Pagrindinis > Kitos temos > Sėkmingai gydomas prostatos vėžys: bereikalingos biopsijos, lūžtantys kaulai ir vienintelis nuosprendis – jau praeityje

Sėkmingai gydomas prostatos vėžys: bereikalingos biopsijos, lūžtantys kaulai ir vienintelis nuosprendis – jau praeityje

Maisto racionas, kuriame dominuoja mėsa, o ne daržovės bei vaisiai, saulės ir vitamino D stygius, o gal Černobylio katastrofa – įrodymų, kodėl Lietuva priklauso aukštos prostatos vėžio rizikos šalių grupei, nėra iki šiol. Tačiau, pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus, prof. Felikso Jankevičiaus, ne tik vis dažniau aptinkamą ankstyvos stadijos prostatos vėžį,  bet ir pažengusios ligos atvejus galima sėkmingai pagydyti ar kontroliuoti ilgus metus.

 Platesnės diagnostikos ir gydymo galimybės

 Mokslininko teigimu, proveržio yra sulaukę skirtingi prostatos vėžio gydymo aspektai.

„Pažengęs prostatos vėžys turi gausybę varginančių simptomų – lūžtantys kaulai, šlapimo susilaikymas, apetito stoka, kitų organų funkcijų sutrikimai. Nors medicininių galimybių visiškai išgydyti išplitusio prostatos vėžio dar neturime, tačiau ilgiems metams galime sustabdyti ligos progresavimą, pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę, sušvelninti simptomus“, – pastebi profesorius F. Jankevičius, kuris tiria onkologinių ligų ankstyvos diagnozės ir prognozės genetinius žymenis ir už tai pelnė prestižinį „Oxygenalia 2018“ apdovanojimą.

Pasak jo, šiandien Lietuvoje taikomi visi pasaulyje žinomi prostatos vėžio gydymo metodai: hormonų terapija, spindulinė terapija, chirurginės operacijos, chemo- ir taikinių biologinė terapija.

Profesorius pažymėjo, kad nuolat yra kuriamos naujos technologijos, nauji medikamentai, turintys mažiau toksinio poveikio, sukeliantys mažiau šalutinių reiškinių. Kuriami ir  specialūs vaistai, kurie, sumažina galimus chemoterapijos šalutinius poveikius: pykinimą, vėmimą, plaukų slinkimą.

„Jeigu anksčiau pacientai neturėjo kitos išeities tik būti prirakintais prie lovos su metastaziniais kaulų lūžiais, tai dabar situacija ženkliai pasikeitusi, nes galime skirti vaistus, blokuojančius kaulines metastazes ir mažinančius įtaką kaulų tankiui. Galime pasidžiaugti, kad taikant šiandieninius prostatos vėžio gydymo metodus, yra galimybė ne tik sustabdyti ligos progresavimą, ir greičiau grįžti prie įprastinio gyvenimo ir darbo, bet ir yra didesnė tikimybė išlaikyti lytinę funkciją“, – pabrėžė prof. F. Jankevičius.

Anot specialisto, pastaruoju metu pastebima ir pagerėjusi situacija ankstyvosios diagnostikos srityje.

„Jeigu anksčiau atliekant prostatos biopsiją dėl PSA padidėjimo, vėžys būdavo nustatomas tik kas ketvirtam pacientui, tai šiandien multiparametrinis MRT skenavimas daro revoliuciją prostatos vėžio diagnostikos pasaulyje. Šis vaizdinės diagnostikos metodas pagerina vaizdų aiškumą, todėl gydytojams lengviau diferencijuoti piktybinius prostatos židinius nuo gerybinių, ir sumažinti bereikalingų biopsijų skaičių”, – sako NVI vadovas.

Apie vyriškas problemas kalbama garsiau

Nors vyrai nuo 50 m. aktyviai raginami nemokamai išsitirti, tačiau, pasak prof. F. Jankevičiaus, šalies gyventojai bene mažiausiai Europoje skiria dėmesio onkologinių ligų profilaktikai.

„Pastebiu, kad vyrai, palyginus su moterimis, tikrintis neskuba, todėl prostatos vėžys ir kitos ligos vyrams dažniausiai nustatomas jau pažengusioje stadijoje. Būna atvejų, kad vyrai uždelsia ir į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai vos pastovi ant kojų arba juos „už pakarpos“ atveda moterys. Laimei, bendras požiūris į prostatos vėžį po truputį keičiasi, jeigu anksčiau apie vyriškas problemas kalbėti buvo gėda, šiandien vis dažniau ir garsiau apie tai kalbama. Pasitaiko ir kitokių kraštutinumų, kai žmonės tikrinasi vedini kancerofobijos – vėžio baimės, jie kiekvieną negalavimą yra linkę sureikšminti“, – sako mokslininkas.

Pasak NVI direktoriaus, tik neišplitusios prostatos vėžio diagnozė, gali būti raktas į sėkmingą susidorojimą su šia liga.

„Tačiau svarbu ne tik diagnozuoti ankstyvos stadijos  prostatos vėžį, bet diagnozuoti kaip įmanoma ankstyvesnėje stadijoje agresyvias fatalinės prostatos vėžio formas, nes tik tuomet bus galima padidinti gydymo sėkmę, sumažinti mirtingumą nuo vėžio. Prostatos vėžys – viena klastingesnių ligų, nes ji gali lėtai progresuoti, ir žmogus beveik nejausdamas jokių simptomų, gali ilgai su ja gyventi.  Tačiau be jokių simptomų gali vystytis ir labai agresyvios vėžio atmainos, todėl svarbu mokėti diferencijuoti skirtingus prostatos vėžio potipius“, – teigia profesorius.

 Teks atsisakyti mėsos ir dažniau sportuoti

Šiandien Lietuvoje prostatos vėžys nustatomas kas ketvirtam vyrui. Vidutiniškai prostatos vėžys diagnozuojamas maždaug 3 tūkst. vyrų kiekvienais metais. Prognozuojama, kad iki 2030 m. prostatos vėžio paplitimas išaugs dar dukart dėl demografinių priežasčių – senėjančios pasaulio populiacijos.

„Vienas iš svarbių rizikos faktorių – genetika. Įdomu tai, kad didesnės rizikos grupei priklauso ne tik tie vyrai, kurių tėvui ar broliui buvo nustatytas prostatos vėžys, bet krūties ar kiaušidžių vėžį turėjo ir mama.  Taip pat svarbus faktorius – gyvenimo būdas, kuris gali išprovokuoti prostatos vėžio atsiradimą. Pavyzdžiui, rizikingas yra per dažnas raudonos, ypač perdirbtos, mėsos valgymas – pusryčiams, pietums ir vakarienei, per mažas daržovių ir vaisių vartojimas, taip pat riebūs pieno produktai, kuriuos lietuviai taip mėgsta“, – sako prof. F. Jankevičius.

Mokslininko teigimu, išvengti prostatos vėžio gali padėti tokios profilaktinės priemonės kaip fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba.

Pasak NVI direktoriaus, pagal Ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą nemokamai pasitikrinti rekomenduojama vyrams nuo 50 metų amžiaus, tačiau jeigu jaučiami varginantys simptomai arba vyras turi giminaičių, kuriems buvo nustatytas prostatos vėžys, pasitikrinti reiktų jau nuo 45 metų amžiaus.

Nuotraukoje – prof. Feliksas Jankevičius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE