Pagrindinis > Daugiau kategorijų > Sukčiavimo tyrimas: „Alio, mama“ jau praeitis, sukčiai keliasi į internetą

Sukčiavimo tyrimas: „Alio, mama“ jau praeitis, sukčiai keliasi į internetą

Beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų sako, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 1 iš 6 susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais.

„Įprastai manoma, kad dažniausiai nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės, tačiau tai nėra tiesa. Mūsų tyrimas rodo, kad į telefoninių ar elektroninių sukčių pinkles dažniau įkliūva ir finansinę žalą patiria jaunesni 18–35 m. amžiaus šalies gyventojai. Vyresni nei 56 m. gyventojai nuo sukčių nukenčia rečiau, tačiau išsiskiria tuo, jog sukčiai iš jų sugeba išvilioti didžiausias pinigų sumas“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, jaunesnė ir aktyvesnė gyventojų dalis turi daugiau galimybių išgirsti perspėjimus dėl sukčių veikimo metodų, tokia informacija juos pasiekia greičiau. Tačiau tuo pačiu jie ir dažniau nukenčia nuo sukčių atakų, kurios tampa vis išradingesnės ir geriau užmaskuotos.  

Dažniausias nuostolis − keliasdešimt eurų

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigia, kad dėl to prarado 10–50 eurų. Kone kas penktas (18 proc.) nukentėjusiųjų sako patyrę 101–500 eurų nuostolius, 13 proc. nukentėjusiųjų nurodo 51­–100 eurų žalą. Daugiau nei 3 tūkst. eurų teigia praradę 4 proc. su sukčių atakomis susidūrusių ir finansinės žalos patyrusių gyventojų.

„Tyrimo duomenimis, realiais finansiniais gyventojų nuostoliais baigiasi maždaug kas šeštas sukčių mėginimas. Gyventojai pripažįsta, kad dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, kuomet užsakytos prekės jų nepasiekia, arba per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip suteikdami galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitos“, − komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad dalis nukentėjusiųjų vis dar netenka pinigų sukčiams pavykus įtikinti, kad jų artimieji pateko į nelaimę. Kita klasikinė sukčiavimo forma – apsimetama draugu ar geru pažįstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinigų.

„Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės apgaunami įtikinus juos investuoti į fiktyvias investavimo svetaines. Pradžioje sukuriamas įspūdis, kad investicijos neša grąžą, tad žmogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai sukčiai prisidengia ir žinomų asmenų tapatybe, kad kvietimas investuoti skambėtų dar patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventojų pervestos lėšos yra pasisavinamos sukčių“, – sako policijos atstovas.

R. Matonio teigimu, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Beveik pusę jų pareigūnams pavyksta išaiškinti.

Sukčiai keičia taktiką – keliasi į internetą

Nors telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu metodu, su kuriuo sako susidūrę 88 proc. gyventojų, vis daugiau gyventojų susiduria su elektroniniu sukčiavimu, kai sukčiai savo aukų ieško internete, socialiniuose tinkluose ar siųsdami fiktyvius elektroninius laiškus.   

„Kaip rodo mūsų tyrimas, virš 40 proc. su sukčiais šiemet susidūrusių gyventojų sako, kad yra gavę apgaulingų el. laiškų. Tai 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus, 2016-aisiais. Dvigubai daugiau nei prieš trejetą metų sako susidūrę ir su sukčiais socialiniuose tinkluose. Išaugo ir susidūrusių su kenkėjiškomis programėlėmis bei netikromis el. parduotuvėmis gyventojų skaičius“, – pažymi J. Cvilikienė.

Pasak policijos atstovo R. Matonio, per daugelį metų gyventojai perprato sukčių metodą prisistatyti policijos pareigūnais, pranešti apie artimojo nelaimę bei prašyti padengti jo padarytą žalą. Ir nors apimti streso gyventojai vis dar pasimauna ant šio sukčių kabliuko, nusikaltėliai yra priversti ieškoti kitokių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti pinigų.

„Nusikaltėliai vis dažniau prisidengia romantinėmis pažintimis socialiniuose tinkluose, kuria istorijas apie paveldėtus turtus ar sukurtą sėkmingą verslą, kuriam reikia partnerių. Kita dalis finansinių nusikaltėlių, turinčių daugiau techninių galimybių, išvilioja pinigus siūlydami melagingus investavimo metodus, siųsdami kenkėjiškas nuorodas ar klastodami elektronines prekybos platformas, kuriose siūlo žinomų gamintojų prekių su neįtikėtinai didele nuolaida“, − komentuoja Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pusė jaučiasi nesaugūs

Tyrimo duomenimis, beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų sako, kad jaučiasi nesaugūs, nes mano, kad sukčių aukomis gali tapti kiekvienas. Dar 11 proc. pažymi neturintys pakankamai informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčių, todėl nuogąstauja dėl savo pinigų ar asmeninių duomenų saugumo.

„Nors gyventojai išreiškia nerimą dėl savo saugumo ir žinių trūkumo, kaip elgtis susidūrus su sukčiais, per pastaruosius trejetą metų jų pastangos imtis prevencinių veiksmų išaugo. Dalis gyventojų tai daro sekdami informaciją žiniasklaidoje bei aptardami ją su artimaisiais, kiti imasi aktyvesnių veiksmų ir atidžiau rūpinasi savo informacija socialiniuose tinkluose, el. įrenginių saugumu“, – pastebi J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, 47 proc. gyventojų sako atkreipiantys dėmesį į informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją žiniasklaidoje, 35 proc. nurodo besistengiantys neviešinti asmeninės informacijos soc. tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 21 proc. ir 12 proc,. daugiau, nei gyventojai nurodė 2016-aisiais metais.

Taip pat per paskutinius trejus metus iki 24 proc. išaugo gyventojų, naudojančių legalią programinę įrangą ir antivirusines programas, dalis ir iki 13 proc. ūgtelėjo nuolat savo slaptažodžius keičiančių gyventojų dalis. 

Nuotraukoje – Jūratė Cvilikienė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite