Nieko keisto, nieko stebuklingo,
Kad lietus vėl lyja Lietuvoj,
Kad po tokio maratono ilgo
Saulei leido nors truputį pamiegot!
Šlapios kojos ir šlapi drabužiai,
Ir toks šlapias skėtis virš galvos,
Balose lietaus galybė gūžias,
O gal juokiasi iš mūsų Lietuvos?
Vėl pilka skara užkloja dangų,
Liūdesį į žemę nešdama,
Plyšta siūlai, upeliukai rangos,
Liepa – juk tikra lietaus dama…
Irenos Tamulynienės nuotrauka.