Pagrindinis > Žmonės > Interviu > Povilas Žėkas: „Vidinius pokyčius turi atspindėti ir mūsų santykiai su aplinkiniais žmonėmis“

Povilas Žėkas: „Vidinius pokyčius turi atspindėti ir mūsų santykiai su aplinkiniais žmonėmis“

 

„Žmogaus siela ateina į šį pasaulį tobulėti – pasisemti žinių ir patirties, – įsitikinęs Povilas ŽĖKAS, garsiosios Merkinės piramidės įkūrėjas ir šeimininkas, kuris šiuo metu užsiima piramidės aplinkos priežiūra, dvasinių žinių, gaunamų iš aukščiausių jėgų, tolesniu plėtimu. Diplomuotas biologas, labai sėkmingai baigęs šios srities studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, tačiau dėl savo nuo vaikystės nurodyto kelio atsisakęs tolesnių studijų bei mokslinės karjeros, savo tikėjimu yra labai tvirtas. Be pagalbos žmonėms, Povilui labai svarbus ir pažinimo procesas, kurį visada šalia esanti blogio stovykla apsunkina, bet visgi atlieka savo misiją: ko nepražudo – tą sustiprina…

„Mūsų savaitė“ Povilą Žėką kalbina visiems, kuriems dvasiniai ieškojimai nesvetimi, aktualiais klausimais.

– Sakoma, jog žmogus visų atsakymų į jam rūpimus klausimus turi ieškoti savyje. Kaip išmokti paklausti savęs? Ir – svarbiausia – išgirsti (pajusti) teisingą atsakymą?

– Galiu atsakyti remdamasis asmenine patirtimi. Visų pirma svarbu išmokti pajusti vidinę tylą. Nuraminti įkyrias mintis bei emocijas. To pasiekti padeda kasdieninė meditacija. Tai nėra religinė praktika. Jos gali išmokti kiekvienas. Šioje srityje žmogus gali atrasti savo metodą arba pasikonsultuoti su meditaciją praktikuojančiais bičiuliais. Tik vidinėje tyloje prabyla žmogaus siela. Tik tyloje patiriame vienybę su Dieviškuoju. Tik iš sielos gelmės mus aplankantis aiškumo pojūtis yra teisingas. Visa kita dažniausiai yra kitų žmonių mums primesta pasaulėžiūra, nuomonė nebūtinai atitinkanti mūsų sielos (širdies) giluminius poreikius. Kaip žinia, jeigu nesiklausome širdies, kenčiame. O kas nori kentėti?

– Didžiausios problemos, kankinančios šių laikų žmogų, vis dėlto yra ne išorinės, o vidinės, kylančios iš nesusikalbėjimo su savimi ir kitais. Kaip patartumėte spręsti tokias problemas?

– Šiuolaikinis žmogus pernelyg susitapatina su išoriniu pasauliu. Pasaulio negandos užvaldo daugelio žmonių protus. Mintimis esame nuolat pasinėrę į neišsprendžiamų problemų sūkurį. Nekontroliuojami minčių srautai tarsi srauni upė mus neša pražūtingojo krioklio link – prarandame savastį, pamirštame "kas aš esu", nežinome, kur keliaujame – koks mūsų gyvenimo tikslas. Dėl to ir kenčiame. Šią problemą padeda spręsti malda ir meditacija. Tačiau nuolat skubančiam žmogui dažnai būna sunku sustoti. Būna, kas tokiu atveju sustabdo bei priverčia susimąstyti liga ar kita didesnė nelaimė . Kasdien sutinku žmonių, kurie būtent šiuo – sunkiuoju – būdu pradėjo savo dvasinę kelionę. Ir nesigaili, nes jau dabar, nors negandos kartais nepasitraukia akimirksniu, jie jau jaučiasi laimingi ir dėkingi Dievui už šio gyvenimo stebuklą.

