Pagrindinis > Žmonės > Pašaukimas > Muziką jaučianti visu kūnu

Muziką jaučianti visu kūnu

 

Marijampolietė Kamilė ZAVECKAITĖ jau keleri metai – tik viešnia savo gimtajame mieste. Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dešimtokė – itin perspektyvi pianistė, laurus pelniusi įvairiuose tokio pobūdžio konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Talentingos ir darbščios mergaitės gyvenimo kelias nuo pat mažumės neatsiejamas nuo muzikos, o pradžia, atvedusi į didžiąsias muzikos scenas, – Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija (kai Kamilė čia mokėsi, įstaiga vadinosi Vilkaviškio vyskupijos KKC vidurinė mokykla). Ir, žinoma, mokytoja. Taip jau yra, kad pirmiausia mokytojas mokinį augina, brandina, vėliau ryšys tampa abipusis – ir mokytojas mokosi iš mokinio. Tokio gražaus ryšio pavyzdys – specialybės (fortepijono) mokytojos Angelės Radzevičienės, turinčios 46 metų muzikinio pedagoginio darbo patirtį, ir minėtos Kamilės bendravimas, prasidėjęs mergaitei atėjus į pirmą mokyklos klasę, kur pirmuosius žingsnius į didingą muzikos pasaulį jai padėjo žengti būtent ši mokytoja. Mokytoja mokinę užaugino, toliau ją ugdo kiti, tačiau ryšys, puoselėjamas muzikos, nuoširdaus bendravimo, paprasčiausios žmogiškos šilumos, tarp jų plėtojasi toliau. Skaitytojams siūlome pažintį su Kamile, kurią pristato būtent jos mokytoja.

Greitai aplenkė bendraamžius

Beveik prieš dešimtmetį mažutę, protingų ir žvitrių akių mergytę mama atvedė į Vilkaviškio vyskupijos KKC vidurinę muzikos mokyklą laikyti stojamųjų egzaminų. Buvo akivaizdu: mergaitė tikrai ne pirmą kartą stovi scenoje, taip pat – ir prieš komisiją. Neklydau. Kamilė (toks buvo septynmetės vardas), dar būdama trejų metukų, buvo tapusi respublikinio „Dainų dainelės“ konkurso laureate.

Mergaitė sudomino visų specialybių mokytojus, tačiau šeimos pageidavimas buvo vienareikšmis: fortepijonas. Mažoji Kamilė ne tik puikiai atliko visas gautas užduotis, bet ir sužavėjo nuovokumu, greita reakcija į klausimus. Tačiau mane labiausiai apstulbino mažylės intuityvus dainelės frazavimas, melodijos lankstumas, aiškus ir tikslus 6/8 metro, prieštakčių pojūtis. Tas atlikimo lengvumas, nuotaikingumas tarsi pulsavo pavasariu. Mačiau ir žinojau: Kamilė gros. Jau tuomet tame muzikavime plastiškai ir harmoningai dalyvavo visas mažas mergaitės kūnelis.

Didelis tėvų rūpestingumas buvo juntamas per visus Kamilės mokymosi mokykloje metus. Apsupta meilės ir dėmesio, mergaitė užaugo darbšti, pareiginga, todėl dirbti su ja buvo vienas malonumas.

Mergaitė greitai pralenkė bendraamžius, o po pirmųjų grojimo mėnesių jau dalyvavo respublikiniame jaunųjų pianistų maratone Kaune. Pavasarėjant moksleivė sėkmingai pasirodė muzikiniame konkurse „Muzika ir aš“, o gegužės mėnesį įvyko pirmasis Kamilės solinis koncertas – rečitalis. Šis koncertas mažajai pianistei buvo tikras ištvermės egzaminas, kurį mergaitė išlaikė puikiai. Klausytojai šiltai atsiliepė apie mergaitės muzikavimą, stebėjosi jos muzikine atmintimi ir ištverme. Sutikite: valandą praleisti scenoje prie fortepijono nėra taip paprasta net daug patyrusiems atlikėjams. Ir taip visąlaik: koncertai, festivaliai, projektai, knygų, dailės parodų pristatymai, kuriuos puošė Kamilės muzikavimas.

Vardan muzikos sugebėjo daug ko atsisakyti

Besimokydama ketvirtoje klasėje moksleivė tapo tarptautinio pianistų konkurso „Gradus ad Parnassum“ diplomante. Pasiruošimas šiam konkursui buvo bene pats sudėtingiausias. Man jis buvo tarsi gelbėjimosi ratas po skaudžios nelaimės šeimoje. Kita vertus, laiko turėjome mažai – vos keturis mėnesius. Reikėjo labai gerai apgalvoti programą, kad mergaitė galėtų parodyti, ką turi geriausio. Dalyvaujant tarptautiniame konkurse ir programa turėjo būti žymiai sudėtingesnė nei iki šiol, be to, ji jokiu būdu negalėjo prasilenkti su nuostatais. Dirbome kasdien ir daug. Dažnai susitikdavome du kartus per dieną, taip pat ir savaitgaliais. Kamilė turėjo daug ko atsisakyti: televizoriaus, dviračio, knygų, draugių… Tik niekaip neatsisakė dešimtukų, kurie puikavosi ir bendrųjų disciplinų pasiekimų knygelėje. O juk tam irgi reikėjo skirti nemažai laiko ir kruopštaus darbo.

Kartais Kamilė susigraudindavo dėl griežčiau pasakyto žodžio ar jos amžiui tikrai per sunkių užduočių. O jų buvo galybė ir reikėjo dirbti, nes kelias į pergalę tikrai ne rožėmis klotas. Besiruošiant konkursui, susidūrėme su nemaža problema: Kamilės rankutė buvo nedidelė, tad kūriniuose kai ką tekdavo pakeisti. Privalėjau rasti išeitį. Kai kur dešinės rankos natas turėjo perimti kairė ranka. Sunkiausia tai buvo padaryti ilguose pasažuose, kai rankų kaita negalėjo pakenkti garso lygumui, melodijos vientisumui. Dėl didelio susikaupimo, ypatingo dėmesingumo, ne vaikiškai brandaus suvokimo ir didelio užsispyrimo bei darbo Kamilė su tuo susidorojo ir tapo konkurso diplomante.

Marijampolietė – M. K. Čiurlionio menų gimnazijos pasididžiavimas

 Penktieji mokslo metai buvo ypač produktyvūs. Mergaitė pasiruošė ir sėkmingai dalyvavo respublikiniame pianistų konkurse „Musica amabile“, II tarptautiniame konkurse „Olimpo musicale“ apdovanota spec. prizu „Olimpo viltis“, respublikiniame B. Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse tapo dviguba laureate (I vieta ir diplomas už geriausią romantinės muzikos kūrinio atlikimą). Po pastarojo konkurso Kamilė pakviesta tęsti mokslus nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Pirmuosius metus mergaitė mokėsi neakivaizdiniu būdu, o po metų išvyko į Vilnių mokytis septintoje klasėje. Čia prasidėjo didysis jos kelias į muziką. Kamilė turėjo daug dirbti, kad pasivytų draugus, „užtaisytų“ spragas, pagautų tą pagreitį, be kurio negalimas ėjimas pirmyn. Prisitaikyti prie aukštų „čiurlioniečiams“ keliamų reikalavimų tikrai buvo nelengva, tačiau Kamilė nepasidavė. Mergaitė pamatė, kad ta pora darbo valandėlių Marijampolėje buvo tik katės ašaros. Taip pat suprato, kaip buvo reikalingos gamos, kurios anksčiau atrodė tokios nuobodžios.

Šiandien Kamilė – M. K. Čiurlionio menų mokyklos pasididžiavimas. Mergaitė turi nuostabią specialybės mokytoją E. Jurkevičiūtę-Navickienę, kurios padedama labai daug pasiekė. Pasisekė ne tik Kamilei. Kiekvienam mokytojui darbštus, girdintis ir atsiliepiantis į pastabas mokinys – Dievo dovana, tikra atgaiva širdžiai. Be galo šiltai Kamilė mini ir kitus mokyklos mokytojus.

Pelnyti laurai neužtemdė įgimto kuklumo

Į storiausią aplanką nesutalpintum Kamilės pelnytų padėkų ir pagyrimo raštų, diplomų, tačiau mergaitė dėl to visiškai neišpuiko. Be galo maloni, kukli, dėmesinga – tokią Kamilę prisimena visi, nors kiek su ja bendravę. O ar galėjo būti kitaip, kai mergaitė užaugo apsupta dėmesio ir meilės, jausdama tėvų palaikymą? Tikrai ne, nes tik tėvams mergaitė turi būti dėkinga už įdiegtą tvarkingumą, disciplinuotumą ir begalinį darbštumą. Mane, kaip buvusią Kamilės specialybės (fortepijono) mokytoją, nepaprastai džiugina jos didžiuliai laimėjimai, darbštumas ir nauji siekiai.

Iš širdies noriu palinkėti, kad Dievas pripildytų jos širdį malonėmis ir atlygintų už džiaugsmą, kurį ji suteikia kitiems, dalydamasi savo rūpestingo darbo vaisiais. Ir toliau nesustok, miela Kamile!

Tik faktai

Kamilė yra laimėjusi daugelyje respublikinių ir tarptautinių pianistų bei kamerinių ansamblių konkursų. Taip pat ji koncertavusi Lietuvoje, Danijoje ir Italijoje. Jos paskutiniai pasiekimai: trečiojo tarptautinio konkurso „Gradus ad Parnassum“ diplomantė (Lietuva, 2007 m.), penkioliktojo respublikinio B. Dvariono pianistų konkurso laureatė, apdovanota taip pat ir už geriausią romantinės epochos kūrinio atlikimą (2008 m.), penktojo respublikinio J. S. Bacho pianistų konkurso laureatė (2009 m.), antrojo respublikinio pianistų konkurso „Čekų muzika. XX amžius“ I vietos laimėtoja (partnerė – obojininkė Monika Boreikaitė)(Lietuva, 2012 m.), tarptautinio festivalio-konkurso „Su muzika per Europą“ I vietos laimėtoja (Lietuva, 2012 m.). Laimėjo II vietą III tarptautiniame Rachmaninovo pianistų konkurse (Vokietija, Frankfurtas prie Maino), koncertavo Italijoje (Romoje ir L‘Agviloje). Dalyvavo prof. Andrea Coen meistriškumo pamokoje, turėjo progą groti senoviniu klavyru. Profesorius juokavo, jog grįžusi į Lietuvą galės pasigirti, kad ji yra trečias žmogus iš Lietuvos, kuriam buvo leista prisiliesti prie šio instrumento.

Kamilė yra dalyvavusi K. Uinsko, G. Aleknos, G. Wainberg-Tatz, M. Rubackytės, A. Žlabio, A. Coen, G. Gruzmans, N. Sirioginos, J. Lowenthal meistriškumo kursuose. Taip pat 2013 m. vasario mėnesį Kamilę už 2012 m. pasiekimus apdovanojo LR prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Angelė RADZEVIČIENĖ

Fortepijono mokytoja metodininkė

Asmeninio albumo nuotraukos.

Nr. 19 (23), 2013 m. gegužės 11–17 d.

3 komentarai(-ų) “Muziką jaučianti visu kūnu

  1. „Kalanetika isjudina visus miegancius kuno raumenis, todel sakoma, kad ji privercia liekneti elegantiskai. Sie pratimai padeda islaikyti elegancija, gracinguma, atskleidzia moteriskuma“, pagyru savo pomegiui negaili pasnekove.

  2. As labai didziuojuosi sia nuostabia mergaite Kamile. Buvau kartu salia kaip ji augo, ji jaute , kad as ja myliu, bet kazkodel uzpykusi sakydavo, kad as i jos koncertus negausiu bilietu 🙂 . Atejo toks laikas, kad jos vaikiskus pykcius gali prisiminti su dideliu juoku. Maciau jos pirmus zingsnius , maciau jos pirmus dainavimus, taip pat jos tikra uzsispyrima ir darba mokykloje ir muzikoje. Veliau man teko jos muzikos kelius matyti jos pasiekimais ir geru ir nuostabiu jos teveliu pasakojimais . Galiu drasiai sakyti, si nuostabi , gabi , zinanti savo tiksla , mergaite neuzmigs, ji sieks visada savo tikslo. To nuosirdziai Kamiliukui linkiu . Sekmes tau dideles !!!!!

  3. Labai myliu ir disziuojuosi Kamile .Juk ji mano anuke.Mes ja lb visi seimos nariai mylim ir linkim jai geros klties ir muziiniu aukstumu .

Komentuoti: Inga Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite