Rugilė Navickaitė: „Susikaupusį pyktį išlieju eilėse“

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos moksleivė Rugilė NAVICKAITĖ iš kitų gimnazistų išsiskiria savo itin aktyvia veikla: mergina priklauso jaunųjų konservatorių lygai, dalyvauja Apskritojo stalo veikloje, prieš porą metų baigė muzikos mokyklą (choreografijos skyrių), šiais metais – dailės mokyklą ir jau išleidusi savo eilėraščių knygą. Eilėse Rugilė išlieja ne tik savo mintis, bet ir giliausius jausmus. Keista, kad tokia jauna, gyvybinga, tiesiog trykšte trykštanti energija mergina dažniausiai rašo liūdnas lyrines eiles, kurios verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir vertę. Greitai ir mes patys atvėrę knygyno duris galėsime susirasti R. Navickaitės poezijos knygą ir pasinerti į jos sukurtas eiles.

Eiliuotos trumposios SMS žinutės, linkint labos nakties, ir didelis mamos palaikymas

Nors mergina jau išleidusi savo pirmąją eilėraščių knygą, kurti ji pradėjo palyginti neseniai – kaip ji pati sako, turbūt dėl to, kad tuo metu išgyveno liūdną savo gyvenimo lakotarpį. „Kai mama buvo išvykusi į kelionę, vakarais rašydavau trumpąsias SMS žinutes, linkėdama labos nakties ir įterpdama keletą trumpų eilučių, kurios tuo metu sukosi mano galvoje“, – pasakoja mergina. Grįžusi iš kelionės mama paklausė, kieno tai eilės. Kai Rugilė pasakė, kad tai jos darbas, mama be galo nustebo ir ėmė skatinti dukrą rašyti eiles. Tai ji paskatino Rugilę dalyvauti filologų konkurse, kur mergina užėmė antrąją vietą. Išleisti knygą gimnazistei taip pat pasiūlė jos eilėmis susižavėjusi motina. Merginą tėvai palaikė tiek dvasiškai, tiek finansiškai. Nors Rugilė turėjo labai daug abejonių dėl tokio didelio žingsnio, mama skatino nepasiduoti ir siekti savo tikslo.

Įkvėpimas – gamtoje

Įkvėpimas Rugilę dažniausiai apima stebint gamtą. „Pavyzdžiui, atsistoji žiemos vakarą prie lango, matai, kaip yra ramu, jauku, tylu, ir tada ateina mintys. Arba pavasarį gulint ant žolės ir žiūrint į dangų. Atrodo, kad ten randu atsakymus į rūpimus klausimus. Tada pradedu rašyti“, – savo mintis dėsto poetė. Yra keletas eilėraščių, kurie buvo įkvėpti ir ne tokių gražių gamtos vaizdų. Vėlinių metu mergina, lankydama tetos kapą, apsidairiusi aplinkui pamatė, kiek daug žmonių yra mirusių. Tada ją apėmė pyktis. O šį jausmą Rugilė taip pat išlieja savo eilėraščiuose. Kartais dėl jos kuriamų eilių prasmės artimi draugai paklausia, ar jai viskas gerai. Rugilė eilėraščiuose išlieja visas emocijas: pradedant džiaugsmu ir baigiant skausmu bei pykčiu. Mergina mano, kad norint kurti eiles reikia būti labai jautriu žmogumi. Kai Rugilė sukuria jai svarbų eilėraštį ir turi perskaityti ar padeklamuoti jį, ne visada pavyksta sulaikyti ašaras akyse. Bet kam deklamuoti yra sunku. Turi būti tokia auditorija, kuriai Rugilės eilės būtu įdomios. Suprantama, kad ne visiems žmonėms poezija yra priimtinas dalykas. Tačiau yra ir tokių, kuriems tai nuoširdžiai rūpi.

Suderinti brandaus ir jauno žmogaus kūrybiniai darbai

Mamos pasiūlytai idėjai išleisti knygą Rugilė skyrė daug dėmesio, apmąstė daugybę variantų. Mergina turi savo favoritus, kurių pavyzdžiais remiasi. Vienas iš jų yra Vytautas Mačernis ir jo sonetai, kitas – Robertas Daknys. Savo knygą Rugilė norėjo padaryti panašią kaip R. Daknio „Aš būsiu paukštis“. Tačiau idėja pasikeitė tada, kai jaunoji poetė rado savo leidėją. Jis pasiūlė išleisti eiles atvirukų pavidalu. Leidinį sudaro apie 20 atvirukų. Vienoje atviruko pusėje – Rugilės eilėraštis, kitoje – Gedimino Leonavičiaus meninis darbas. Šio menininko darbai Rugilei kelia didelę nuostabą ir pagarbą. G. Leonavičius daro fortus ant akmens, tada ant jo pila dažus ir atspaudžią tą fortą ant lapo. Šis daug kruopštumo reikalaujantis darbas užtrunka apie 4–6 metus. Keista, kad jaunos merginos eilės ir brandaus amžiaus menininko darbai atitinka vienas kito nuotaikas, tematikas ir emocijas. Tiek poetės, tiek dailininko darbuose yra akcentuojamas žmonių gyvenimo skirtumas, mirties tema, tikslo siekimo, lošimo su kauliukais iš gyvenimo ir kitos lyrinės temos. Rugilė pasakoja, kad bendraudama su Gediminu Leonavičiumi nejaučia amžiaus skirtumo.

Ateitį sieja su kelionėmis

Rugilė žino, kad poezija į jos gyvenimą įnešė daugybę dar neregėtų spalvų, suteikė neįkainojamą patirtį. Tačiau savo gyvenimo su tuo nesieja. Mergina nori studijuoti turizmą ir daug keliauti (juk gamtoje dažnai ir kyla įkvėpimas). Savo specialybėje ji nori suderinti ir mokslo žinias, ir poeziją, ir dailės mokykloje išugdytas savybes, ir muzikinius sugebėjimus. Rugilė negali pakęsti monotoniško gyvenimo. Per visas vasaros atostogas mergina planuoja labai daug keliauti. Jau yra suplanavusi aplankyti Zarasų miestelį, Krokuvą, nuvykti į Bulgariją, Vokietiją, Graikiją. Jei tik kils kūrybinių idėjų, eilėraščius kurs ir suderins kūrybą su savo kelionėmis.

Rugilė sako, kad jos eiles gali suprasti kiekvienas skirtingai. Tam, kad eilėraštį suprastum teisingai, reikia jį perskaityti ne vieną kartą ir atidžiai gilintis, nes visi jie turi prasmę, kuri priverčia susimąstyti. Mergina negali būti pilkoje masėje. Ji įsitikinusi, kad kai žmogus yra suvaržytas, jis negali visiškai savęs išreikšti. Savo eilėse poetė išlieja emocijas dėl nusistovėjusios sistemos ir taisyklių, kurios varžo žmogaus laisvę.

Raminta GRIGAITYTĖ

Nr. 25(29), 2013 m. birželio 22–28 d.

Vakaras su Rugile

Praėjusių metų rugsėjo 13 dienos vakaras  buvo neeilinis tiek Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokinei Rugilei Navickaitei, tiek ją pasveikinti susirinkusiems artimiems žmonėms ir draugams. Galime pasidžiaugti ir didžiuotis – ši mergina pristatė savo pirmąjį poezijos rinkinį! Atvirlaiškiai, kuriuose dailininko Gedimino Leonavičiaus sukurti ofortai ir Rugilės Navickaitės poezija – netradicinis poezijos rinkinys, kurį išleido TYPOART.lt.

,,Šiandieną pasivaikščiokime dangumi –

Basom,basom, kad nesuteptum jo baltumo.

Pavargę sėskime ant minkšto debesio.

Tik nesakyk, jog taip nebūna!” – šiais žodžiais Rugilės mama pasveikino visus susirinkusius į jaukią sodybą  ir kvietė atverti širdis ir poezijai, ir muzikai.

Nors Rugilės veide ir slėpėsi šioks toks jaudulys,  ji drąsiai ir labai gražiai pristatė,  komentavo keletą savo kūrinių, raiškiai deklamavo. Artimieji, giminaičiai, mokytojai ir draugai  iš visos širdies sveikino Rugilę. Jautėsi  labai stiprus šeimos bei draugų palaikymas. Taip pat visi turėjo galimybę ant lapelio parašyti klausimus, į kuriuos mergina mielai atsakė.  Nors  lauke buvo vėsoka, tačiau širdis šildė nuoširdžios šypsenos, juokas bei nuostabi poezija.                       Nepakartojamą šio vakaro atmosferą sukūrė apšviesti medžiai, merginos geriausių draugų atliekama muzika, grakščiai plevėsuojanti suknelė,  lengvai  lyg pasakoje  krentantys pirmieji rudeniniai lapai bei nuoširdi ir nesuvaidinta Rugilės šypsena.

O spalio 4 dieną šį poezijos rinkinį Rugilė Navickaitė pristatė Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje.

Paulina SURDOKAITĖ

Asmeninio albumo nuotraukos.