Pagrindinis > Regione > Kultūra > Marijampoliečių kūryba – Aukštaitijos erdvėse

Marijampoliečių kūryba – Aukštaitijos erdvėse

Rugsėjo 13 d. Dusetų dailės galerijoje buvo atidaryta gausi Sūduvos krašto menininkų paroda – penki kūrėjai pristatė tiek savo, tiek negalėjusių atvykti kolegų tapybos ir fotografijos darbus. Renginio pradžioje galerijos direktorius Alvydas Stauskas prisiminė praeitų metų rudenį, kai su tokia pat gausia ir įvairia paroda Dusetų menininkai viešėjo Marijampolėje. Tuomet ir buvo sutarta, kad sulauksime atsakomojo šeimininkų vizito. Miesto vicemero pažadas suteikti transportą nebuvo tuščias, ir štai po metų sulaukėme svečių iš Suvalkijos.

Parodos autorius pristatė Jūratė Kadusauskaitė-Preikšienė. Pirmiausiai dailininkė prisipažino, kad mintis Dusetose surengti tokią parodą iš pradžių jai atrodė misija neįmanoma – ir dėl nuotolio, ir dėl organizacinių sunkumų, – tačiau palengva viskas puikiai išsisprendė. Atrenkant darbus, nebuvo vadovaujamasi viena koncepcija – menininkai rodo tai, kas mieliausia jiems patiems, ką pastaruoju metu kuria. Beveik visi autoriai dirba dailės pedagogais, nes vien iš meno neišgyventų.

Trumpaipristatysiu parodoje eksponuojamų darbų autorius. Dalis šių biografinių ir kūrybinių faktų paimta iš katalogo „Marijampolės menininkai. Laiko ženklai“, kurį išleido savivaldybė Marijampolės miesto savivaldos 220 metų jubiliejui.

Justinas Prakapas – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, vienas iš Dailės mokyklos įkūrėjų. Nepaisant garbaus amžiaus, tapytojas yra labai produktyvus, mėgsta eksperimentuoti, išbandyti įvairius žanrus bei stilius. Iš parodoje rodomų jo tapybos darbų vienas ypač artimas dusetiškiams- „Aš beržas, lietuviškas beržas…“ su Pauliaus Širvio portretu.

Eglė Ambraziūnaitė – keramikė, tapytoja, monotipijų bei asambliažų kūrėja. Vilniškė, tačiau tvirtai šaknis įleidusi Suvalkijos derlingose žemėse. „Kūrybai laisvo laiko lieka nedaug, labiausiai mėgstu kurti, kai lyja, tada sekasi geriausiai…“

Jolita Bičkienė – tapytoja, Marijampolės šv.Cecilijos gimnazijos dailės mokytoja. Yra iliustravusi įvairių leidinių, dalyvauja projektuose, konkursuose, o parodas dažnai rengia su vyru Egidijumi, taip pat dailininku.

Egidijus Bičkus – tapytojas, VšĮ “Sambalsiai“ (kultūrinės-meninės veiklos sklaida) vienas iš steigėjų, aktyvus tarptautinių projektų, plenerų dalyvis. Pastaruoju metu Egidijus susidomėjo fotografijos, ypač juodai-baltos galimybėmis, jau yra surengęs pirmąją personalinę parodą.

Jūratė Kadusauskaitė-Preikšienė – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, dailininkų bei dailės pedagogų klubo „Žvilgsnis“ įkūrėja ir vadovė. Nuo 1988 m. per 40 parodų, plenerų, projektų dalyvė, ne vieno iš jų iniciatorė bei kuratorė.Daugiausiai tapo abstrakcijas, neprisiriša prie konkrečių formų ir žaidžia spalvinėmis dėmėmis, linijomis, eksperimentuoja netikėtais spalvų deriniais, potėpių kryptimis.

Skirmantė Makarevičienė – tapytoja, keletos personalinių bei bendrų parodų dalyvė. Paveiksluose – tiek gamtos didybė, tiek maži jos akcentai, ypač traukia akį šiltos, trykštančios gyvenimo džiaugsmu abstrakcijos.

Vaclovas Vekerotas – tapytojas ir dizaineris. Vilniaus menininkų klubo „Plekšnė“ narys. Mėgstamiausia tema – vandenų stichija, laivų romantika. Autoriaus nuostata tokia: „Jei paveikslas bus nutapytas be meilės ir jausmo, tai tebus dažyta lentelė…“

Ričardas Vainas–tapytojas, skulptorius. Dėsto dailę ir dizainą Marijampolės profesinio rengimo centre, buvo išrinktas „Metų dėstytoju“. Medinės skulptūrėlės, išsiskiriančius savitu ir neįprastu stiliumi, jau yra pabuvojusios Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje. „Kiekvienas kūrinys yra savarankiškas reiškinys gimstantis iš keistų emocijų ir vaizduotės. Bet, kai jis baigtas – autoriui nebepriklauso. Jis ima gyventi savo gyvenimą, nepriklausomai nuo jį sukūrusio autoriaus valios. Todėl manau, kad svarbiausia – pats kūrybos procesas“…

Romas Linionis – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, per 70 surengtų autorinių parodų, penkių autorinių knygų autorius. Šiuo metu dirba Marijampolės kraštotyros muziejuje. Fotomenininkas mėgsta kurti pasaulį pagal save fotokoliažų pagalba: „ Fotoaparatas – tarpininkas tarp pasaulio ir tavęs. Viskas, ką kliudė akis ar fiksavo objektyvas, tapo motyvais, fragmentais, detalėmis (kaladėlėmis), reikalingais atspindėti gyvenimo epizodą, vyksmą, viziją ar net muziką.“

Laimutė Kraukšlienė – menotyrininkė, fotomenininkė, įkūrė ir vadovavo Marijampolės menininkų klubui ir galerijai „Kiemas“, Sūduvos fotoklubo pirmininkė, parodų kuratorė, įvairių leidinių, kultūros straipsnių autorė. Dirba kultūros renginių organizatore Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. “Man fotografija – savęs ieškojimas. Kartais įžvelgiu daugiau, o kartais savęs visai neatrandu kadre – kažkas svetimo, atsitiktinio…“

Antanas Beniulis – fotomenininkas, turintis savo studiją. „Man fotografija – ne tik vaizdas ir šviesa…“, sako jis, kviesdamas fotografijos lakštuose atrasti ar bent užčiuopti trapius saitus tarp autoriaus ir pasaulio, tarp pasaulio ir mūsų.

Vytenis Skroblas – architektas, fotografas, dalyvauja visose klubo ruošiamose parodose, yra surengęs keletą autorinių parodų.„Fotografija susidomėjau dar vaikystėje. Greičiau tai buvo smalsumas ir pažinimas, nei koks nors tikslas ar saviraiška. Fotografija – tai neįprastos mintys apie įprastus dalykus, todėl ir šiandien fotografija mano gyvenime yra pažinimas, bet jau plačiąja prasme. Supančios aplinkos pažinimas ir atradimas iš naujo, žvelgiant kitu kampu.“

Parodos atidaryme dalyvavęs grafikas Arvydas Každailis,sveikindamas svečius, linkėjo jiems „kūrybinių džiaugsmų, nes tai praturtina mūsų gyvenimą, nenuleisti rankų, nežiūrint, koks bebūtų kultūros oras – ar dargana, ar sausra. Mūsų darbas svarbus ne tik mums, bet ir visuomenei, ypač jaunimui.“

Dailininkas Romualdas Pučekas džiaugėsi įdomia, įvairiapusiška paroda, šiltais žodžiais atsiliepėapie Marijampolę kaip seną, patriotišką, saugantį lietuvišką dvasią miestą: „Būnant ten, jautiesi, lyg iš naujo vartytum Lietuvos istorijos ar literatūros vadovėlius. Su kokia didele pagarba yra įamžinti visi tame krašte gyvenę, dirbę šviesuoliai. Paminklai, atminimo lentos, gausybė informacijos apie juos – mums, dusetiškiams, yra ko pasimokyti.“

Baigdamas parodos atidarymą A.Stauskas palinkėjo atvykusiems menininkams kūrybinės ugnelės ir kad šis gražus bendradarbiavimas tęstųsi ir toliau, nes būtent per kūrybą arčiausiai susipažįstame, iš naujo atrandame vieni kitus.

Vilija VISOCKIENĖ

Egidijaus BIČKAUS nuotraukos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite