Pagrindinis > Žmonės > Kūrėjas > Nešantis per amžius sukauptą protėvių patirtį pro laiko vartus

Nešantis per amžius sukauptą protėvių patirtį pro laiko vartus

 

Menininkas Algimantas Sakalauskas ir jo kuriami stogastulpiai

Marijampolės municipalinio dramos teatro kiemelis papuoštas teatro šimtmečio proga pastatyta skulptūra – stogastulpiu, kuriame atsispindi teatro simbolika, praeities, dabarties sintezė, viltingas žvilgsnis į ateitį. Tai ne vien jubiliejinis paminklas: prieniškio menininko, VšĮ „Meninė drožyba“ vadovo Algimanto Sakalausko rankomis sukurtas medinis stebuklas saugo ir teatralus, ir teatrą, skleisdamas gerąją energiją, mat skulptūros autorius savo darbuose naudoja šimtmečiais žinomas tiesas, leidžiančias tam tikrų proporcijos, formų dėka uždėti energetinę apsaugą vietovei, kurioje stovi panašaus pobūdžio stogastulpis, koplytstulpis.

A.Sakalauskas, kurio šaknys – Vilkaviškio rajonas, Dailučių kaimas, kaip menininkas, žinomas ne tik Lietuvoje. Jo kūrinių – ir stogastulpių, ir kitų medžio darbų – geografija labai plati, siekianti net Japoniją, Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Austriją, Rusiją. Vis tik šiam žmogui, dėl gautų žinių, rodos, paprasto koplytstulpio paslapties įminimui atsisakiusiam svaiginančios karjeros, svarbiausia, kas yra čia: mūsų šalies istorija, mitologija, menas ir… galimybė savo darbais prisidėti prie teigiamos energijos skleidimo.

Ribinėmis akimirkomis gauta informacija pakeitė gyvenimą

„Kelias mano, kaip ir kiekvieno žmogaus, – pasakoja A.Sakalauskas, – elementariai paprastas: kažką bakstelėjai, suklupai, prabudai… Taigi ir man, jei jau grįžtant į labai senus laikus, buvo lemta būnant armijoje patirti artimą ribą tarp gyvenimo ir anapusinio pasaulio, ir per tas kelias sekundes aš gavau pažinimo pradžios tašką. O paskui, po kažkiek laiko, tai pasikartojo, tiesa, ne taip grėsmingai: tuomet priėmiau informaciją, kas yra tie mūsų koplytstulpiai, kas yra Lietuva, kodėl mes čia gyvename, kodėl mums duotas ypatingas likimas – sukauptą per amžius protėvių patirtį nešti per laiko vartus“.

Gauta informacija, kaip sako menininkas, leidžia teigti, jog mums lemta pereiti į naują proto pakopą per virsmą. „Visi apie tai kalbame, – sako stogastulpių meistras, – bet nežinome, kas tai yra, kas bus ir ką reikia daryti.“ Paslaptis esą labai paprasta: reikia gyventi kaip gyvenome, tik stengtis, kad tiek materialusis, tiek dvasinis pradas būtų pusiausvyroje, nes jei tik kuri pusė bus pažeista, bus blogai: arba mes būsime nepajėgūs pereiti tą ribą, arba išvis neturėsime dvasinio potencialo iki to net prieiti. Jei vien materialus pradas vyrauja, žmogus užsidaro toje materijoje, apanka nuo materialinės gerovės, jei jis save paskiria vien dvasiniams dalykams, jis nepajėgus pasirūpinti savimi, tampa kitiems našta.

Šis suvokimas, kurį, kaip teigia A.Sakalauskas, gautas išgyvenus ribines akimirkas, balansuojant tarp gyvenimo ir mirties, visiškai pakeitė jo gyvenimą, nurodė kelią, kuriuo jis iki šiol eina.

Kad žemei būtų sugrąžintas rojus

„Vienas Japonijos profesorius, – teigia menininkas, – koordinuojantis medžio skulptūrų judėjimą pasaulyje, yra pasakę apie Lietuvą, kad mes esame unikalūs tuo, kad tai mums genuose įrašyta: vieni tai daro, kitiems to reikia. Lietuva dar tuo ypatinga, kad per amžius išsaugojo tą tradiciją, žinojimą ir, kaip minėjau, tą įrašą genuose“.

Anot A.Sakalausko, stogastulpių dėka atstatomas, palaikomas tiesioginis kontaktas su aukštesniu protu, aukštesne energija, kuri mums gyvybiškai čia reikalinga, nes juk vien materija, kaip minėta anksčiau, gyvas nebūsi – reikalingas dvasinis pradas ir net ta šviesioji energija (tamsiosios mes pakankamai „privalgėm“ ir kitaip ja prisisotinom). Būtent tam ir reikalingas stogastulpis, arba, pavadinkim, geometrinė architektūrinė forma, kuri generuoja tam tikro dažnio bangas, o bangos – tai nešančioji energija, kuri plūsta pas mus, ir taip vyksta energetiniai mainai. Ta pati forma, kaip ir stogastulpių, yra pastatuose (stogai): gyvenamųjų namų, tvirtovių, bažnyčių, pagodų… Žmonės visame pasaulyje instinktyviai bokštelius stato – ir ne veltui: jie „dirba“, generuodami teigiamą energiją. Šie energetiniai dėsniai galioja visame pasaulyje tarsi viena universali kalba.

„Aš džiaugiuosi, – sako stogastulpių meistras, – šiuolaikinių architektų nauju požiūriu į mus supančią aplinką, domėjimusi Rytų kultūrų įtakomis (tame pasaulyje žinojimas daugiau išsaugotas, nei čia, pas mus: tam „padėjo“ karai, netgi draudimai). Kaip mes bemylėtume Dievą, keičiasi tik pavadinimai, o juk su krikščionybe atėjo stogastulpių, koplytstulpių draudimas (nepriklausomai nuo to, ar žinojo, ar nežinojo jų tikrosios prasmės). Kad draudimai visiškai neįsigalėtų, senoliai į tuos stogastulpius pradėjo kelti šventųjų skulptūrėles. Na, nepatogu gi savąjį šventąjį versti! Taip ir buvo stogastulpiai išsaugoti. Kitas draudimas – caro laikais. Po 1863 m. sukilimo visur jie buvo uždrausti, o trečiąjį draudimą mes visi patyrėme – buldozerio politika: masiškai visus koplytstulpius, kryžius, jei nevertė buldozeriais, tai neleido statyti, laukė, kol jie supus, nugrius. Visa tai mes išgyvenome, išsaugojome ir todėl mums suteikta galimybė vėl eiti į priekį“.

A.Sakalauskas iškelia paradoksalią mintį: Žemėje buvęs rojus! Mat ten, kur „sutvarkyta“ energetika, ten ir yra rojus: žmonės gerai gyvena, jie tarpusavyje nesipyksta, sveikata gera, visko užtenka, dvasinis ir materialusis pradas pusiausvyroje – tai ir yra rojus. Žmonės dainuoja, garsais erdvę valo, savo sveikatą saugo. O kai visa tai sugriauname, balsas prapuola, norai dingsta, prasideda vegetavimas…

Stogastulpio (koplytstulpio) „anatomija“ ir „fiziologija“

Taigi kaip „veikia“, atrodytų, paprasčiausias stogastulpis ar koplytstulpis? „Veikia“ jis, – sako A.Sakalauskas, – labai paprastai. Kiekvieno stogastulpio pats pavadinimas pasako: ant stulpo stogas. O tas stogas – tai taisyklinga pagal tikslias Egipto Cheopso piramidės proporcijas (kiek teko tyrinėti senųjų išlikusių egzempliorių per visą Lietuvą, mūsų senoliai labai tiksliai tai darydavo) geometrinė forma – taip pat piramidė. Taigi ta geometrinė forma (aišku, labai svarbu, kad būtų viršūnė sveika – saulutė, metalinė, medinė, ar špilius) – kompozicija tada dirba. Jei tik kažkurią dalį nuimame, pavyzdžiui, nėra tos metalinės ar medinės viršūnės – saulutės, ta piramidė tik apatinę dalį generuoja. Norint, kad atsidarytų kosmoso vartai, turi būti visa sistema“.

Mūsų senoliai, pasak meistro, naudojosi aukso taisyklės pjūviu (statinis su įstrižaine sutampa kaip 1,618), naudojo dar ir žmogaus proporcijas: kiekviena kūno dalis už kitą didesnė panašiai kaip aukso taisyklės pjūvyje. „Kadangi laikas vietoj nestovi, – sako menininkas, – mes esame ant ribos, kada įžengsime į kitą pakopą, visa Saulės sistema atsidūrė visai kitoje erdvėje, kitu kampu ir pati energija srūva, todėl šiuo metu stogastulpiams ir koplytstulpiams reikalinga kita forma, kad priimtų pilną energiją. Žinoma, veikia ir senieji stogastulpiai, bet jie yra silpnesni. Kita forma jau eina pagal garsus – pagal garso bangos ilgį, arba – sidabro pjūvį – 2,002“.

Teigiamą energiją generuojantys stogastulpiai atrodo gan paprastai: matoma yra viena piramidė, o visa kita proporcingai nematoma – ant stulpo gula proporcijos. Svarbiausia, kad „nepjautų“ per pusę piramidės tas santykis nuo žemės, tiesa, gali būti keturios, penkios tos piramidės – lygiai taip pat, kaip ir muzikos garsuose. Jeigu mes klausome muziką, kuri atitinka žmogaus kūno dažnį – visur gi tie garsai ir yra, (mums priimtinas dažnis 70 Hz), ji „nepjauna“. Bet jei muzikos dažnis 100 HZ (afrikietiški ritmai), kažkiek kenčiam – iš smalsumo, egzotika, įdomu, bet paskui jau blogai: „byra“ širdis, kiti organai, mat visiškai netinka dažnis. O Afrikoje ta muzika tinka: ten, kitame Žemės lopinėlyje, žmonės kitu dažniu gyvena.

Stogastulpiai teigiamą energiją skleidžia iki keliasdešimties kilometrų spinduliu

Tradicinį stogastulpį (tą, kuris stovėdavo laukuose, prie sodybų), kaip teigia A.Sakalauskas, mes galime apčiuopti iki 4 kilometrų spinduliu, o nauja forma dešimt kartų stipresnė, taigi tokį stogastulpį galima užčiuopti 40 kilometrų spinduliu.

Beje, daug senųjų mūsų stogastulpių, koplytstulpių buvo ant dviejų – trijų koplytėlių, tai tos koplytėlės energiją geometrine progresija sumuodavo, tad teigiamos energijos laukas būdavo gerokai platesnis.

„Teigiamas stogastulpių poveikis, – sako meistras, – lyg ekranas uždengia žmogui negatyvius laukus ar vandens srautus, anomalines zonas, netgi žmogaus emocijų neigiamus palikimus, įgyventus ar įmelstus neigiamus elementus ir juos išskaido“.

Koplytstulpis apsaugo žmogų, kuris toje erdvėje gyvena. Bet stebuklas, pasak meistro, įvyksta tik tada, kai Dievas tiek aplink, tiek žmogaus širdyje. Žvelgiant į vėtytą ir mėtytą mūsų šalies istoriją, atrodytų, nesuderinama: kaip čia – išliko teigiamą energiją generuojantys koplytstulpiai, o Lietuvą, kas tik nenorėjo, tas nemindė? „Lietuvai, – sako A.Sakalauskas, – suteikta galimybė: išsaugojom kalbą, tradicijas, beveik švarų genofondą, bet nelaimės prasidėjo dar tada, kai brolis prieš brolį pakėlė ranką (Kainas prieš Abelį. Adomas – lietuviškas vardas! Sakote, hebrajiškas? O kuriuo laiku tai perrašyta? Gal jie iš mūsų nusavino?)“.

Anot meistro, reikia pusės metų nuo pastatymo, kad stogastulpis pasiektų savo maksimumą – susiderintų bangos. Tuomet teigiama energija veikia kaip apsauga nuo visokio blogio. Ypač tai aktualu, jei žmogus persikelia gyventi į energetiškai nežinomą vietą. Jei tai neigiamos energijos prisodrinta vieta, žmogui ten persikėlus, ne iškart pasijus visos pasekmės. Reikės ketverių metų, per kuriuos ta vieta pradės neigiamai veikti žmogaus gyvybines funkcijas. Ketverius metus vyksta organizmo kova, o po ketverių metų jau vyksta permušimas. Taigi tada jau pažadinami visokie gumbai, skauduliai, piktybinės ląstelės, ir žmogus suserga. Dažnai būna, kad nei iš šio, nei iš to per gan trumpą laiką žmogus ne tik sunkiai suserga, bet ir miršta. Laikui tokion vieton pastačius stogastulpį, pasak A.Sakalausko, viso to galima išvengti.

Kaip teigia meistras, įmanoma ir bute, kambaryje pasistatyti tokį energijos generatorių. Kambarinis energetinės piramidės variantas yra analogiškas lauko stogastulpiui, tik mastelis mažesnis. Vienintelis jos minusas – negalima kilnoti iš vienos vietos į kitą, jei nori, kad ji padėtų. Jei pasuki kitu kampu ar kitur pastatai, viskas griūva (panašiai kaip radijo bangos – tik pasuki, nėra bangos).

Laima GRIGAITYTĖ

Asmeninio albumo nuotraukos.

Nr. 36(40), 2013 m. rugsėjo 7-13 d.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE