Jau gegužės mėnesį Energetikos ministerija planuoja paskelbti Europos Sąjungos paramos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ pradžią. Neefektyvią šildymo įrangą naudojantys šalies gyventojai turės galimybę gauti dalinį finansavimą seniems katilams keisti į naujos kartos biokuro katilus, kurie ne tik padidins energijos efektyvumą namuose, leis sutaupyti lėšų, bet ir prisidės prie aplinkos taršos mažinimo. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA ekspertai pataria, ką reikėtų žinoti norintiems pasinaudoti senos šildymo įrangos modernizavimo programa.
Finansuos tik seną įrangą
UAB „Antara“ pardavimo vadovas Martynas Karpavičius pabrėžia, kad ši programa skirta senai šildymo įrangai modernizuoti, o tai reiškia, kad ja negalės pasinaudoti naujos statybos (statytų ir įregistruotų iki 2014 metų) namų savininkai.
„Tai yra puiki proga atsinaujinti namų ūkiams, naudojantiems neefektyvius, turinčius žemą naudingumo koeficientą (ketaus, tūrinio degimo, anglimis kūrenami) šildymo katilus,– tvirtina ekspertas.– Žvelgiant plačiau, naudodami naują šildymo įrangą (5 klasės granulėmis kūrenamą katilą) žmonės galės sutaupyti pinigų. Aukštas naudingumo koeficientas ir automatizuotas katilo darbas (išsivalymas, nuotolinis monitoringas ir valdymas) suteiks maksimalų komfortą minimaliomis laiko sąnaudomis. O kadangi programos tikslas yra aplinkos taršos mažinimas, naudos pajus visi gyvenantys šioje planetoje“.
Kada keisti ir ką pasirinkti?
Paklaustas, kada geriausia keisti biokuro katilą, UAB „Antara“ atstovas pataria: „Tuomet, kai katilo eksploatacinis amžius pasiekia vidurkį. Paprastų plieninių šildymo katilų tarnavimo vidurkis yra 10 metų. Keisti reikia ir tuomet, jei katilas buvo bent kartą remontuotas ir vėl tapo nesandarus. Ir, žinoma, tada, kai jaučiate, kad eksploatuodami tokį katilą neefektyviai naudojate savo laiką ir tai jus vargina“.
Neefektyvius biomasę naudojančius kuro katilus bus galima keisti į šilumos siurblius arba naują biokuro granulėmis kūrenamą katilą, kurio efektyvumas ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimai atitinka 5 klasę (palyginti su kitais, granulių katilai yra mažiausiai taršūs).
M. Karpavičius sako, kad „tada, kai yra nepakankamas elektros įvadas, šildymo sistema turi radiatorius, o ne grindinį šildymą arba kai energetiškai neefektyviam būstui apšildyti reikalingi aukšti temperatūriniai parametrai, rekomenduoju statyti 5 klasės granulėmis kūrenamą katilą“.
Ar tai ilgai užtruks?
Pagal programą katilo keitimo darbus privaloma atlikti per 9 mėnesius. O kiek vis dėlto užtrunka išmontuoti seną ir pastatyti naują biokuro katilą? Ar tai yra ilgas procesas?
„Katilo keitimo darbų trukmę apibrėžti sudėtinga, kadangi dažniausiai reikia ne tik patį įrenginį atnaujinti, bet ir visą šildymo sistemą. Tad darbų apimtis priklauso nuo jos būklės ir įrengimo. Taigi darbai gali užtrukti nuo vienos dienos iki vienos savaitės, jei radiatoriai keičiami į grindinį šildymą“, – tikina M. Karpavičius.
Remtis tik patikima informacija
Jam antrina UAB „Kalvis“ atstovas Andrius Černiauskas, teigdamas, kad biokuro katilą galima išsirinkti per dieną, o santechnikas jį gali įrengti per tą patį laiką, kaip ir dujinį katilą. Pasak jo, žmonės klaidingai įsitikinę, kad šildymo sistemą pakeisti ilgai užtrunka. Tokius įsitikinimus dar sustiprina viešoje erdvėje pasirodanti ne visai korektiška ir galimai vartotojus klaidinanti informacija.
„Štai neseniai viena įmonė, parduodanti suskystintas dujas, savo tinklalapyje palygino šilumos sistemas. Vienoje diagramoje nurodyta, kad pjuvenų granulių sistemai įrengti reikia 30, o malkų – 40 dienų. Nesutikčiau su tokiais skaičiais, – tvirtina ekspertas. – Kaip ir nesutinku, kad granulių katilą įrengti kainuoja 9000 eurų. Nežinau, kaip skaičiuojama, bet ta suma realiai yra vos ne triskart mažesnė. Arba štai diagramoje „Investicija į šildymo įrangą ir kurą per 5 m.“ nurodomos „Dujos“. O kokios – pigesnės gamtinės (0,46 €/m3) ar gerokai brangesnės (2,42 €/m3) suskystintos – turimos omenyje? Taigi toks žaidimas skaičiais. Todėl labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad modernizuodami namų ūkių šildymo sistemas žmonės remtųsi patikima informacija, konsultuotųsi ir tartųsi su specialistais“.
Patarimų – į LITBIOMĄ
Jau 15 metų veikiančios ir seniai privačių namų sektorių modernizuoti siekiančios Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas sako suprantantis, kad ne specialistui gali būti sunku susigaudyti informacijos vandenynuose.
„Subūrėme tikrai rimtų ekspertų komandą, kuri bet kada pasirengusi gyventojams suteikti informacijos apie šią programą. Pirmiausia tai – mūsų asociacijos nariai, kurie yra patikimi biokuro katilų gamintojai bei pardavėjai ir kurie tikrai geriausiai žino, kaip išsirinkti efektyviausią. Iš viso vienijame apie penkiasdešimt biomasės energetikoje veikiančių įmonių ir mokslo institucijų. O kad vartotojus pasiektų ši programa, daug prisidėjo mūsų įkurta Mokslinė techninė taryba – subūrėme stipriausių šalies universitetų mokslininkų komandą, kuri dirba atsinaujinančios energetikos srityje. Taigi tikiu, kad ir mokslininkai turėtų ką patarti“, – įsitikinęs V. Ramanauskas. Kartu jis pasidžiaugė, kad privačius šilumos ūkius modernizuosianti programa, finansuojama europinėmis lėšomis, nėra vienkartinis projektas – jei šiemet ne visi suskubs atnaujinti savo šildymo sistemas, tai galės padaryti ateinančiais metais.
Senos šildymo įrangos modernizavimas: parama, nauda ir galimos spekuliacijos
būtinai modernizuokitės, jei tik gaunasi. ypatingai kai tiek nedaug reikia įdėti darbo, tie nauji šilumos siurbliai nėra tokie brangūs, bet efektingai veikia ir taupo pinigus ilguoju laikotarpiu!
Labai svarbu, kad žmonės galėtų patogiai gyventi. Visi to nusipelno, tik ne visi turi galimybes. Kaip sekasi šią idėją pildyti?
Oi kaip būtų gerai, tikiuosi, kad planas pasiteisins. Senos šildymo įrangos jau tikrai vertos modernizavimo, ypač kai atsidarę visokių naujienų, temperatūros daviklių, automatiškai reguliuojančių šildymą pečių ir t.t.