Rugsėjo 23-iąją minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, ir tai yra proga prisiminti prarastus mūsų miestuose ir miesteliuose gyvenusius žydų tautybės gyventojus. Marijampolės mieste, į kurio plėtrą žydai įnešė nenuginčijamą indėlį, ši proga šiemet išnaudota itin turiningai.
Buvusioje choralinėje sinagogoje P. Butlerienės gatvėje, kur dabar veikia Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija, surengta filmo „Niekada nepalikę savo miesto. Praradimas” peržiūra, paįvairinta muzikine mišraus kamerinio Č. Sasnausko choro (vadovas Mindaugas Radzevičius) ir birbynininko Dariaus Klišio kompozicija. Filmo kūrėjai Arūnas Kapsevičius ir Ramūnas Rastapkevičius, remiami Gerosios valios fondo ir Marijampolės televizijos, su grupele pagalbininkų sukūrė įsimintiną filmą apie Marijampolėje gyvenusius iškilesnius žydus ir jų lemtį. Filmui panaudotos senos nuotraukos, vaizdo įrašai, liudininkų prisiminimai. Čia pat veikia paroda „Marijampoliečiai žydai – miesto kūrėjai”.
Po renginio galerijoje visi norintieji buvo pakviesti tęsti dieną specialioje ekskursijoje, kurią vedė Marijampolės žydų istorijos tyrinėtojas A. Kapsevičius. Stabtelėta prie buvusios Marijampolės rotušės (Kęstučio g. 1), kur 1931 m. Marijampolės miesto burmistru buvo išrinktas Juozas Maurukas, o jo pavaduotoju Chaimas Rotšteinas, prie pastato Vytauto g. 27, kur prieškaryje veikė kino teatras „Palas”. Medinio įspūdingo pastato pirmame aukšte gyveno pati teatro savininkė Rachelė Rozenbergaitė, o antrame aukšte veikė kino salė, kurioje buvo rodomi Holivudo filmai. I pasaulinio karo metais R. Rozenbergaitė gelbėjo vietos vaikus nuo bado, nes per savo apsukrumą, anot A. Kapsevičiaus, gaudavusi slapta pieno ir juo pasidalydavusi. Ekskursijos dalyviai stabtelėjo ir Vytauto Didžiojo parke, anksčiau vadintame Miesto sodu. Čia ekskursijos vadovas priminė 9-ąjį pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulką, kuriame, jo žiniomis, kartu su lietuviais iki 1941 m. tarnavo apie 200-300 žydų tautybės jaunuolių. Miesto sodas buvo tikras to meto demokratijos židinys. Jame rinkdavosi visų mieste gyvenusių tautybių ir pažiūrų žmonės, ir čia niekada nekildavo nesutarimų. Paskutinė ekskursijos stotelė buvo masinė žydų žudynių vieta ir kapavietė Šešupės slėnyje netoli Varpo g. 1941 m. rugsėjo pradžioje kareivių šaudyklos teritorijoje čia buvo nužudyta daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių, tarp jų – beveik visi Marijampolėje gyvenę žydai. Toks likimas ištiko ir kino teatro savininkę R. Rozenbergaitę, ir daugelį kitų, dirbusių šiame mieste prekybininkais, amatininkais, mokytojais, gydytojais, fotografais, daugelį senelių ir vaikų… Prie monumento, žyminčio masinių žudynių aukų atminimą, minėjimo dalyviai padėjo gėlių.
Viešųjų ryšių tarnyba
Marijampolės savivaldybės administracijos ir organizatorių nuotraukos.
