Pagrindinis > Daugiau kategorijų > Beveik rimtai > Pastebėjimai apie mūsų, bet jau kitų miestą

Pastebėjimai apie mūsų, bet jau kitų miestą

 

Kai jau niekas nebedžiugina, staiga kažkas ima ir nudžiugina. Kad ir virš miesto praskrendančių sugrįžusių gervių klyksmas, pranešdamas apie artėjantį pavasarį. Bet džiugesys greitai praeina, kai tik pasineri į eilinį pirmadienį ar trečiadienį. Viskas čia taip pat. Ateis ruduo, ir gervės vėl išskris, o čia vėl viskas bus taip pat.

Tai jau ne mano, ne tavo ir ne mūsų miestas – jis jau kitų, bet ne mūsų. Beviltiškiausia yra tai, kad greitu metu jo jau neįmanoma susigrąžinti, jeigu apskritai įmanoma. Jau ne juokais apima baimė, kai pagalvoji, kad ir arklys po tam tikra vėliava gali laimėti rinkimus Marijampolėje. Kažkieno kažkada ištarta ironiška frazė jau nebeatrodo ironiška. Realybės ir tikrumo joje daugiau nei ironijos ar humoro. Vis daugyn ir daugyn, nenumaldomai mūsų miestiečių įsikimba į aukštą vėliavos stiebą, kad per tą aukštį ir įsikibusių rankų gausą niekaip negali pamatyti, kaip ta vėliava atrodo. Bet tai nesvarbu, visiškai. Svarbiausia, kad taip reikia.

Buvo laikai, kai miesto gaspadorius buvo drūtesnis, karts nuo karto dar sugirgždėdavo koks nors dantratis ar girnapusė, kol galiausiai mūsų, tiksliau, tų kitų miestas visiškai nugrimzdo į gilią stagnaciją. Būdavo dar kokią gražesnę trinkelę į grindinį įdeda, naują fontaną paleidžia ar įdomesnį šviestuvą gatvėje įžiebia. Būdavo… Bet daugelio (tikslus skaičius nežinomas) akys priprato (o gal ir pavargo) kasdien matydamos gyvą priekaištą: „Žiūrėkit į mus ir nebandykit nusukti ar užmerkti akių, mus sukūrė šio miesto gaspadorius ir jo priedeliai!“ Kokio ilgo veikimo saldainis bebūtų, vis vien ateina laikas, kai jis ima ir ištirpsta burnoje. Tada nevalingai ištiesi ranką ir lauki kito. Dalinantys saldainius tuo nepatenkinti. Ne, saldainiais jie patenkinti, nepatenkinti jų veikimo ilgumu. Yra dar kur pasistengti – tobulinant receptūrą ir ilgumo technologiją. Tiesa, saldainiams atsiranda pakaitalas, tik neaišku, ar kaip burnoje ištirpusio saldainio šalutinis poveikis, ar kaip gaspadoriaus komandos surogatas.

Apie pakaitalą. Kažkaip net nepajutome, o tai įvyko ne vakar ar pernai, bet vis dar tebevyksta šiandien ir tikrai vyks rytoj ir kitąmet, kaip viešąją erdvę užplūdo jaunieji politikai, pseudovisuomeninkai bei šiaip geri žmonės pagal profesiją ir paskleidė nepamatuoto pozityvo (apie klestintį supermiestą) dozę. Pasirodo, tai užkrečiama, nes ėmė ir sušlubavo kai kurių jaunų ir visai ne jaunų miestiečių sveikata. Pasigavo jie ne gripą, o svaiginantį, su iliuzijų komplikacijomis smegenų pozityvą. Sunki diagnozė, ir net nežinia, ar kas gali pagelbėti. Sakoma, kad laikas gydo, bet kai kurių gyvenimas toks ilgas, kad per trumpas laikui išgydyti. Bet mes kantrūs, svarbu – viltis gyva ir visai nesvarbu, kad ta viltis be perspektyvos.

Neseniai miesto dešiniųjų skyrius baigė vidinį Saulės mūšį ir išsirinko naują vadą, nes su senuoju niekaip negalėjo net blynų kepimo suorganizuoti per Užgavėnes ir tais blynai pamaitinti būsimus balsuotojus. Dabar dešinieji, Žalgirio mūšyje, žada imti miesto tvirtovę ir atimti vėliavą iš tų kitų. Žada… Sunku bus imti viešaisiais ryšiais, „Facebook‘u“ ir kitais intelektualiais būdais. Į viską reikia žiūrėti gaspadoriškiau, kiekvienam ar bent kas antram kaimiečiui paspausti ranką, patapšnoti per petį, o po blyną iškepti būtina. Dešiniesiems tai misija neįmanoma – žemas lygis. Belieka skėsčioti rankomis, kaip norit, nes ryt jau vėliavą žada imti žalieji. Pasikinkys renovaciją, geležinkelį, dar ką prigriebs ir bandys. Tik vėlei iškyla klausimas: kokia to bandymo perspektyva?

Šaltos žiemos, jeigu ši tokia buvo, vakarais pagaliau prisiverčiau perskaityti „Marijampolės savivaldybės 2016–2018 metų strateginį veiklos planą“. Čia kaip ir su Biblija – neprivalai būti tikintis, bet Bibliją perskaityti reikia, bent tam, kad nepasijustum kažkokiu neišprusėliu, kai kiti ją cituoja, ir galėtum pats pacituoti. Taip ir miesto strategija. Atidžiai perskaičiau pirmą ir paskutinį puslapį – kadangi puslapių buvo daug, o laiko gaišti nesinorėjo. Pirmame puslapyje radau pavadinimą, o paskutiniame – kažkokią lentelę, visus kitus tik permečiau akimis, ieškodamas paskutinio puslapio. Keistas tai kūrinys (strateginis planas), toks jausmas, kad geriau už strategiją – jokios strategijos. Jeigu einamieji darbai įvardijami kaip strategija, tada mano šeimos mėnesio biudžeto planavimas yra didesnė strategija.

Paskutiniame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas 2016 metų savivaldybės biudžetas, o kitaip ir negalėjo būti, visi patenkinti – net ir opozicijai tiko, beveik. Nors ir turėjo priekaištų, bet iš dalies pritarė (iš keturių opozicionierių: vienas – už, du susilaikė ir vienas – prieš). Keistas jausmas – kai žinai, kad tavo balsai nieko nelemia, telieka imti ir suvaidini stiprią ir tikrą opoziciją – visi keturi vieningai prieš. Nemokate sau balų rinkti. Truputį apgailėtina. Žalgirio mūšis jau pralaimėtas. Deja…

Buvo priimtas ir kitas, žaliųjų veikėjo inspiruotas, tarybos sprendimas, draudžiantis prekiauti alkoholiu viešuose renginiuose: Vasario 16- ąją, Kovo 11- ąją ir kituose panašiuose renginiuose. Absurdiškiausia, kad tai tik politinė reklama, niekas tokių renginių metu neprekiavo, nesiruošė prekiauti, o dabar tai tikrai jau neprekiaus alkoholiu. Visuotinės kovos su alkoholizmu imitavimas ir tiek – kumščiais mojuojame, bet visų snukiai sveiki. Jeigu šis draudimas galiotų visiems savivaldybės organizuojamiems renginiams, taip pat ir „Miesto dienoms“, būtų jau kažkas, bet tai irgi misija neįmanoma: kaip dabar miestelėnai ir svečiai beveik tris dienas negalės normaliai pasilinksminti. Nepasakokite man, kad draudimais nieko nepasieksime, bet nedraudimais irgi nieko gero nepasiekėme. Tiksliau pasiekėme, bet tas pasiekimas nelabai žavi.

Gal ir padriki šie pastebėjimai, bet pastebėjimai tokie ir būna – netikėtai iškyla, išlipa iš konteksto ir vėl sugrįžta, bet jau tikėtai. Rudenį vėl po vėliava bus statomas arklys, o ta vėliava vis dar bus tų pačių rankose, tų, kuriems priklauso jau ne mano ir tavo miestas. Deja.

Vytenis SKROBLAS

Autoriaus fotomontažas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite