Praėjus penkeriems metams nuo pirmųjų draugiškų vizitų gruodžio 13-ąją Marijampolėje buvo iškilmingai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Marijampolės savivaldybės ir Airijos Respublikos Mėjo (Mayo) grafystės. Šalys susitarė stiprinti bendradarbiavimą kultūros, turizmo, švietimo, jaunimo, žemės ūkio ir verslo bei kitose srityse. Airijos lietuvių bendruomenės Balinrobe (Ballinrobe) inicijuota draugystė ilgai skynėsi kelią dėl airių vietos politikų dažnos kaitos ir neužtikrintumo, tačiau šį kartą Ričardas Finas (Richard Finn), tapęs Mėjo grafystės meru, pasižadėjo užbaigti darbą, kurį pradėjo dar 2012 m. vizito į Marijampolę metu. Bendradarbiavimą su Sūduvos sostine skatino ir rugpjūtį paskirtas Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas.
„Mums reikėjo laiko, kad geriau pažintume vieni kitus”, – po sutarties pasirašymo sakė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė. Ji išreiškė viltį, kad galbūt atsiras „tiltas” ir tarp verslo žmonių, ir tarp ten gyvenančios gausios Marijampolės krašto bendruomenės dalies. „Gal rasime kelią į airių širdis ir parodysime kelią tautiečiams atgal”, – išreiškė viltį merė. Bet čia pat pridūrė, kad kalbėdamasi su Mėjo meru p. R. Finu suprato, jog jis nenori atiduoti kraštiečių – mat jie Airijoje pasižymėję kaip puikūs žmonės ir darbštūs darbuotojai. Mėjo meras tvirtino, kad jam didelė garbė dėti parašą ant sutarties, kurios laukia apie 120 tūkstančių grafystės žmonių (maždaug tiek jų gyvena keturiuose grafystės miestuose). Jis teigė tikintis, kad sutarties pasirašymas bus puikus stimulas pradėti vaisingą bendradarbiavimą. „Pozityvų mūsų požiūrį rodo tai, kad Mėjo taryba pasiuntė į Marijampolę patį merą”, – kalbėjo p. R. Finas. Šį kartą jį atlydėjo Mėjo administracijos darbuotojas Nilas Šeridanas (Neil Sheridan), atsakingas už užsienio ir viešuosius ryšius. Airijos atstovai tvirtino, kad abi šalis jungia daug dalykų. Tai ir emigracija, kurią Airija išgyvena anksčiau už Lietuvą, ir pilietinio karo pėdsakai šalies istorijoje, ir išvystytas žemės ūkis. Bet labiausiai lietuvius su airiais suartino 1935-aisiais žymaus lietuvių kilmės lakūno Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą, kada lakūnas lėktuvu Lituanica II, kartodamas S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį, dėl blogų oro sąlygų nusileido Mėjo grafystėje visai netoli Balinrobo miestelio. „Mes didžiuojamės Felikso Vaitkaus skrydžiu”, – ir šį kartą Marijampolėje viešėdamas sakė Mėjo meras. Lietuvių kilmės lakūno žygdarbis gyvas vietos žmonių atmintyje iki šiol. Kasmet Airijos lietuvių bendruomenė kartu su Mėjo valdžia organizuoja Lietuvių sąskrydį Balinrobe „Mums vis dar reikia sparnų“, skirtą Lituanica II skrydžio per Atlantą metinėms paminėti.
Abipusis pasiryžimas bendradarbiauti stiprus. Kas žino, galbūt jis duos laukiamus vaisius ir net pranoks lūkesčius. Galbūt simbolinę prasmę turės tai, kad sutartis pasirašyta 13-tą dieną, stebint Savivaldybės tarybos nariams, Marijampolės dailės galerijoje, kur vyksta iškilmingos santuokos. Tai jau tryliktas užsienio partneris marijampoliečiams.
Viešųjų ryšių tarnyba
Odetos Žilinskienės nuotraukos.