– Filosofai (berods, tai E. Levino mintis) teigia, jog Dievo atvaizdo reikia ieškoti kitame žmoguje, kitaip tariant, Dievo reiškimosi plotmė – žmonių tarpusavio santykiai. Paneikite arba pagrįskite šią mintį.

– Visiškai pritariu minčiai, jog Dievas apsireiškia bei veikia per žmones, kuriuos sutinkame savo kasdieniame gyvenime. Tiesa, ne visuomet šie susitikimai malonūs. Kartais turime išmokti savotišką pamoką: tapti supratingesni, išmokti atleisti, mylėti. Tobulėdami dvasiškai turime siekti ne tik vidinio šventumo. Vidinius pokyčius turi atspindėti ir mūsų santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Jeigu žmogus nesugeba mylėti to, kuris yra šalia, kaip jis gali mylėti Dievą, kuris, kaip tariame melsdamiesi, yra danguje?

– Ką galėtumėte pasakyti apie likimą: ar nuo jo negalime pabėgti, ar turime galimybių jį nusikalti, kokio norime?

– Remdamasis iš Aukščiausiojo šaltinio gautomis dvasinėmis žiniomis bei asmenine meditacine patirtimi galiu teigti, jog likimą renkasi paties žmogaus siela prieš įsikūnydama Žemėje. Tad mes jau žinome (tik vėliau primirštame), kokie esminiai įvykiai mūsų laukia šiame įsikūnijime. Kita vertus, tikėjimo ir valios pastangų dėka žmogus gali koreguoti savo likimą, pakreipti jį dvasingumo link. Tai nelengvas kelias, tačiau jį pasirinkę žmonės jaučia vidinį džiaugsmą – kur beeitų, ką bedarytų.

– Sielos ir kūno sveikatos santykis. Kokį jį jaučiate stebėdami pas jus atvykstančius žmones? 

– Bendraudamas su kupolo ir piramidės komplekso lankytojais nuolatos akcentuoju, jog gyvenime svarbu siekti visapusiškos pusiausvyros: turi būti sveikas ir kūnas, ir siela. Jeigu stiprinsime tik kūną, tikrai staiga nepasijusime sveiki ir energingi. Pusiausvyros dėsnis reikalauja ne mažiau dėmesio skirti ir subtiliesiems sielos poreikiams, kurių svarba ne mažesnė, nei maisto mūsų kūnui. Todėl, kai maldoje tariame žodžius "kasdieninės duonos duok mums šiandien", prisiminkime ir dvasinę savo prigimtį. Iš patirties galiu paliudyti, jog tik dvasinių poreikių svarbą suvokę piramidės ir kupolo lankytojai patiria ilgalaikių sveikatos bei kasdienio gyvenimo pokyčių ir išlieka dėkingi Aukščiausiajam už kasdienes gyvenimo malones.

– Jei sau padėsi, tai ir Dievas padės. Pakomentuokite šią mintį.

– Šis dėsningumas taip pat aktualus. Būna, kad žmogus gali ar netgi privalo visų pirma tam tikras problemas išspręsti pats dar prieš kreipdamasis pagalbos į Aukščiausiąjį. Pavyzdžiui, pabūti kupole bei piramidėje ir paprašyti Dievo pagalbos atvyksta žmogus, kuriam remiantis medicininiais tyrimais gresia sunki kvėpavimo takų vėžio forma. Tačiau čia pat, po maldos ir meditacijos, išsiėmęs cigaretę jis užtraukia gardų dūmą… Žinoma, vėliau jis galės kaltinti ir Dievą, ir visus šventuosius, kad nepadėjo jam pasveikti, tačiau ar įžvelgs savo paties kaltę? Panašių situacijų gyvenime būna daug, kuomet net nesusimąstydami apeliuojame į Dievo gerumą, gailestingumą. Tačiau ar patys žengiame pirmąjį būtiną žingsnį tam, kad ir Aukščiausiajam suteiktume galimybę apsireikšti mūsų gyvenime?

– Kiekvienas žmogus nori būti tiesiog laimingas. Ar yra universali laimės formulė? Jei taip, kokia ji?

– Deja, kiekvienas turime atrasti savą kelią į laimę. Aš jį atradau paskirdamas savo gyvenimą žmonėms, kuriems reikalinga mano pagalba, paguoda, užtarimo malda. Esu laimingas, galėdamas suteikti žmonėms sveikesnio, prasmingesnio gyvenimo viltį. O paskui dėkoju Dievui stebėdamas kaip lankytojų lūkesčiai pildosi.

– Kas pasikeitė Jūsų gyvenime, pasaulėvokoje?

– Stengiuosi nuolat dvasiškai tobulėti: siekiu naujų žinių bei patirčių. Pagrindinis dvasinės informacijos šaltinis jau daugel metų išlieka toksai pats – tai asmeninis ryšys su Dievu. Tačiau taip pat nemažai naudingos informacijos gaunu bendraudamas su bičiuliais, skaitydamas jų rekomenduojamą literatūrą. Domiuosi psichologija, asmenybės tobulėjimo praktikomis. Vadovaujuosi principu: išbandyk pats, o paskui mokyk kitus, – todėl neskubu skleisti, populiarinti naujų mokymų, kol pats neįsitikinu jų teisingumu bei efektyvumu.

Kasdieniame gyvenime taip pat patyriau permainų. Sukūriau šeimą su man visapusiškai artima siela, susilaukiau dukrytės. Ypatinga – meilės–patirtis leido man atsinaujinti,  naujai pažvelgti į pasaulį. Pradėjau geriau suprasti, atjausti, mylėti visus mane supančius žmones. Esu nuoširdžiai dėkingas Dievui už naujas patirtis. Dėkingumo praktika tapo kasdieninės maldos dalimi.

– Kaltė ir gėda, kaip teigė vienas iš dvasinio kelio vadovų, yra ardančios jėgos, žlugdančios asmenybės tobulėjimą. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Žmogaus siela iš prigimties yra veržli, kūrybinga, linkusi tobulėti. Kaltė, gėda bei visa aibė kitų negatyvių būsenų neigiamai veikia sielos potencialą. Todėl kiekvienas mūsų kasdieninės meditacijos metu turime mokytis stebėti savo vidinę būseną, kuo anksčiau identifikuoti negatyvus bei užkirsti jiems kelią, kol jie galutinai mūsų neužvaldė. Esu parengęs dokumentą „Nuodėmės ir dorybės“, kuriame išsamiau aptariu įvairių būsenų poveikį žmogaus kūnui bei sielai. Šį dokumentą galima rasti bei perskaityti interneto svetainėje www.merkinespiramide.lt

– Nesėkmių ruožas: kas tai? Žmogaus nuolatinio klydimų ar išbandymų pasekmė?

– Ganėtinai dažnai tenka bendrauti su žmonėmis, kurie liudija apie nesėkmes jų pačių arba artimųjų gyvenime. Tam tikrais atvejais darau prielaidą, jog įvykiai nėra tarpusavyje susiję, o žmonės pernelyg linkę įžvelgti dėsningumus ten, kur jų iš tiesų nėra – tokia jau mūsų prigimtis. Tačiau taip būna tikrai ne visuomet. Tam tikri įvykiai kartojasi gan dažnai. Jų pobūdis panašus. Kartais jie būdingi netgi vienos giminės skirtingų kartų atstovams. Tuomet galima daryti prielaidą, kad egzistuoja priežastiniai ryšiai. Dažnai ir patys žmonės turi įtarimų, kad jie ar jų giminė dėl tam tikrų priežasčių buvo prakeikti, nužiūrėti. Neatmestinas ir priežasties-pasekmės (karmos) dėsnio poveikis mūsų gyvenime. Kiekvienu atveju bandau žmogui padėti individualiai: išklausyti, patarti, užtarti maldoje. Tačiau šioje srityje greitų sprendimų nebūna. Nevalia karmos ar prakeiksmo tiesiog „nuimti“. Tokie ritualai veikia tarsi vaistai nuo skausmo: padeda tik trumpam, o paskui tik blogiau. Be to, brangiai kainuoja. Todėl anksčiau ar vėliau pačiam žmogui tenka susiimti į rankas: sistemingai darbuotis keičiant požiūrį, įpročius, daugiau energijos skirti dvasinei praktikai. Po kurio laiko situacija pati pradeda palaipsniui keistis į gerą. Deja, nemažai žmonių vis dar puoselėja vartotojišką požiūrį žvelgdami į gilias dvasines problemas: jie nuolat ieško vis „galingesnių“ pagalbininkų, bando nusipirkti sveikatą, ramybę, laimę, nušvitimą ir pan. Tačiau situacija iš esmės pradės kisti tik tuomet, kai žmogus suvoks, kad išbandymai (kad ir kokia bebūtų jų priežastis) yra savotiška Dievo dovana. Nemaloni, tačiau dėl tam tikrų priežasčių sielai reikalinga pamoka šioje gyvenimiško skausmo-džiaugsmo mokykloje. Juk įveikdama problemas, spręsdama sudėtingus uždavinius siela patiria katarsį bei tobulėja.

– Sakoma, jog jei tavo valia sutampa su Aukščiausiojo valia, eini teisingu keliu. Kaip žinoti, jog vykdai Aukščiausiojo valią? Galbūt tu paskendęs iliuzijoje ir eini klystkeliu?

– Vykdydami Aukščiausiojo valią, kuri sutampa su asmenine dvasine misija, žmonės patiria nevienadienį džiaugsmą. Jis sklinda iš pačios sielos gelmės ir persmelkia mūsų būtį, kasdienybę. Ši būsena neišblėsta dėl pavienių nesėkmių. Taip pat ji nepriklauso nuo nuolat kintančių žemiškojo gyvenimo aplinkybių. Kad ir kas beatsitiktų – vidinis džiugesys visuomet su tavimi, visuomet tavyje. Tai pastebima netgi iš šalies. Žmonės, kurie aiškiai suvokia esminius savo gyvenimo tikslus bei sistemingai juos įgyvendina, spinduliuoja „užkrečiančiu“ džiaugsmu. Ilgainiui susiformuoja dvasinių bičiulių ratas, kuriame tobulėti bei įgyvendinti savus tikslus tampa lengviau. Bendradarbiaudamas sielos tobulėja sparčiau.

– Žmogus mirties akivaizdoje: kai netenkame artimo žmogaus, kaip iš naujo pradėti gyventi? Kaip išlaikyti ryšį, kai netenkame fizinio bendravimo?

– Kas mes esame? Žvaigždžių dulkės. Na, o tiksliau mūsų kūnas yra sudarytas iš daugybės dalelių – atomų bei molekulių – kurios prieš milijardus metų „gimė“ didžiųjų žvaigždžių visa naikinančiose liepsnose. Taigi, mūsų žmogiškasis gyvenimas pernelyg trumpas, kad liūdėtume dėl jo laikinumo. Tačiau dvasia nemirtinga. Ji „įamžina“ prasmingai nugyventus gyvenimus, kad ir kokie trumpi jie bebūtų. Svarbi ne trukmė, o kokybė. Pajutę, jog mūsų dvasia išties nemirtinga, suvokiame, jog išsiskyrimas su artimom sielomis taip pat laikinas. Netrukus vėl susitiksime su tais, kurie anksčiau už mus baigė šią žemišką kelionę. Tai įvyks nei per anksti, nei per vėlai, nes kiekvienam savas laikas. O dvasinius bičiulius, kurie per savo asmeninę patirtį atrado arba tobulėdami suvokė, jog žemiškasis gyvenimas susideda iš daugelio gimimu bei mirtim paženklintų fragmentų, ramina mintis, jog praeityje tikriausiai jau ne kartą susitikę tikrai ir ateity dar ne vienąkart sutiksime tas pačias mums (kažkodėl) giminingas sielas bei vėl tobulėsime drauge.

– Prasmės klausimas: o kam aš čia esu?

– Daugybė religingų žmonių bei filosofų kelią prasmės klausimą bei pateikia be galo daug atsakymų. Kiekvienas jų savotiškai teisingas, nes atspindi skirtingų žmonių patirtį. Mano nuomone, svarbiau ne atrasti, o ieškoti. Nes dvasinis tobulėjimas yra procesas, kurio metu žmogus įveikia skirtingas dvasinės raidos fazes ir kiekvienoje jų keldamas prasmės klausimą pateikia atitinkamą atsaką.

Mane įkvepia dvasingų žmonių gyvenimo pavyzdžiai. Domiuosi jų biografijomis. Stengiuosi pasisemti išminties bei sekti jų pavyzdžiu. Akivaizdu, jog meilė, tarnystė artimui yra nepakeičiamos vertybės, kurios įprasmina žmogiškąjį gyvenimą. Svarbios ir žinios, kurios padeda geriau pažinti Dievo kūriniją bei su viltimi keliauti Amžinybės link.

– Dėkoju už atsakymus.

Laima GRIGAITYTĖ

Nuotraukos iš asmeninio Povilo Žėko albumo.

9 komentarai(-ų) “Povilas Žėkas: „Vidinius pokyčius turi atspindėti ir mūsų santykiai su aplinkiniais žmonėmis“

  1. Jis rase knygeleje vienaip, o dvasine informacija dar kitaip…. arba gudrus durnius arba raganius pamates, kad yra tokiu,kurie ji remia…. gyvena is auk7 ir vargo nemato….

  2. Grovėjai ir Švies0s Kūrėjai .

    Sveiki. Būsiu nepopuliarus tarp krikščionių . Paliesiu temą , kuri aktuali visiems be išimties .Ta tema būtų: Žmogaus ATĖJIMO Į ŠĮ PASAULĮ MISIJA. Turbūt ne paslaptis, kad Visatoje veikia dėsniai: statyti ir griauti, juoda ir balta, teigiama ir neigiama , pliusas ir minusas , donorystė ir vampyrystė .Tų dėsnių be galo daug . Paminėjau iš jų kelis. Jei žmogus atėjęs griauti , tai nors kuolą jam ant galvos tašyk – jis griaus be jokio gailesčio. Su kokia MISIJA žmogus gyvena šioje Žemėje galima nustatyti iš jo gimimo datos. Visi GRIOVĖJAI turi kodus :13 , 18 , 11 ir t. t . Šviesos vaikai: 5 ,15 , 24 , 36 ir t. t. Šviesos vaikų kodus okultistai naudoja net GYDYMUI . Pvz. kodas 24 Kinijoje laikomas šventu . Be reikalo krikščionys įrodinėja, kad PALMIRA BLOGA RAGANA . Taip – jos kodas 18 . Ją palaikančių galimai sieja tie kodai, kurie skatina GĖRIO GRIOVIMĄ (MELĄ).IŠVADA: Siūlau nekovoti su vėjo malūnais, nemaitinti MELO RAGANŲ savo komentarais . GERA ŽINIA TA – TAMSOJE VISUOMET GALIMA UŽDEGTI ŠVIESĄ . Tad švieskime vieni kitiems tik TIESA.

  3. Apaštalas Petras smarkiai subarė Simoną, kuris savo žyniavimais ir burtais kontroliavo ir mulkino žmones (skaitykite Apaštalų darbų 8:6-24). Už trukdymą žmonėms išsigelbėti, girdint gerąją Jėzaus Kristaus naujieną, Paulius apakino burtininką Elimą (skaitykite Apaštalų darbų 113:10-11). Taigi, jei žmogus įsipainiojęs į okultizmą, jo gyvenimas esti rimtame pavojuje. Šiandien pasaulyje yra du dvasinės ir antgamtinės pagalbos šaltiniai: tikrasis Dievas, pas kurį ateiti galima per maldą Jėzaus vardu, ir okultizmas, už kurio slepiasi demoniškos jėgos. Pasikliaudamas okultinėmis jjėgomis, žmogus šaukiasi kito dievo – šio pasaulio dievaičio, melo tėvo, velnio, kuris naudoja horoskopus, būrimą kortomis, chiromantiją, būrimą arbatos tirščiais, Ouija lenteles, krištolinius rutulius, švytuokles, visas raganavimo formas, užkalbėjimus, spiritistų seansus, ekstrasensinius pojūčius, telepatiją, telekinezę, spiritistų susirinkimus, automatinį rašymą, baldų bilsnojimą, levitaciją, hipnozę, burtų lazdeles ir daug kitų dalykų. Jei tu kada nors buvai įsitraukęs į okultinius reikalus, gali būti išlaisvintas nuo demoniškos įtakos. Būk laisvas Jėzaus vardu. Išpažink Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją ir Viešpatį. Garsiai išpažink ir atsižadėk kiekvienos nuodėmės, susijusios su okultizmu (detaliai jas visas išvardink, nežiūrint prieš kiek laiko tai buvo). Jėzaus vardu įsakyk velniui atstoti nuo tavęs. Nepasiduok jausmams ir regėjimams, bet savo išlaisvinimą įrodyk tvirtu tikėjimu ir pasitikėjimu Dievu. Sunaikink visą okultinę literatūrą, ssimbolius ir panašius dalykus. “Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa išlaisvins jus” (Jono 8:32).

  4. Gražaus pavasario Povilui ir visai Jo šeimynėlei. Visokeriopo pasisekimo! Ačiū už Piramidę ir joje įžiebtą troškimą ieškoti Tikrojo Dievo. Einu link gyvojo ryšio su Juo ir pasirinksiu amžiną egzistenciją. O Dievas yra visur. Jo energija skvarbesnė už neutrinus, kuriems sklisti nėra kliūčių. Reikia tik išmokti ją priimti. Priklausomai nuo „atsivėrimo“ gausite atsakymus informaciją ar pan. Piktiems komentuotojams linkiu pakilt aukščiau link Ramybės. Neskleiskit pykčio neapykantos, nes tai atitolina nuo Dievo ne tik jus pačius, bet ir skaitytojus. Nebesivadovaukit pyčiu prisotinta antikine hebrajų tautosaka. Yra nauji apreiškimai, kuriuose aiškiai ir logiškai pateiktas visatos egzistencijos modelis, mūsų planetos kūrimo procesas, gyvybės atsiradimas ir evoliucija. Pateikta Kūrėjo organizuota kūrinijos administravimo struktūra ir veikimas. Realiai bendrauti dvasinėmis būtybėmis galime kiekvienas iš mūsų, tik reikia savyje nugalėti neapykantą ir pyktį, išmokti garbinti Dievą ir skleisti meilę visiems. Užsimerkę tyloje patirsit dvasinio pasaulio egzistavimą, tik nereikia bijoti.

  5. Kodėl žmones lenda po grotom gaubtan piramidės karkasan nuo TIKROJO DIEVO SUTVERĖJO? Čia gi tik Titano būstinė atribota nuo dangaus, veda požemyn…apsaugo netikras kryžius nuo Kristaus…O žmonės net pasirašo dėl to, kiša vaikus…Sveto galas čia įlindus…kuris Povilo net paskelbtas buvo.Kas ten įlenda, pasirašo, tai jau TITANO VAIKU TAMPA,JEI NEATSIVERČIA Į DIEVĄ PER ŠV.SAKRAMENTUS KRIKŠČIONIS.

  6. MERKINĖS(ČESUKŲ) PIRAMIDĖJE ĮSITAISĖ TITANAI ARBA DEMONAI

    Žmonės geriau renkasi velnių titanyčią nei Bažnyčią. Raganiai visus veda pragaran – filmą pažiūrėt verta Cesuku- zeku piramide, igyvendintas 3d metodas, kaip issikviest demona. Demonai isskvieciami apskritime nubrezus trikampi su atitinkamais zenklais- simboliais kampuose, ir kalbant atitinkamus zodzius. Kas tingi biblija ir knygas skaityt, paziurekit seriala ‘supernatural’ apie demonu, vampyru ir kt butybiu egzistavima ir ju naikinima, apie sielos pardavima, norint sekmes ar ka isgelbeti is artimuju. Vercia apie daug ka pamastyti, o kam idomu ir giliau pakapstyti, pasidometi ar tikra ar ne. Tai kaip minejau, ta piramide demonu issaukimo vieta, o ne kazkas tauraus, nors atrodo labai graziai.Kazkaip nebuvau nusistacius nei uz, nei pries, tiesiog mano pastebejimas formoje, kad zmones gali gauti kazka blogiau, kartu su pagerejimu ar trumpalaiku pagerejimu. p.s.Jei rusiskai suprantat, ta seriala ‘supernatural’ rasit http://www.friday.ru (gal ir kitur, bet ne ieskojau). Titanai yra demonai .

    Įsitikinau,piramidė tarnauja pragarui

    Iš Povilo biblijos- kas yra devas(ištrauka) : Povilas Žėkas rašo:”Tėvo egzistencija jūsų žemišku supratimu apibrėžiama kaip liepsnojančioji. Dievas Tėvas jums atrodytų, jeigu jūs jį pamatytumėte, kaip liepsningasis ugnies kamuolys….” :” “Kurdami mūsų Aukščiausiąjį – Dievą Tėvą, jie įterpė į Jį ne tik kuriantįjį (gėrio), bet ir griaunantįjį (blogio) pradą. Griaunančiojo prado tikslas – užgniaužti kuriantįjį pradą bei sugražinti mūsų Kūrėją atgal į titanų priklausomybę.” „Apie titanus sužinojau dėl to, kad domėjausi paties mūsų Dievo Tėvo prigimtimi. Titanai sukūrė būsimąjį visatų sistemos kūrėją – mūsų visų Dievą Tėvą – ir suteikė jam laisvės kūrybai. Kaip jau minėta, mums nežinomos esybės – titanai, susiliedamos pagimdė asmenį, kuris tapo visatų sistemos kūrėju ir valdovu..“ TITANAI YRA KRIKŠČIONIŠKAI KALBANT DEMONAI ARBA ANTIKRISTAI. Titanai iš istorijos: Atsiradimas: iš infointerneto •Titanai yra gimę iš pirmosios vampyrės – Titanės, Lilith. •Titanų tėvai dažniausiai būna Demonai. •Titanai gali gimti tada, kai jų abudu tėvai yra Titanai, arba tada, kai motina yra Titanė, o tėvas labai senas vampyras. Stebėtojas Pažystami vežė sergantį tėvuką į tuos pragaro vartus. Lauke pasakojo išrikiuota juodosios keramikos vazos į kurias dedama didelės sumos už įėjimą, atsieit savanoriškos aukos. Tačiau vos grįžo namo, kadangi tėvukas buvo labai tikintis, jam nepadėjo piramidė ir vos tik pasiekė lovą, numirė.

  7. žmonės su juo kalbasi apie dievą, kuris anot Povilio yra titanas.Tai gi vampyras,demonas, kuris net plotkas siūlo vietoj bažnyčiose konsekruotos komunijos.Tie trys strypai yra bendravmui antenos su tais demonis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite