Penktadienis, lapkričio 16, 2018
Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Porceliano servizas sugrįžo į Paežerių dvarą

Porceliano servizas sugrįžo į Paežerių dvarą

 

Surastas dėžėje

Vilkaviškietė Ona Šumskienė Vilkaviškio krašto muziejui perdavė itin vertingą eksponatą, manoma,  Paežerių dvaro pietų servizo devynis išlikusius porceliano indus. Nors senienų supirkėjai už šį rinkinį pasiūlė  pusę tūkstančio eurų, moteris sandėrio atsisakė. ,,Noriu, kad šie brangūs daiktai sugrįžtų į dvarą“, – dovanodama brangią šeimos relikviją sakė Ona Šumskienė.

Pasak itin vertingo porceliano rinkinio saugotojos, jos senelis po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., Alvite, Maldėnų kaime, atkasė dėžę su stalo indais. Ten buvo pietų servizas dvylikai asmenų. ,,Mano močiutė pokaryje šiuos indus skolindavo kaimynams, tad per ilgą kelionę sudužo didžioji dalis brangaus rinkinio“, – sakė įteikdama trapius indus jų saugotoja ir savininkė.

Iš baltojo aukso istorijos

Porceliano išradėjai kinai sakydavo, kad porcelianas turi būti plonas kaip popierius, skambus kaip varpas, švelnus kaip vanduo ramią ežero dieną. Iš Kinijos į Europą porcelianą pirmasis atvežė garsusis Venecijos pirklys, keliautojas Markas Polas 1295 metais.

Išpopuliarino porcelianą po Europos dvarus Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Augustas II-asis, įkūręs garsiąją Meiseno manufaktūrą. Rusijoje porcelianą (itališkai porcella – kriauklė) pamėgo Petras I ir Jekaterina II. Kol kas sudėtinga pasakyti, ar rastasis Paežerių dvaro porcelianas yra iš XVIII amžiaus (18 a. pabaigoje pastatyti Paežerių dvaro rūmai), tačiau tai, kad šie išlikę indai vertingi, neabejotina.

Autoriaus nuotraukose – dvaro porceliano indai, išsiskiriantys ypatingu skambėjimu ir dekoru.

lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.