Sekmadienis, spalio 21, 2018
Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Lietuvos savanorių kelias (4)

Lietuvos savanorių kelias (4)

 

Savanorių paieškų labirintais: priėmė kaip gimines

Rinkdamas savanorių gyvenimo ir jų karo žygių istorijas, apkeliavau Vidurio Lietuvą ir Marijampolės apskritį. Po kruopelytę atkurdamas ar tikslindamas savanorių biografijas, visoje Lietuvoje sutikau daug nuostabių žmonių, kurie  ne tik suteikė informacijos apie savanorius, bet ir paatviravo apie savo gyvenimus ir išgyvenimus.

Keliaudamas į Liūdynės savanorių kapines, esančias prie Panevėžio, susipažinau su Panevėžio kraštotyros muziejaus istoriku Donatu Pilkausku, renkančiu istorinę medžiagą apie šio krašto savanorius. Iš jo gavau dvi istorines nuotraukas. Tai 1930 m. savanorių karių kapinių atidarymo nuotrauka, kurioje buvęs savanorių 7-os kuopos vadas vadas karininkas A. Butkevičius (kilimo iš Vištyčio) sako kalbą prie savo kovos draugų kapo.

Antroji pažintis su nuoširdžiomis Liūdynės miestelio bibliotekininkėmis Zita Karveliene  ir Stefanija Steponavičiene. Teko kiek paklaidžioti po mažo miestelio gatves, bet paslaugūs aukštaičiai greitai atvedė mane prie ponios Stefanijos buto durų. Palikusi visus namų ruošos darbus, jau pensija besidžiaugianti buvusi Liūdynės bibliotekos vedėja, veda mane į miestelio biblioteką, įsikūrusią gražiai renovuotose miestelio kultūros centro patalpose.

Erdvioje ir saulėtoje bibliotekoje moterys paruošia kavos stalą ir kloja man prieš akis aplankus su surinktais pasakojimais apie mano ieškomų Liūdynės savanorių likimus. Atviraujanti Stefanija pasiguodė, kad emigracija suskaldė sūnaus šeimą, buvusioji marti Ispanijoje su nauju draugu, sūnus Švedijoje. ,,Važiuosiu dabar pas savo anūkus švedukus“- pašmaikštavo buvusi bibliotekininkė. Liūdynės savanorių aprašų istorijos keliauja į mano aplankus, moterims paslaugiai atkopijavus jų surinktą medžiagą.

Su Stefanija Steponavičiene išsiskiriame savanorių kapinaitėse, prieš tai uždegę žvakeles specialiai įrengtuose įdėkluose. Šio miestelio gyventojai, panašiai, kaip mūsų alvitiečiai, kasmet rengia minėjimus savanorių kapinėse.

Tikiuosi po rašinio apie Liūdynės savanorių kapus, atsilieps šių karių giminaičiai. Būtų įstabu su jais aplankyti jau renovuotas kapinaites ir pagerbti savo tolimus giminaičius kartu su Liūdynės miestelio bendruomene.

Nuotraukoje – Liūdynės savanorių kapeliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.