Šachmatų genijus Bliumenfeldas
Vienas grasiausių Sovietų Sąjungos šachmatininkų, šachmatų teoretikas, literatas Bliumenfeldas Benjaminas gimė 1884 m. gegužės 24 d. Vilkaviškyje, pirmos gildijos žydų pirklio šeimoje.
Sulaukęs penkerių metų, pradėjo žaisti šachmatus, o dvylikos susidomėjo šachmatų teorija ir šachmatininkų psichologija. Jaunojo šachmatininko giminė buvo plati, garsi ir turtinga. Benjamino motinos broliai buvo įkūrę banką, ,,Brolių Urnisonų bankas“. Palikęs Vilkaviškį, jaunasis Bliumenfeldas studijavo teisę Berlyne ir Maskvoje.
Netrukus ketvirtajame visos Rusijos šachmatų turnyre užėmė 2–3 vietas, o 1906 m. jam suteiktos šachmatų meistro vardas. 1920 m. šachmatų olimpiadoje iškovota aštunta vieta. Šachmatų pasaulyje yra jo vardo Bliumenfeldo gambitas 1. d4Kf6; 2. C4C5; 3. D5e6; 4. Kf3b5. Plačiau apie Bliumenfeldo teorinius darbus šachmatų kovų psichologiją, žaidėjų psichologiją galima rasti interneto svetainėje www.proint.narod.ru Čia pateikti ir jo gambitai.
Bliumenfeldo giminėje, susijusioje ir su Vilkaviškiu yra garsių asmenybių, kaip antai pusbroliai iš motinos pusės, vokiečių publicistas Jozefas Blochas, teisininkas Isaak Arnisonas (1877–1938 m.), sušaudytas Stalino teroro metais, matematikas Pavelas Urnisonas, vaikų rašytoja literatūrologė Lina Neiman…
Pianistas, muzikos virtuozas Ježis Lalevičius
Muzikos virtuozas, pianistas, pedagogas, pasaulinio garso pianistas Ježis Lalevičius gimė 1875 metais. Parėjo neįprastą gyvenimo kelią: Vilkaviškis, Suvalkų gimnazija, Sankt Peterburgo konservatorija, Vienos muzikos akademija, Paryžius, Buenos Aires.
Peterburgo konservatorijoje mokėsi pas garsiausius to laikotarpio muzikus A. N. Jesipovą, A. K. Liadovą, N. A. Rimskį-Korsakovą. Konservatoriją 1900 metais baigė aukso medaliu. Netrukus jaunasis pianistas pelno tarptautinį pripažinimą. Trečiajame Vienos tarptautiniame Rubinšteino vardo konkurse įvertintas specialiu diplomu.
Su soliniais koncertais pianistas J. Lalevičius surengia daugybę koncertų Rusijos miestuose, Varšuvoje. Profesoriauja Odesos konservatorijoje, Krokuvoje. Čia išugdė daugybę talentingų pianistų.
Kaip pripažintas fortepijono virtuozas, 1909-1910 metais surengia turą po Vieną, Berlyną, Miuncheną. Tapęs Vienos karališkosios muzikos akademijos profesoriumi, daug koncertavo Austrijoje.
Pirmojo pasaulinio karo metais grįžta į Lenkiją, po to lankosi Paryžiuje, o 1921 m. emigruoja į Argentiną. Čia Nacionalinėje Buenos Aires konservatorijoje profesoriaujas iki 1951 m. Paskutiniai koncertiniai turne po JAV surengti 1948 m. Garsusis pianistas mirė 1951 m. Po mirties jo palaikai pervežti į Lenkiją ir palaidoti Senųjų Povonzkų kapinėse.
Moderno ir neoklasicizmo architektas Marianas Lalevičius
Pasaulinio garso lenkų kilmės architektas gimė 1876 m., mirė (žuvo) 1944 m. rugpjūčio 21 Varšuvos sukilimo metu. Mokėsi Suvalkų gimnazijoje, ją baigęs 1895 m. įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, po to perėjo į Imperatoriškosios Dailės Akademijos architektūros skyrių. Diplominis darbas ,,Valstybės dūma“, kurį recenzavo garsus dailės profesorius L. N. Benua, buvo atliktas profesoriaus dirbtuvėje. Sėkmė lydi talentingąjį architektą ir 1913 m. jam suteiktas Imperatoriškosios dailės akademijos akademiko vardas.
Audringais 1917-1918 m. išrenkamas Peterburgo architektų draugijos ir architektų menininkų draugijos pirmininku. Po revoliucijos išvyko į Lenkiją, tampa Varšuvos politechnikos instituto profesoriumi, 1925-1927 m. Architektūros fakulteto dekanas, 1935-1938 m. , vicerektorius. Nuo 1930 m. dirbo kultūros paminklų apsaugos draugijoje.
Spėjama, kad žuvo ar buvo sušaudytas 1944 m. Varšuvos sukilimo metu. Palaidotas Varšuvoje Senųjų Povonzkų kapinėse.
Pagal jo projektus moderno ir neoklasicizmo stiliumi Lenkijoje pastatyta devyni pastatai, Maskvoje – du, Sankt Peterburge – 13.
Baleto impresarijus Aleksandras Kleinas
Rusijos baleto žvaigždė A. Kleinas gimė Vilkaviškyje 1904 m. birželio 16 d. Buvo Rusijos federacijos nusipelnęs artistas (1957 m.). Baigęs Maskvoje choreografijos technikumą, žinomas kaip ,,Jaunojo baleto” Maskvoje šokėjas. Savo šokiu trejus metus džiugino Baku, tuometinio Leningrado baleto mėgėjų publiką.
Nuo 1931 m. Maskvos Didžiojo teatro solistas, vėliau, iki 1965 m., Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos garsių teatrų solistas. A. Kleinas talentingai atlikdavo heroines, lyrines ir komedijines roles, buvo pukus pantonimos meistras.
1971 m. mirė ir palaidotas garsiose Vagankovo kapinėse, kur ilsisi poeto S. Jesenino, dailininkų Savrasovo, Surikovo, I. Levitano, V. Visockio palaikai.
Parengta pagal :www.biografija.ru; www.snor.ru, www.artrz.ru