Lietuvoje mažai kas žino apie Vilniaus Gailestingojo Jėzaus paveikslą, kuris yra originali versija, ar apie tai, kad sesuo Faustina – pirmoji šio tūkstantmečio šventoji.
Gailestingojo Jėzaus paveikslas kalba, kad Jėzus savo šviesa gali įeiti į žmogaus širdį. Apie gailestingumą palaimintasis kun. Mykolas Sopočka rašė kaip apie Dievo nusižeminimą, atveriant savo širdį, palaiminant žmogų. Balsvas spindulys simbolizuoja Krikšto vandenį, atgimdantį ir nuvalantį mūsų sielą. Raudonas – už mūsų kaltes ir išganymą išlietą Švenčiausiąjį Jėzaus Kraują. Tai mūsų sielų gyvybė. Marijampoliečiai galėjo TAI išgirsti ir pamatyti šių metų liepos 24 dieną, kai Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje buvo parodytas filmas PASITIKIU TAVIMI. Rengėjai – Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos kun. kleb. A. Šidlauskas MIC, Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo pasauliečių pranciškonų vietinė brolija, vyresnioji OFS Janina Lebskienė.
Idėja kurti filmą atsirado tada, kai kun. Mariusz Marszalek (2013-ieji) atsitiktiniame susitikime kalbėdamas Vilniaus kurijoje su LRT religinės laidos „Šventadienio mintys“ (ir šio filmo scenarijaus) kūrėja Ingrida Laimutyte papasakojo, kad 2014-aisiais sukanka 80 metų nuo Vilniaus Gailestingojo Jėzaus paveikslo nutapymo ir paklausė, ar būtų įdomu paruošti filmą (laidą) apie tai? Režisierius Aleksas Matvejevas susidomėjo šia idėja ir VšĮ „Vilniaus medija“ sukūrė dokumentinį filmą PASITIKIU TAVIMI. Filmo operatorius – Haroldas Klevinskas, kompozitorius – Julius Aglinskas.
2015-aisiais šis filmas buvo parodytas Vilniuje trejetą kartų. Šiais metais dalyvavo žymiausiame religinės tematikos filmų festivalyje Europoje „Mirabile Dictu“, kuris kasmet vyksta Romoje, vadinamas „katalikiškais oskarais“.
Filmas liudija ne vien paveikslo istoriją – kaip paveikslas buvo nutapytas, kiek keliavo, kaip buvo dingęs ir vėl atrastas, bet ir tai, kad žmonės, kurie priėmė kvietimą pasitikėti Jėzumi, patyrė stebuklus, kad jų gyvenimai pasikeitė – patyrimais dalinosi seserys vienuolės, Varšuvoje liudijo aktorius Radoslawas Pazura, kuriam gydytojai nežadėjo šanso išgyventi po autoįvykio, Balstogės vyskupijos vyskupas augziliaras Henryk Cereško (Henryk Ciereszko), kun. Miroslav Grabovski ir klebonas iš Myslibužo, Baltstogėje – moteris, kuri prižiūri Kazimierowskio kapą, Vilniuje – kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas Audrys Juozas Bačkis, aktorė Dalia Michelevičiūtė, Rimas Šapauskas ir kt. Svarbu, kad filme paliesta lietuvių ir lenkų tautų santykiai, parodant tai, kas yra vertinga ir bendra, kas jungia šias abi tautas. O jungia visų pirma religija.
Filmui šiais metais įteiktas Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2016“ publikos simpatijų pagrindinis prizas, jis nominuotas iš karto dviejose kategorijose (kaip geriausias dokumentinis filmas ir kaip geriausias metų filmas) „Mirabile Dictu“ festivalyje.
Filmuota buvo ne tik Vilniuje, kur Dievo Gailestingumo šventovėje saugomas šis paveikslas, bet ir Lenkijoje: Plocke, kur vyko pirmieji apsireiškimai Faustinai, Myslibuže (Myślibórz), gimtajame namelyje jos tėviškėje; Lodzėje, Baltstogėje (tenyra dailininko, nutapiusio šį paveikslą – K. Kazimierowskio, kapas). Nufilmuotas Krokuvos Dievo gailestingumo šventovėje esantis Adolfo Hylos tapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas – kopija. Kopijų pasaulyje daug, ne viena buvo paminėta filme. Įdomu tai, kad net ir paveikslo kopijos yra paveikios Juo pasitikinčiam žmogui ir teikia ypatingų malonių. Savo širdis į dieviškąjį gailestingumą kreipia milijonai žmonių visame pasaulyje.
Filmas PASITIKIU TAVIMI – apie pasitikėjimą: Faustinos pasitikėjimą Jėzumi, Jo apsireiškimais, kun. Sopočkos – ses. Faustina, mūsų – vieni kitais, Dievu.
Dokumentinis filmas PASITIKIU TAVIMI pristatomas ir DVD formatu. Žiūrovas turėjo galimybę jį ir įsigyti. Filmą galima žiūrėti lenkų ir lietuvių kalbomis, taip pat yra lietuvių, anglų, lenkų, italų, ispanų, vokiečių, prancūzų, kroatų, ukrainiečių, rusų subtitrai. Reikia tikėtis, kad filmas bus rodomas ir didžiuosiuose kino teatrų ekranuose.
Laimutė KRAUKŠLIENĖ
Autorės nuotrauka.