Antradienis, lapkričio 20, 2018
Pagrindinis > Žmonės > Migrantai > Neringa Baltušienė: „Namai ten, kur širdis!“

Neringa Baltušienė: „Namai ten, kur širdis!“

 

Kiekviena diena – po saulėtu Floridos dangumi (JAV)  nuolat palaikant ryšį su pačiais brangiausiais žmonėmis šiapus ir anapus Atlanto, mėgstamas darbas, vis naujų atradimų kupina kasdienybė – toks buvusios marijampolietės Neringos NOVIKOVAITĖS-BALTUŠIENĖS (g. 1978 m.) gyvenimas. Optimizmu, geru veržlumu spinduliuojanti jauna moteris savo požiūriu ir gyvenimo būdu nebyliai teigia vieną tiesą: gyvenimas yra vienas duotas, o jo kokybė priklauso nuo žmogaus pasirinkimo ir… gebėjimo nugalėti baimę. JAV emigrantė? Šiandien – taip! Juk visi mes esame to paties pasaulio žmonės, tad ar taip jau labai svarbu, kurioje šalyje save realizuoti, kur mokytis, tobulėti kaip moteriai ir asmenybei, juolab kad tautiškumas – lietuvybė – visam gyvenimui likimo įrašyta: jokios kitos kultūros jo iš ten neištrins.  

Nerimstanti dvasia link gyvenimo atradimų vedė nuo mokyklos suolo

Gimusi ir užaugusi Marijampolėje, dar besimokydama tuometinėje V. Mykolaičio-Putino vidurinėje mokykloje, Neringa svajojo apie savo horizontų išplėtimą. Nuo mokyklos suolo buvo veržlios prigimties, plačių interesų: lankė muzikos mokyklą, kur mokėsi groti smuiku, šoko, dainavo, taip pat labai domėjosi fizika, kuri jai ir itin sekėsi (baigusi vidurinę, turėjo galimybę be jokių stojamųjų pradėti mokytis tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-astronomijos fakultete). Tuo metu, kai rankose jau laikė brandos atestatą ir turėjo mąstyti apie tolesnį gyvenimo etapą, viską nulėmė netikėtas sprendimas tolesnius mokslus kuriam laikui atidėti į šalį. Vakarykštė mokinukė nutarė pamatyti pasaulio ir išvykti į Angliją (ten jau buvo įsikūrusi jos pusseserė).

Londone Neringa išgyveno ketverius metus. Ten laiko veltui neleido: dirbdama restorane padavėja, koledže mokėsi anglų kalbos, vėliau ir į verslo koledžą įstojo, tačiau po pustrečių metų suprato, jog šie mokslai – ne jai. Nutraukusi verslo studijas, mergina grįžo į Lietuvą: jau žinojo tiksliai, ko nori siekti. Po pusmečio ji įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti sveikatos psichologijos. Mokslas labai patiko, tad po šešerių su puse metų ji jau buvo diplomuota specialistė, apsigynusi ir magistro laipsnį. Jaunoji specialistė iškart po studijų įsidarbino Pravieniškių pataisos namuose psichologe, tačiau vos po kelerių metų, 2010 m., jau savo gyvenimą ėmė kurti JAV. Šiam žingsniui paskatino ir materialiniai dalykai, ir lemtinga pažintis.

Lemtinga pažintis, vainikuota vedybomis, ir emigracija į JAV

NNovikovaitei, jau žinančiai iš ketverių metų gyvenimo Londone patirties, ką reiškia už savo darbą gauti atlyginimą, mažų mažiausiai leidžiantį jaustis oriai, darbas ir atlygis Lietuvoje, ypač užplaukus „didžiajai krizei, kai atlyginimai buvo gerokai nurėžti, buvo kaip prasilenkiančios tiesės: save reikėjo riboti visame kame, nustumti „geresniems laikams“ pomėgius, pramogas, netgi norą tobulėti. Materialiniai dalykai, kai turi spausti save, rodos, net tenkindamas gyvybinius poreikius, anot Neringos, turi įtakos ir mąstymui. Dabar lygindama žmones kituose kraštuose ir žmones, gyvenančius Lietuvoje, ji pabrėžia dažnai pastebimą itin siaurą kai kurių lietuvių, gimtinėje gyvenančių, mąstymą, nuolatinį susikaustymą, baimę, nepranykstantį viso pasaulio sopulį, įspaustą veiduose. Tad Neringa vėl ėmė mąstyti apie emigraciją, juolab kad ir pats likimas būtent ta linkme ir vedė.

…Neringa tuomet, 2007 m. birželio mėnesį, dalyvavo viename ne vienos dienos seminare Vilniuje (dirbdama Pravieniškėse, į tobulinimosi seminarus gan dažnai vykdavo). Viešbutyje, įėjusi į liftą, jau ruošėsi kilti į savo kambarį, kai skubiai, kad suspėtų pro besiveriančias duris,  pribėgo jaunas vyriškis. Bet čia lyg tyčia durys užstrigo, taip ir neužsivėrusios iki galo. Iš pradžių abu savo jėgomis bandė gedimą pašalinti, o kai pamatė, kad nepavyks, prisistatė vienas kitam, išsikalbėjo. Pasirodė, jog naujasis Neringos pažįstamas – Aurelijus Baltušis – buvęs šiaulietis, gyvenęs ne vienus metus JAV, Lietuvon tuomet buvo grįžęs atostogų ir atvykęs sostinėn į koncertą. Dviejų jaunų žmonių bendravimas nesibaigė užstrigusiame lifte: net patys nepajuto, kada paprastą norą bendrauti, kartu praleisti kuo daugiau laiko pakeitė iš jau stiprių, brandžių jausmų kilęs sprendimas visiškai nesiskirti. Ši pažintis (taip pat ir materialiniai dalykai) lėmė Neringos apsisprendimus: palikti darbą Pravieniškėse, tiesti kelius emigracijai (Aurelijui Lietuvoje įsitvirtinti nepavyko). Tų pačių metų gruodžio mėnesį Aurelijus išskrido atgal į JAV, o Neringa jau kitų metų kovą vyko pas jį. Viešnagė truko tris mėnesius, ji grįžo, paskui abu išvyko į Londoną, kur susituokė. Nauja šeima bandė tvirtintis Anglijoje, kol galiausiai vis dėlto apsisprendė bendrą gyvenimą kurti JAV.

Ten, kur visada vasara

Neringa ir Aurelijus daugiau nei penkerius metus gyvena, kaip minėta, JAV, Floridoje, St. Petersburgo mieste, kurio populiacija – 300000 žmonių. Miestas, kaip teigia Neringa, meniškas, gražus, tvarkingas, jame daug vandens. „Čia visada vasara, todėl čia mums ir patinka“, – šypsosi moteris. Šeima sukasi nekilnojamojo turto rinkoje: Aurelijus turi nuosavą  nekilnojamojo turto verslą, o Neringa – nekilnojamojo turto vadybininkė (psichologijos žinios, kurias įgijo universitete Lietuvoje, labai praverčia bendraujant su pačiais įvairiausiais žmonėmis, o gerai Anglijoje išmokta anglų kalba leidžia nejausti jokio kalbos barjero nei bendraujant darbo klausimais, nei asmeniškai), bet dirba ne pas vyrą. Baltušiai gyvena nuomojamame bute, nors turi ir savo butą, kurį… nuomoja (nuomos sutartis nesibaigusi).

Neringos kiekviena diena būna labai užimta: kiekvieną rytą ji prasiplaukioja, be darbo, dar ir studijuoja nekilnojamojo turto mokykloje, lanko sportinius šokius, jogą. Mieste vyksta daug teminių vakarėlių (miesto, pavasario, vasaros Helovyno šou ir t.t.), kuriuose abu Baltušiai mielai dalyvauja: tie vakarėliai – tai ir savotiški karnavalai, kuriuose Neringa ir Aurelijus, kaip gražiausių kaukių savininkai, ne kartą pelnę pripažinimą ir įvertinimą. JAV jau yra sukurtas artimų žmonių ratas – ir lietuvių išeivių, ir čia surastų bičiulių, tad bendravimo stygiaus Baltušiai nejaučia. Neringa labai mėgsta skaityti (knygas skaito ir anglų, ir lietuvių kalbomis), tik laiko šiam malonumui dažnai trūksta dėl pernelyg didelio užimtumo.

Šeima leidžia sau viską: daug keliauja (skrenda į kitas valstijas), lankosi „žvaigždžių“ koncertuose, daug dėmesio skiria sveikam gyvenimo būdui (stengiasi valgyti sveikai: be mėsos, jų racione dominuoja žalias maistas).

Sakysite, idilė, gyvena kaip pasakoje? Visai ne. Neringa neslepia: turi ir jie problemų, tačiau jomis ne gyvena, o sprendžia jas, išlaikydami pozityvų požiūrį.

„Nereikia gyventi Lietuvoje, kad turėtum lietuvybės jausmą“

Į Lietuvą Baltušiai grįžta nedažnai – kartą per dvejus metus. Ilgesys, pripažįsta Neringa, yra ne kraštui, o žmonėms. „Niekada nebuvau labai prisirišusi prie vietos, – sako ji, – tad ir Lietuvai verksmingos traukos nejaučiu. Prisirišusi esu prie mamos, brolio, brolio vaikų, noriu juos dažniau matyti, bet ne prie šalies, miesto, kaimo: juk namai ten, kur yra tavo širdis.“

Baltušiai kol kas su Lietuva savo gyvenimo nesieja. „Esame lietuviai – tai kraujyje, – kalba N. Baltušienė, –  nereikia gyventi Lietuvoje, kad turėtum lietuvybės jausmą.“

Beveik šešeri metai JAV leidžia jau daryti kai kurias išvadas. Žmonės JAV ir Lietuvoje, anot Neringos, labai skiriasi. JAV žmonės į gyvenimą žiūri daug paprasčiau, kitaip sprendžia iškilusias problemas. Lietuvoje žmonės labai susirūpinę, kaip jie atrodo kitiems, o JAV žmonės laisvesni, netgi nuo aplinkinių nuomonės, gal dėl jie ir laimingesni, daugiau šypsosi? Neapsikrauna savęs pirkiniais, kurių nereikia. Yra labai daug žmonių, kurie nieko nenori keisti, yra tokių, kurie keičiasi.

„Norint pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs“

Rugpjūčio 5 d. buvo 6 metai, kai Baltušiai susituokę. Laiminga santuoka – abiejų nuopelnas. Žmona duoda vyrui laisvę, pasitiki juo, taip pat dirba su savimi: nesiekia pakeisti žmogaus veiksmų, o stengiasi keisti savo reakciją į juos.

Pozityvia energija trykštanti Neringa, kaip teigia pati, optimizmo semiasi iš paprastų dalykų: pasižiūrėjimo į veidrodį nusišypsojus, taip pat iš knygų. O svarbiausia – save vadina laimingu žmogumi, taip ir jaučiasi.

„Norint pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs, – atvirauja N. Novikovaitė-Baltušienė, – o tada tikrai įvyks stebuklai. Mano stebuklai – visas mano gyvenimas. Esu palaiminta: turiu nuostabius žmones. Man stebuklai – žmonės, su kuriais susijęs mano gyvenimas. Ar tikiu likimu? Viskas, kas vyksta, yra mūsų jausmų, minčių, veiksmų rezultatas, taigi likimui vietos nelieka. Viskas, kas vyksta gyvenime, visiškai atitinka biblinę tiesą: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Aplinka labai svarbi, bet galim pasirinkti dalykus, taip pat ir aplinką. Žmogus turi 100 proc. pasirinkimo laisvę, bet stabdo baimė. Žmonės, kurie nebijo rizikuoti, išeiti iš komforto zonos, laimingesni, daugiau pasiekia“.

Laima GRIGAITYTĖ

Asmeninio albumo nuotraukos.

Neringa Novikovaitė-Baltušienė. Neringa Marijampolėje, prie Šešupės. Suvalkijos laukuose. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa ir Aurelijus Baltušiai. Neringa su mama, viešinčia Floridoje. "Mergaičių vakarėlis". "Mergaičių vakarėlis". "Mergaičių vakarėlis". "Mergaičių vakarėlis". "Mergaičių vakarėlis". "Mergaičių vakarėlis". Neringa ir Aurelijus Helovyno šventėje (kostiumai ir makiažas - Neringos rankų darbas). Neringa ir Aurelijus Helovyno šventėje (kostiumai ir makiažas - Neringos rankų darbas). Neringa ir Aurelijus Helovyno šventėje (kostiumai ir makiažas - Neringos rankų darbas). Neringa ir Aurelijus Helovyno šventėje (kostiumai ir makiažas - Neringos rankų darbas). Neringa ir Aurelijus Helovyno šventėje (kostiumai ir makiažas - Neringos rankų darbas). Iškyloje. Iškyloje. Tautinis šokis JAV. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

5 komentarai(-ų) “Neringa Baltušienė: „Namai ten, kur širdis!“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.