***
Mažais žingneliais žengia sausis
Per neaprėpiamas pusnis.
Nei pasitaręs, nei paklausęs
Atvėrė metams šiems duris.
Per baltą baltą sniego tylą.
Pro apšerknijusius medžius.
Per klausimą būties nebylų.
Per dar neištartus žodžius…
Žiemos keliu
Baltą sniego kelią nutiesė Žiema,
Šaltą keistą tylą į laukus paleidus.
Iškilminga ir ori dama Šarma
Papuošė medžius, namus ir veidus.
Vėjas slepias pataluos šaltuos,
Lyg stiklu nuslysta pėdos.
Kas šią šaltą žiemą išmatuos,
Kiek reikšmingos mūsų bėdos?
Šitam žiemiškam atviruke,
Ne centre, kažkur toli ir mūsų mintys.
Lyg ežiukas klaidžiame rūke,
Nebenorintis jausmais savais dalintis.
Aldona MURAUSKIENĖ
Irenos Tamulynienės nuotrauka.