Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Onos Griniūtės-Bacevičienės prisiminimai VII

Onos Griniūtės-Bacevičienės prisiminimai VII

 

Jaunystės metai ir slapti teatro vakarai

Užaugau į mergas. Su mama prie manęs buvo du broliai vyresni už mane: Jonas, vyresnis už mane apie 6 m., Pijušas, 2 metais vyresnis. Brolis Jonas iš kažkur gavęs parsinešdavo slaptų laikraščių, knygučių, skaitydavom. Vieną sykį parsinešė knygutę labai įdomią: „Amerika pirtyje“, trijų veiksmų komedija, Keturakio rašyta. Vieną sykį, atsimenu, trinu šeivas prie staklių, brolis Pijušas įbėga greit į stubą, čiupt knygutę nuo stalo ir išbėga pro kitas duris. Žiūriu pro langą – pilnas kiemas žemsargių. Padarė kratą, nieko nerado, išėjo. O knygutė buvo visai nekalto turinio apie žemės aprašymą. Ot, už ką žmones bausdavo! Mes nenusigandom, tik pasijuokėm suėję. Nutarėm su broliais vieną šposą iškrėst prieš valdžią. Pradėjom organizuot kaimynus, jaunimą surengt vakarėlį, slapta pastatyt „Amerika pirtyje“. Išsimokinom roles, pastatėm pirmutinį vakarą mūs namuos seklyčioj. Publikos nelabai daug buvo, tik kviesti žmonės. Bekampį vaidino Feliksas Bacevičius, Bekampienę – Ona Griniūtė, kriaučių Vincą – Pijušas Grinius, Antaną – Vincas Litvaitis iš kaimo Pinciškės, Skriaudžių parapijos, Agotą – Natalija Bacevičiūtė, žydą – Jonas Grinius, piršlį – Juozas Vasiliauskas iš Gluškabūdės (Sirokų), piemenuką, neatsimenu, kas vaidino. Buvo 1902 m.

Palūkėję dar vieną vakarą, padarėm Papilvio kaime pas Vincą Valentą taip pat „Ameriką pirtyje“. Eilėraštį „Anykščių šilelis“ deklamavo Feliksas Bacevičius.

  Kitais metais pastatėm trijų veiksmų komediją „Velnias spąstuose“ šalia Vinčų, pas Juodį. Artistai: Jauniškį vaidino Juozas Dargis, merginą Magdelę –  Katrė Dargiūtė (abudu iš Skriaudžių), Tupį – Feliksas Bacevičius, Tupienę – Ona Griniūtė, Burbalą (jaunikį) – Pijušas Grinius, žydą – Jonas Grinius, piršlį – Litvaitis. Turbūt vaidinimas nelabai pavyko: du artistai prastai mokėjo vaidmenis, gynėsi tik suflioriais, bet publikos nemažai buvo: nuo Liudvinavo, iš Marijampolės keletas žmonių. Tas ūkininkas pavaišino, davė vakarienę artistams ir iš toliau atvykusiems svečiams. Paskui dar šoko kurį laiką publika.

1904 m. mūsų namuose buvo įdomus vakaras. Vaidinom komediją „Neatmezgamas mazgas“. Artistai: felčerį vaidino Jonas Grinius, Marytę – Ona Matulaičiūtė nuo Liudvinavo, Marytės jaunikį – Akelis iš Marijampolės, krautuvininkas, Burokienę – Ona Griniūtė. Dainavom dvi dainas: „Ant marių krašto, Palangos miestely“ ir „Kur bėga Šešupė“. Išmokom dainuoti keturiais balsais (keturios merginos ir keturi vyrai). Mus mokė kunigas Gustaitis. Mokėmės mano brolio Kazio, daktaro, namuose Marijampolėje. Buvo paminėti seni Lietuvos rašytojai: daktaras Vincas Kudirka ir daug kitų. Kalbą sakė Staugaitis iš Marijampolės. Muzika buvo kanklių. Skambino Simonas Staknevičius, senas kanklininkas Selemos kaime. Publikos buvo daug, buvo tik kviesti, patikimi, buvo kaimynų keletas, iš Marijampolės nemažai, daktaras Grinius buvo.

Po savaitės laiko atėjo 10 žemsargių, darė kratą, ieškojo literatūros, ginklų ir grasino mums už susirinkimą. Matyt, sužinojo. Tokie du pusberniai atėjo nekviesti, iš jų, matyt, sužinojo. Kaimynų buvo tie pusberniai.

1905 m. apie Užgavėnes nuvažiavom su broliu Jonu į Marijampolę, radom Grinius beruošiant viešą vakarą. Pakalbino ir mudu prisidėt. Aš likau pas brolį. Tą dieną buvo repeticijos, mane ir Joną prirašė prie choro. Mano balsas buvo altas, o Jono – tenoras. Aš likau pas Grinius, o Jonas išvažiavo namo. Taip ir apsigyvenau, marčiai padėjau gaspadiniaut ir mokiausi dainuoti. Repeticijos būdavo pas Grinius. Vadovavo chorui vargonininkas Jasenauskas. Dainos: pirmiausia „Lietuva, tėvyne mūsų“, „Sėjau rūtą“, „Ant kalno karklai siūbavo“, „Šėriau žirgelį“, „Eina garsas nuo rubežiaus“, „Op op, kas ten Nemune“, „Sudiev, Lietuva“. Pastatė komediją „Amerika pirtyje“. Artistai: Vincą vaidino Pijus Grigaitis, studentas buvo tąsyk, Agotą – Teigiūtė, Antaną – Jonas Kidolis iš Mokolų kaimo, Bekampienę – Joana Griniuvienė, daktaro Griniaus žmona, piemenuką – Bertlingas, Marijampolės vaistininko brolis, žydą – Jonas Grinius. Salė buvo tokiame kluone, už miesto. Iškaišė tą vakarą kluoną alyvom, bijūnais ir kitokiomis gėlėmis, buvo pakabintos žibalinės lemputės. Vakaras buvo su bilietais. Su bufetu buvo, mums visiems – choristams ir vaidytojams – bufetas buvo dykai: ką norėjom, tą valgėm. Mes buvom visos tautiniais drabužiais, ant galvų su galionais, su rūtų vainikais. Iš mūs visų buvo tik viena moteris – Joana Griniuvienė, ji buvo apsirišus per kaktą į užpakalį skepetą. Vyrai su sermėgom pilko milo.

 Visa tai ruošė mano brolio daktaro žmona. Reikėjo leidimai išgauti vakarui. Važinėjo į Suvalkus pas gubernatorių ir vietinę valdžią, vaišino iki išgavo leidimą.

Vakaras buvo 1905 m. gegužės 28 d. Publikos buvo 1000 žmonių. Tą pačią vasarą nuvykom į Šilavotą su Andriumi Matulaičiu. Aš nuėjau pas vargonininką apklaust, ar nėra žemsargių, mat aš turėjau pažintį su vargonininku. Buvo tai koks atlaidas, žmonių buvo daug. Jie sakė kalbą, o aš mėčiau atsišaukimus pro sijoną, mat tada sijonai buvo ligi žemei.

1906 m. žiemą – mitingas Selemoj Būdoj, pas Matjošių Anskaitį. Dainavom, šokom, daugiausiai revoliucijos dainas „Atsimeskim nuo senojo svieto ir sugriaukim tvirtybę mes jo“, „Tironai siurbia mūsų kraują“.

Mano draugai buvo žymesni revoliucionieriai: Feliksas Bacevičius, Juozas Overa. Paskui juos visus paėmė į kalėjimą. Kalėjime nelabai aštriai laikydavo, galima buvo priduot maistas, pasisekdavo ir laiškas įduot. Aš gavau nuo F. Bacevičiaus. Aš jam atgal nurašiau, jis man kitą parašė; taip kad kokius tris laiškus aš nuo jo gavau. Paskui juos visus paleido iš kalėjimo. Išbuvo apie keturis mėnesius. Draugai tie parėję iš kalėjimo vėl veikėm slaptai. Eidavom sykiu į Sasnavą, darydavom slaptus susirinkimus su Bacevičiumi ir kitais draugais.

(Bus daugiau)

Parengė Laima GRIGAITYTĖ

Onos Bacevičienės artimųjų archyvo nuotraukoje – Ona Griniūtė-Bacevičienė ir Feliksas Bacevičius.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.