Pagrindinis > Žmonės > Migrantai > „Mes nepagausime savo svajonės, jei jos nesivysime“, arba apie „crazy Kęstą“, sparčiu žingsniu žengiantį savo idealo – Arnoldo Švarcnegerio – pėdomis

„Mes nepagausime savo svajonės, jei jos nesivysime“, arba apie „crazy Kęstą“, sparčiu žingsniu žengiantį savo idealo – Arnoldo Švarcnegerio – pėdomis

 

Šiapus ir anapus Atlanto – toks buvusio (esamo?) marijampoliečio Kęstučio MAČIULIO gyvenimas pastaruosius šešiolika metų, visomis jėgomis stengiantis apglėbti čia (Lietuvoje) ir ten (JAV) gyvenančius brangius žmones bei visomis išgalėmis bandant realizuoti save kaip sportininką, daugiausia varžantis su… savimi, siekiant suvokti ir peržengti savo galimybių ribas. K. Mačiulis – parašiutininkas, kurio įskaitoje per 2656 įvairiausių tipo šuoliai (netgi balansuojant ant sveiko proto ribos), vis tik šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriantis kultūrizmui (šioje srityje jis JAV pelnęs daugybę įvertinimų, apdovanojimų). Anapus Atlanto, Amerikoje, K. Mačiulį laiko  jo kultivuojamas sportas (idealas kultūristui – Arnoldas Švarcnegeris, su kuriuo vis tenka pabendrauti), darbas, sūnus, nuo mažens puoselėtos svajonės – būti aktoriumi – siekimas (Kęstutis neslepia: šios svajonė dabar jau iš tikrųjų siekia sekdamas A. Švarcnegerio pėdomis).  O čia, Lietuvoje, Marijampolėje, – šaknys, taip tvirtai jį laikančios, kad bent kartą per metus mažiausiai penkias savaites laiką leidžia būtent gimtajame krašte.

Polinkis sportui – nuo ankstyvos jaunystės

K. Mačiulis (g. 1970 m.) – marijampolietis, gimęs ir užaugęs karininko šeimoje, turėjusioje du vaikus: Kęstutį ir ketveriais metais vyresnę jo seserį. Tėtis Kęstučiui nuo pat vaikystės buvo didžiulis autoritetas, išmintingas draugas, su kuriuo galėdavo kalbėti įvairiausiomis temomis, pasitarti visais klausimais. Gal tai ir turėjo įtakos, kad vos peržengęs paauglystės ribas K. Mačiulis pajuto polinkį toms sporto šakoms, kuriose būtina kariška savidisciplina, nevengimas iššūkių. Taigi penkiolikmetis Kęstutis kariniame dalinyje ima lankyti sambo užsiėmimus, po metų – dziudo. Tais pačiais metais ir parašiutizmu susidomi (beje, ši aistra pasirodė nesuderinama su mokinuko pareigomis: dėl šuolių parašiutu leisdavo sau bėgti iš pamokų, o viso to rezultatas – brandos atestatą gavo vakarinėje mokykloje, tuometinėje 4 -ojoje vidurinėje mokykloje dvyliktos klasės neįveikęs).

Parašiutizmas buvo tapęs gyvenimo būdu

Į parašiutizmą šešiolikmetis K. Mačiulis pasinėrė stačia galva. Keletą mėnesių tuometiniame „dosafe“ mokėsi šio sporto „ant žemės“, o 1987 m. pradžioje jau laukė pirmas šuolis. Tų metų sausio 27 diena atmintin Kęstučiui įsirėžė neišdildomai: tai buvo ne tik pirmas šuolis parašiutu, bet ir pirmas skrydis lėktuvu. Tais pačiais metais, parašiutizmo viruso „užkabintas“, K. Mačiulis atliko net 328 šuoliu parašiutu. Kitais metais – dar daugiau: šuolių skaičius siekė net 464. Iš viso turėdamas 792 šuolius, atliktus per dvejus metus, Kęstutis buvo pašauktas atlikti būtinąją karinę tarnybą. Taip prabėgo 7 mėnesiai Uzbekijoje, ruošiantis dislokacijai į Afganistaną, tačiau 1989 m., sovietams išvedus armiją iš tos šalies, K. Mačiulio karinė tarnyba buvo susijusi daugiau su parašiutų sportu. Jis buvo Ferganos parašiutininkų komandoje, vėliau, perkeltas tarnauti į Marijampolę, čia ėmė skinti laurus parašiutų sporte: tapdamas iš pradžių kandidatu į sporto meistrus, vėliau – ir sporto meistru, pelniusiu garbingus apdovanojimus tokio pobūdžio varžybose. Netgi centrinis armijos sporto klubas (CASK) perspektyvų parašiutininką norėjo pas save pasiimti, tačiau K. Mačiulis nenorėjo palikti Lietuvos, tad liko čia, suderindamas tai, kas jam buvo miela: parašiutų sportą su karine tarnyba (liko kariniame dalinyje dirbti virštarnybiniu). Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. perėjo į „Geležinį vilką“ dirbti parašiutizmo instruktoriumi, ir pats aktyviai dalyvaudamas šiame sporte (jo įskaitoje tuomet jau buvo 1700 šuolių parašiutu).

Skubios vedybos apsprendė nuolatinį gyvenimą JAV

Atsitiktinė pažintis su vienu parašiutininku vokiečiu K. Mačiuliui buvo pradžia leistis kelionėms į užsienį. Tiesa, iš pradžių tai buvo papildomo uždarbio paieškos: keletą mėnesių per metus Kęstutis pas bičiulio parašiutininko tėvus uždarbiaudavo Vokietijoje, dirbdamas įvairius darbus (teko ir arkliams užtvarus statyti, ir stogus dengti…).   

1996 m. Vilniuje vykęs parašiutų sporto čempionatas, kuriame K. Mačiulis laimėjo I vietą, tapo vartais į Ameriką. Tiesa, į JAV vykusį pasaulio parašiutų sporto čempionatą vyko II vietos laimėtojas, tačiau K. Mačiulis taip pat keliavo už Atlanto. Tikėdamasis įsitvirtinti „didžių galimybių šalyje“, atsidūrė Čikagoje, griebdamasis kiekvieno pasitaikiusio darbo. Kaip jam būtų sekęsi „užkariauti“ Ameriką, jei nebūtų sutikęs Ingrid, dabar jau net nespėlioja. O tuomet viskas vyko tiesiog žaibiškai. Amerikietė ir lietuvis, beje, tuomet dar ir tik šiaip sau anglų kalbą mokantis, šeima tapo prabėgus vos šešioms savaitėms po pažinties.  Ar bereikia dar sakyti, jog Kęstutis JAV liko? Po vedybų įstojo į specializuotą koledžą, kur pusantrų metų studijavo šildymo/ aušinimo sistemas, įsitvirtino kaip šios srities technikas, jau vienuolika metai įrenginėja, remontuoja šildymo, aušinimo sistemas. Mačiulių šeima gyveno Šiaurės Karolinoje, netoli Floridos. Kęstutis ir Ingrid kartu augino sūnų Christianą Tomą, kuriam šių metų birželio mėnesį sueis 13 metų. Pora beveik pusantrų metų kartu negyvena, nors oficialiai išsiskyrė praėjusių metų lapkričio mėnesį. K. Mačiulis dabar gyvena atskirame nuosavame name, nuo sūnaus 4 mylių (6 km) atstumu. Su sūnum tėvas labai bendrauja, kaip pats teigia, pirmiausiai būtent dėl Christiano jis nesvarstęs galimybės palikti Ameriką ir grįžti į tėvynę.

 „Crazy Kęstas“

Parašiutizmas, įsitvirtinus JAV, K. Mačiuliui liko svarbus, tačiau jau ne prioritetinė sporto šaka. Sukaupęs per 2600 šuolių bagažą, parašiutų sporto meistras save galėtų vadinti tikru adrenalino fanatiku, atlikęs sunkiai įsivaizduojamų šuolių (šokinėjęs parašiutu Lietuvoje, JAV, Švedijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Rusijoje…). Ko vertas žemas šuolis nuo tilto Virginijoje (šuolio aukštis – 282 metrai)! Arba, atrodytų, nutrūktgalviški šuoliai sulaužytomis kojomis (sugipsuotomis kojomis, remiamomis ramentais šiaip ne taip įsikėlęs į lėktuvą su parašiutu ant nugaros ir iššokęs!). Tiesa, čia nutrūktgalviškumas tik iš pirmo žvilgsnio: sportininkas geba teisingai įvertinti savo jėgas ir galimybes, ryždamasis tokiam išbandymui. O kur nusileidimas parašiutu ant trijų aukštų pastato stogo arba nutrūkus pagrindinio parašiuto 8 stropoms gebėjimas išsiskleisti atsarginį 50 -ies metrų aukštyje ir sėkmingai prižemėti, kai tuo metu visi, stebėjusieji parašiutininką, jau ėmė kone amžiną atilsį už jį kalbėti. Štai dėl tokių „žaidimėlių“ (iš pirmo žvilgsnio!) su mirtimi Kęstutis pelnęs tarptautinę pravardę – „crazy Kęstas“.

Kęstučiui, visada norėjusiam ir norinčiam viską išbandyti, teko šokti su parašiutu iš pačių įvairiausių orlaivių, tarp jų – iš skraidyklių, malūnsparnių, netgi iš keleivinio lėktuvo (yra turėjęs du šuolius iš 8 km aukščio, kuriame iki šuolio teko skristi su deguonies kauke, o iššokus patirti 2 min 10 s laisvojo kritimo).  Taigi šio sportininko patirtis parašiutų sporte išties labai didelė, tačiau šiuo metu Kęstučiui labiau rūpi kultūrizmas.

„Mes nepagausime savo svajonės, jei jos nesivysime“

Kultūrizmo karjerą K. Mačiulis pradėjo prieš aštuonerius metus, o prieš ketverius metus jau gavo profesionalo kortelę. Dalyvavęs 35 tokio pobūdžio varžybų, pelnęs geriausio pozuotojo titulą, ne kartą tapęs absoliučiu tokių varžybų nugalėtoju – pergalės taurių, pelnytų kultūrizmo sporte, jau net neturi kur dėti! Pernai sportininkas buvo apdovanotas veteranų klasės (per 40 metų amžiaus kategorija) profesionalo titulu tokio pobūdžio varžybose JAV, jam taip pat buvo įteiktas sidabrinis profesionalo žiedas – itin garbingas apdovanojimas. Pelnyti laurai iš tikrųjų rodo ir sunkų reguliarų darbą. Kęstutis treniruojasi šešias dienas per savaitę, ypač per varžybas laikosi labai griežtos dietos.

Be sporto K. Mačiulis savęs neįsivaizduoja. Ypač dabar, kai subyrėjo jo santuoka. Kęstutis neslepia: retkarčiais užplūstantį vienišumo jausmą, susidoroti su asmeninėmis problemomis susidoroti, negatyvias emocijas išvaikyti sėkmingai pavyksta būtent sporto dėka.

Kultūrizmas K. Mačiuliui atvėrė pažintį su pasauline garsenybe Arnoldu Švarcnegeriu, su kuriuo kasmet pabendrauja „Arnold Klasic“ kultūrizmo varžybose. Kęstučiui A. Švarcnegeris – didžiulis autoritetas, imponuojantis paprastumu, žmogiško bendravimo šiluma ir valios jėga pasiekti viską, ko nori. Kino garsenybė, sėkmingai įsiliejusi į politiką, K. Mačiuliui yra puikus pavyzdys ne vien žmogaus, viską pasiekusio savo jėgomis, bet pagiriamasis žodis JAV, šaliai, kurią, kaip tvirtai įsitikinęs Kęstutis, išties galima vadinti neribotų galimybių šalimi. „Amerika, – sako K. Mačiulis, – vienintelė šalis, kur iš tikrųjų tu gali būti tuo, kuo nori būti, jei turi proto ir valios. Deja, Lietuvoje siaučia legali mafija – valdžia, užkertanti kelią gerai idėjai, gražiems sumanymams.“

A. Švarcnegerio – savo idealo – pėdomis K. Mačiulis seka ne vien kaip kultūristas. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje jis pradėjo lankyti 30 -ties savaičių trukmės aktorinio meistriškumo pagrindų ir modelio darbo kursus, prieš tai atlaikęs gana nemažą konkurenciją (iš 200 kandidatų buvo atrinkta tik 30, tarp jų – ir K. Mačiulis). Kas žino, gal kada nors „Terminatoriaus“ vaidmenyje matysime Kęstutį Mačiulį?

„Mes nepagausime savo svajonės, jei jos nesivysime, – sako save realizuojantis vis naujuose iššūkiuose buvęs marijampolietis. – Jei tik svajosime, o nieko nedarysime, nejudėsime norima kryptimi, niekas nepasikeis“. Šios išminties niekaip nepaneigsi: juk daugybė žmonių, kurie bijo kažką keisti, judėti, bijo, ką žmonės pasakys, kaip atrodys kitų akyse, ar kas nors nepasijuoks,  stovi toje pačioje vietoje, iš kurios svajoja ištrūkti“.

 „Mokykloje nebuvau nei pirmūnas, nei lyderis, – atvirauja K. Mačiulis, – gal dėl to nebijojau ir nebijau suklysti, suklupti, tačiau visada atsikeldavau ir eidavau pirmyn.“ Nebijojimą suklysti iliustruoja ir Kęstučio kalbų mokymasis (kalba 5 kalbomis: lietuvių, rusų , anglų, lenkų, vokiečių): jis nebijojo pasirodyti nekaip, kalbėdavo laužyta kalba, tačiau mokytis, tobulėti nesustojo, kol rezultatas imdavo džiuginti.

 * * *

Nepaisant to, jog savirealizacijai, svajonių įgyvendinimui bei čia gyvenančiam sūnui K. Mačiulis prioritetą atiduoda gyvendamas JAV, gimtasis kraštas jam labai svarbus. „Esu lietuvis, nepriklausomai nuo to, kur daugiau praleidžiu laiko,“ – sako jis. Kaip minėta, Kęstutis į Lietuvą grįžta bent kartą per metus ir kiekvieną kartą čia praleidžia mažiausiai penkias savaites (beje, stengiasi Marijampolėje būti per „Galiūnų turnyrą“, susitikti su galiūnais, Alvydu Kirkliausku, šios gražios tradicijos pradininku) . Taigi gimtojo krašto trauka verčia nuolat čia grįžti.

Laima GRIGAITYTĖ

Nuotraukos iš Kęstučio Mačiulio asmeninio albumo.    

7 komentarai(-ų) “„Mes nepagausime savo svajonės, jei jos nesivysime“, arba apie „crazy Kęstą“, sparčiu žingsniu žengiantį savo idealo – Arnoldo Švarcnegerio – pėdomis

  1. Dar nebuvau girdėjusi apie šį žmogų. Todėl “Mūsų savaitei” – taip toliau: ištraukti į dienos šviesą mažai žinomus, vet viešumo vertus žmones! Ačiū!

Komentuoti: Raimundas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE