Pagrindinis > Regione > Ekonomika > Marijampolė Lietuvos savivaldybių indekse kyla aukštyn

Marijampolė Lietuvos savivaldybių indekse kyla aukštyn

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

 Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Marijampolė Lietuvos savivaldybių indekse kyla aukštyn

Marijampolės savivaldybė šiemet pakilo į 5-8 vietas mažųjų savivaldybių indekse (63 balai iš 100). Ji šią vietą dalinasi su Palangos m., Panevėžio r. ir Šilutės r. savivaldybėmis. Pernai ji buvo 18-20 vietose.

Marijampolėje yra gana efektyviai veikiantis mokyklų tinklas. Vienam moksleiviui teko 13,7 kv. m ploto, kai vidutiniškai – 17,6 kv. m. Tuo pačiu fiksuojami aukštesni nei vidutiniai valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Marijampolėje moksleiviai surinko 51,9 balo, kai vidutiniškai mažosiose – 45,7.

„Palyginus geri Marijampolėje žmonėms itin svarbūs socialiai rodikliai. Žmonių, gaunančių socialinę pašalpą, dalis sudarė tik 1,2 proc., kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse be pašalpų neišsivertė 3,8 proc. gyventojų. Būsto šildymo kompensaciją gavo 3,2 proc. gyventojų, tai –mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 5,2 proc.“, – vardija Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis. 

Nedarbas siekė 7,5 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.) ir išliko stabilus, kai daugelyje savivaldybių bedarbių šiek tiek daugėjo. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių nerandančių darbo pusę metų, metus ir ilgiau, dalis siekė 23,4 proc. (vidurkis – 28,6 proc.). Puiku, kad ši problema Marijampolėje mažėjo, nes kuo ilgiau žmogus neranda darbo, tuo sunkiau jam grįžti į darbo rinką.

Savivaldybė galėtų peržiūrėti savo mokesčių politiką. Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 1 proc., o vidutinis buvo 0,7 proc. Marijampolės savivaldybėje vidutinė verslo liudijimų kaina sudarė 128 eurus, o visų mažųjų savivaldybių vidurkis tesiekė 96 eurus. Nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai buvo maksimalūs (atitinkamai 3 ir 4 proc.). Mažesnė mokestinė našta gali paskatinti didesnį ekonominį aktyvumą, dar labiau pagerinti socialinius ir užimtumo rodiklius, sulėtinti ar sustabdyti grynąją emigraciją (ji siekė 0,5 proc.).

Reitingas rodo ir neraminančias tendencijas

„2018 m. į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, pagal šį rodiklį vis labiau tolstantis nuo kitų savivaldybių. Čia aktyviausias verslas, į vienintelį iš didžiųjų miestų daugiau gyventojų pernai atvyko nei išvyko. Antroje vietoje likusi Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, savivaldybė mažai įsiskolinusi. Keletu žingsnių toliau esančių Šiaulių ir Kauno rodikliai labai įvairialypiai. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius. Vis dėlto Kaune ekonomika gerokai aktyvesnė“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis. 

Šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.  Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.  

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių. 

„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti. Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – indekso rezultatus apibendrina Indrė Genytė-Pikčienė. 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite