių ilgaaulių batų.“

Vietos gyventojai piktinosi vykusiais draskymo darbais, kuriuos vadino kapinaičių ir žmonių palaikų išniekinimu. Daugybė kaulų kartu su smėliu buvo išvežta ir papilta naujajame kelyje. Esą šitaip nepagarbiai išmėtyti kariavusių ir žuvusių kitataučių kūnų likučiai ir gali būti viena iš didžiausių dabartinių eismo nelaimių priežasčių – neva vėlės keršija, kad buvo išniekintos, ir užgulė kelią prakeiksmu…

Lemtinga, tačiau karą eismo nelaimėms savarankiškai paskelbęs V. Senkaitis 2006-ųjų birželį pats tapo avarijos auka. Tiesa, ne jo sergėtame kelio ruože, o pačioje Netičkampio gyvenvietėje, kai važiavo dviračiu ir buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio.

Griežtins atsakomybę

Policijos pareigūnai mistikomis ir legendomis nelinkę tikėti. Jie skelbia, kad avarijų tikrai sumažėtų, jeigu vairuotojai sėstų prie vairo tik būdami blaivūs ir laikytųsi Kelių eismo taisyklių (KET), ypač – dėl saugaus greičio. Tokie pat drausmingi turėtų būti ir pėstieji bei kiti eismo dalyviai.

Siekiant sumažinti avarijų skaičių, vėl užsimota imtis naujų drausminimo priemonių. Šį rudenį Lietuvos vyriausybė ketina teikti Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus. Pirmiausia siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios (iki 2008 m.) baudų balų sistemos už KET pažeidimus. Per metus surinkus 10 balų, būtų atimta teisė vairuoti (o pradedančiam vairuotojui ši grėsmė pakibtų surinkus 5 baudas). Baudos balai galiotų metus, o po to būtų anuliuojami. Manoma, kad teisės vairuoti praradimas yra stipri poveikio priemonė.

Priklausomai nuo pavojingumo, už KET pažeidimą būtų skiriama nuo 1 iki 4 balų.

Balų sistema, kuri turėtų įsigalioti nuo 2014 metų, dar padėtų ir geriau išieškoti baudas, nes jas tektų sumokėti atgaunant vairuotojo pažymėjimą. O šiuo metu vien iš 2011 metais prasižengusių vairuotojų dar neišieškota per 50 mln. litų baudų.

Griežčiau vertinti atsakomybę praradusius kelių pramuštgalvius linkęs ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Anot jo, mirtinas avarijas sukėlę neblaivūs vairuotojai teisės vairuoti turėtų netekti visam laikui. Tai ir bus siūloma priimant pakeitimus.

Vida KARALIŪNAITĖ

Nr. 32 (36), 2013 m. rugpjūčio 10–16 d.

Komentaras “Tragedijos keliuose prislegia vis nauju gedulu

Komentuoti: Janė iš Šunskų Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE