Sekmadienis, spalio 21, 2018
Pagrindinis > Naujienos > Marijampolėje – apie klausos negalią turinčių žmonių poreikius

Marijampolėje – apie klausos negalią turinčių žmonių poreikius

Marijampolėje balandžio 18 d. vyko konferencija „Vienybėje – stiprybė: mes

ir klausos negalią turintis žmogus“. Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus – ir atskleisti būdus, kaip padėti kurtiems ir neprigirdintiems tapti lygiaverčiais visuomenės nariais. Į renginį buvo pakviesti Marijampolės savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, bendruomenių pirmininkai, švietimo ir kultūros įstaigų atstovai, bibliotekininkai, gydymo įstaigų, policijos darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų nariai, kurčiųjų bendruomenės nariai. Konferenciją vedė LR Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Raminta Popovienė. Konferencijos organizatorius ir dalyvius pradžioje pasveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras.

Anot konferencijos organizatorės Seimo narės R. Popovienės, labai svarbu visoms suinteresuotoms institucijoms suteikti kuo išsamesnę informaciją, kaip pagelbėti klausos negalią turinčiam žmogui, atėjusiam į įstaigą paslaugos, kaip didinti informacijos prieinamumą. Ji patikino, kad konferencijos pranešimai svarbūs ir reikalingi, o kai kuriuos dalykus klausytojai išgirs pirmą kartą. Kurčiųjų draugijos Lietuvoje teikia kelias dešimtis projektų, bet jų finansuojama tik maždaug pusė. Todėl savivaldybių projektai suteikia didesnes galimybes, teigė Seimo narė.

Lietuvos kurčiųjų draugijos Valdybos narys, Kauno apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo Universiteto lietuvių gestų kalbos lektorius Arūnas Bražinskas pristatė temą „Kas yra kurčias žmogus?” Jis supažindino konferencijos dalyvius su lietuvių gestų kalba, teigdamas, kad tai yra skirtinga nuo lietuvių garsinės kalbos, nes paremta vizualine išraiška. Jei girdintysis kalbą priima ausimis, kurčiasis – akimis. Jis patarė, kaip kreiptis į klausos negalią turintį žmogų, kaip suprasti ir priimti tam tikrus specifinius kalbos kultūrinius skirtumus. kalbant gestų kalba, visiškai priimta ir natūralu rodyti pirštu į žmogų, aiškino A. Bražinskas. Lietuvių gestų kalba gyvuoja dar tik dvidešimt metų, nes sovietiniu laikotarpiu klausos negalią turintieji buvo priversti mokytis skaityti įprastą kalbą iš lūpų, o tai labai sunku.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė supažindino su lietuvių gestų kalbos vertėjo darbu ir galimybėmis gauti vertėjo paslaugas.

Vytautas Valiauga, Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys, pasakojo apie kurčiųjų padėtį Europoje, kur vyrauja ilgametės kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų integracijos į visuomenę tradicijos, o Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora pasidalijo žiniomis apie kurčiųjų padėtį ir galimybes Lietuvos savivaldybėse.

Viešųjų ryšių tarnyba

Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.