Pagrindinis > Žmonės > Asmenybė > Pijus Urbonas: „Gyveni, kol judi“

Pijus Urbonas: „Gyveni, kol judi“

 

Visų laikų direktorius – taip būtų galima trumpai pristatyti Pijų Urboną, Marijampolės sporto mokyklos baseino direktorių. Šio žmogaus energija, entuziazmas jau daugelį metų stebina ištisas kartas: sporto mokyklos baseiną, garsėjantį ir sporto rezultatais, ir sveikatingumo procedūromis visiems to norintiems, išties galima pavadinti P. Urbono tikraisiais namais, kuriuose jis praleidžia labai daug laiko. Baseino direktorius – ne vien administratorius: jis ir plaukimo treneris, kurio auklėtiniai yra pasiekę įspūdingų rezultatų. P. Urbonas – ir šokėjas, Marijampolės kultūros centro šokių kolektyvo „Sidabra“ narys, ir sodininkas, ir apskritai žmogus, per gyvenimą einantis su ta pačia jaunatviška energija, kurios sugebėjo metams bėgant neišbarstyti.

Likimas į sporto kelią pašaukė dar mokyklos suole

P. Urbonas (g. 1933 m.) kilęs iš kaimo netoli Gudelių (Marijampolės sav.), Gudeliuose baigė progimnazijos septynias klases, o vidurinę – Simne (buvo pokario sunkmetis, sprendimas tęsti mokslus Simne buvo geriausia išeitis, mat ten gyveno giminaitis, pas kurį mokslų siekti pasiryžęs jaunuolis ir apsistojo). P. Urbono atmintis puikiai išsaugojusi ne tik pokario, bet ir II pasaulinio karo vaizdus: didžiuliai gaisrai, dūmų kamuoliai, regėti vaiko akimis, įsirėžė visam gyvenimui. Pamena ir tą laiką, kai netoli Gudelių pastatytus rusų lėktuvėlius – „žirgelius“ vokiečiai subombardavo (smalsūs kaimo vaikai, tarp jų – ir Pijus, ne tik stebėjo, bet ir arčiau lindo – neregėta technika ranka pasiekiama, vos nežuvo, kai prasidėjo bombardavimas…).

P. Urbono likimas buvo nuspręstas dar besimokant Simno vidurinės mokyklos 10 klasėje. Tuo metu iš Kauno kūno kultūros instituto (KKI) atvyko dėstytojai, ieškodami sportiškų moksleivių – būsimų studentų. Dešimtokas Pijus buvo kaip tik toks: mokykloje pagarsėjęs kaip geras vidutinių nuotolių bėgikas, tinklininkas, krepšininkas, mokyklos sportinę garbę nuolat ginantis įvairiose varžybose. Taigi vos gavęs brandos atestatą ilgai nesvarstė: įstojo į KKI, kur studijuodamas daugiausia dėmesio skyrė keturioms sporto šakoms: lengvajai atletikai, gimnastikai, krepšiniui ir plaukimui.

Baseino direktoriumi dirba beveik 40 metų!

Jaunasis specialistas kūno kultūros mokytoju dirbo Kaune, Simne, kol, mamos paragintas, grįžo į gimtąsias vietas – tapo Gudelių vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju trejiems metams. Po to jau visam laikui teko atsisveikinti su „eilinio“ pedagogo duona: dvejus metus buvo Skardupių aštuonmetės mokyklos direktorius, aštuonerius metus direktoriavo Mockavos aštuonmetėje mokykloje, kol 1974 m. gavo pasiūlymą užimti dabartinės darbovietės – Marijampolės sporto mokyklos baseino – direktoriaus pareigas. Būtent tais metais avarijoje žuvo buvęs sporto mokyklos direktorius Vytautas Krulikauskas, tad jį pakeisti buvo pasiūlyta P. Urbonui – ne tik iniciatyviam kaimo mokyklos direktoriui (sporto salės mokykloje pastatymas ir įrengimas – jo nuopelnas), bet ir talentingam bei darbščiam treneriui: jo treniruojami moksleiviai skynė laurus ypač krepšinio žaidime, gimnastikos srityje. P. Urbonas atsimena: baseinas tuomet buvo tame pastate, kur dabar liuteronų bažnyčia, jį lankė apie du tūkstančiai vaikų… Naujasis direktorius automatiškai tapo plaukimo treneriu, neužmesdamas ir krepšinio: 10 metų buvo sporto mokyklos krepšinio treneris. 1983 m., kai buvo pastatytas baseinas Jaunimo gatvėje, pamažu su krepšinio trenerio darbu atsisveikino, pasilikdamas tik plaukimo ugdymą. Beje, tais pačiais 1983- aisiais sporto mokykla skilo į atskiras Žaidimų ir Individualių sporto šakų mokyklas. Sporto mokykloje liko plaukimas ir lengvoji atletika. Po kiek laiko pastaroji buvo perduota Sporto centrui, o baseinui priskirtas baidarių irklavimas. Kadangi tuomet buvo kalbų, kad treniruoti plaukikus sunku, jų rezultatai prasti, P. Urbonas užsispyrė pabandyti pakeisti tokį požiūrį. Ir nesuklydo!

P. Urbonas, nuo pat jaunystės aktyviai sportavęs (turėjo II sportinį atskyrį lengvosios atletikos, gimnastikos, plaukimo bei krepšinio srityse, buvo besiekiąs ir pirmojo), vis dėlto daugiau pasiekė kaip treneris (štai kad ir jo ugdytinė Eglė Švedaitė – Lietuvos plaukimo rinktinės narė, o kur kiti trenerio parengti stiprūs plaukikai, garsinę ne vien Marijampolės vardą). Visi aukšti rezultatai – nuolatinio kruopštaus darbo vaisiai.

Baseinas – kaip namai direktoriui, kaip traukos vieta lankytojams

Ilgametis Marijampolės sporto mokyklos baseino direktorius savo darboviete tiesiog gyvena. Čia yra sukurtos išties stiprios plaukimo sporto tradicijos, nors baseinas iš tikrųjų yra tik trijų takelių, perdarytas į keturių, kad vienu metu dirbtų keli treneriai, būtų galima organizuoti žemesnio rango varžybas. Tik svajonėse kol kas regima galimybė Marijampolei turėti aštuonių takų baseiną, tad P. Urbonas džiaugiasi pirmiausiai treneriais, kurių nuoširdus darbas, pastangos leidžia pasiekti aukštų rezultatų.

Be plaukikų ugdymo, baseinas atlieka ir kitą misiją – teikia sveikatingumo paslaugas visiems to norintiems. Darbo dienomis nuo 7 iki 8 valandos ryto ir nuo 19 iki 21 val. (savaitgaliais – nuo 11 iki 18 val.) čia laukiami tie, kurie baseino teikiamus malonumus suvokia ir kaip būdą sveikatai bei žvalumui palaikyti (mat laikydamasis virš vandens žmogus nejaučia tos įtampos ir skausmų, kuriuos yra įpratęs jausti). P. Urbonas, stengdamasis, jog baseinas taptų traukos vieta ir plačiajai visuomenei, gali ilgai kalbėti apie plaukimo privalumus: plaukiojant yra įtraukiamos pagrindinės raumenų grupės, ypač jei plaukiama įvairiais stiliais. Rankų ir kojų judesiais nugalėdamas vandens pasipriešinimą, žmogus treniruoja rankų, pečių, klubų, pilvo ir kojų raumenis. Plaukimas atpalaiduoja ir stiprina raumenis išilgai stuburo, kurie laiko raiščius. Kaklo ir juosmens slanksteliams ypač sveika plaukti nugara. Stuburas vandenyje netekus svorio gali laisvai išsitiesti. Stiprėja sprando ir nugaros raumenys, tokie svarbūs kūno tiesumui, taip pat gerėja ir laikysena.

Beje, tvarkingas, atnaujintas baseinas ne vien plaukioti kviečia: pastate esančioje sporto salėje galima mankštintis, užsiiminėti atletine gimnastika, žaisti žaidimus. Štai kodėl nuolatiniai šio baseino lankytojai jau, ko gero, neįsivaizduoja savo gyvenimo be baseino, o baseino – be direktoriaus, nuoširdžiai su visais bendraujančio, negailinčio savo, kaip specialisto, patarimų to norintiems. Juolab kad net nemokantys plaukti (nesvarbu, kokio amžiaus būtų) čia turi galimybę to išmokti.

Baseine, kurio gylis 4 metrai, teikiamos ir kitas paslaugos: gražiai bendradarbiaujant su Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionu, kariškiams suteikiama galimybė naudotis baseinu, čia nardymo įgūdžius tobulina Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos narai. Taip pat šiame baseine visi Marijampolės miesto mokyklų antrokai apmokomi plaukti (tam yra skirtas 16 valandų kursas).

Taigi per beveik 40 P. Urbono, kaip direktoriaus, darbo metų sukurta išties daug…

„Sidabros“ šokėjas – 14 metų!

Jau 14 metų P. Urbonas – ir Marijampolės kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvo „Sidabra“ narys. Polinkis šokiui ir muzikai šiame žmoguje buvo ryškus nuo pat vaikystės. Šoko mokydamasis mokykloje, vėliau – ir institute. Prisimena: jaunas specialistas būdamas, Gudeliuose dirbdamas, buvo aktyvus kultūros renginių organizatorius, net dramos būreliui vadovavo, susibūrimuose pirmu smuiku grojo – ką jau kalbėti apie šokį! O į „Sidabrą“ prieš 14 metų vienos masinės šventės metu pavadino pati šokių kolektyvo vadovė. Nesipriešino patyręs šokėjas ir dabar jau gali atskirą istoriją, susijusią su „Sidabra“, rašyti. Kur tik nešokta, kur tik nebūta! Ne vien visa Lietuva šokio ritmu išmaišyta, su „Sidabra“ pabuvojo ir Prancūzijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Vengrijoje…

„Gyveni, kol judi“

P. Urbonas 2013 m. pavasarį šventęs garbingą 80-mečio jubiliejų. Jubiliatas to nesureikšminęs – tiesiog jo galva užimta kitais dalykais: baseino reikalais, o atėjus pavasariui vėlgi ne dėl jubiliejaus pokylio galvą suka: rūpi sodas, kuriame su meile auginamos obelys, serbentai, braškės, daržovės… Darbas sode mielas ne vien dėl užauginamo derliaus kokybės, tai ir smagus sąlytis su gamta, prisilietimas prie žemės, natūralaus judėjimo, teikiančio jėgų, galimybė. „Kol judi, gyveni“, – sako ilgametis sportininkas, sporto treneris, kurio dienotvarkė iki šiol gan spartietiška. Keliasi labai anksti, skuba į treniruotę, po to – būtinos administratoriaus pareigos, vėl treniruotė… (nenuostabu, jog gyvenant tokiu ritmu išvykos su „Sidabra“ dažniausiai įmanomos tik atostogų metu). Tačiau, netgi būdamas nuolatiniame judėjime, P. Urbonas randa laiko knygai (ypač jį domina karinės, istorinės, biografinės knygos, taip pat knygos apie gamtą), kultūrinių renginių lankymui, net žvejybai…

Laima GRIGAITYTĖ

Autorės nuotraukos.

Nr. 5(9), 2013 m. vasario 2–8 d.

 

Komentaras “Pijus Urbonas: „Gyveni, kol judi“

  1. Tai jau tikrai kad taip.
    40 metų direktorius.
    Baseinas gauna kasmet pajamų iš savivaldybės ~ 1,6 mln Lt – čia yra tolygu vienam didesnių sporto klubų Vilniuje.
    Tik sąlygos sportuojantiems skiriasi kaip diena ir naktis.
    Čia viskas „Nemokama“ ir 40 m. nepasikeitę 🙂

    Valio progresui 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite