Antradienis, lapkričio 20, 2018
Pagrindinis > Naujienos > Kiaulaitė Šarlotė nepažįsta kiauliško gyvenimo

Kiaulaitė Šarlotė nepažįsta kiauliško gyvenimo

 

Kambarinis šuniukas, kačiukas – įprastas dalykas ne vieno kasdienybėje. O štai kambarinė kiaulaitė – gan egzotiškas reiškinys ypač mūsų šalyje, kur kiaulę paprastai galiausiai įsivaizduojame ant pietų stalo. Ir vis dėlto būtent tokį augintinį – kambarinę kiaulaitę – turi vieno Marijampolės savivaldybės kaimo šeima.

Ši šeima, daug metų auginanti kiaules, laikanti paršavedes, šių metų birželio 2 d. sulaukė gražaus prieauglio: net 15 paršelių! Visi paršeliai kaip paršeliai, bet vienas miniatiūrinis, vos 15 cm ilgio, – kitų paršelių galvos dydžio. Šeimininkai matė ir mažylės (nykštukas – kiaulaitė) nesėkmingą kovą už būvį: netgi prieiti prie paršavedės jai sudėtinga, o jei ir prieina, tuoj būna „normalių“ brolių ir seserų nustumta. Vos vieną dieną bandžiusią gyventi „kiauliškai“ nykštukę šeimininkai parsinešė į namus, įkurdino popierinėje dėžutėje ir net pusantro mėnesio kas valandą maitino kūdikių mišinėliu iš buteliuko per žinduką. Beje, tai labai brangiai atsiėjo: mišinėlio pako, kainuojančio apie 3 eurus, užtekdavo vos trims dienoms, taigi, kaip dabar juokauja šeimininkai, kiek išleido pinigų nykštukės kiaulaitės maitinimui, būtų galėję didelę kiaulę nupirkti.

Nykštukė, vos įsikūrusi šeimininkų namuose, iškart gavo vardą. Ji buvo pavadinta Šarlote (pagal E. Brukso Vaito romaną „Šarlotės voratinklis“, kurio pagrindinis veikėjas – paršelis).

Šarlotei dabar jau daugiau nei du mėnesiai. Ji paaugusi, labai proporcingai išsivysčiusi, tačiau vis tik kiaulaitė-nykštukė, nesverianti nė keturių kilogramų, kai tuo tarpu jos vados atstovai sveria apie 30 kilogramų.

Šarlotė – jau tikras šeimos narys. Iš tvarto perkelta į šeimininkų namus vien tik iš gailesčio ir su didele abejone, ar išvis išgyvensianti, šiandien ji nė iš tolo neprimena kiaulidės gyventojos. Švari, nuolat prausiama, įkurdinta virtuvėje, dideliame metaliniame narve, jaukiai išklotame šiaudais, ji jau nebežino tvarto kvapo. Tiesa, narvas – daugiausiai Šarlotės miegamasis, mat kiaulaitė moka ir gali mėgautis laisve. Ji labai draugiška (draugauja ne tik su šeimininkais, bet ir šuniukais, bando net ir vištas prisijaukinti, tačiau šios, matyt, draugystei per kvailos…), visiškai neturi baimės jausmo. Šarlotė – ypatingo meilumo gyvūnėlis, švelniai laižantis rankas, kojas ne tik šeimininkams: netgi „Mūsų savaitės“ žurnalistės kojas laižė visos viešnagės metu. Tiesa, ant žmogaus rankų laikoma ji nelabai mėgsta būti.

Nors Šarlotė viską knisa (tik čia atsiskleidžia jos tikroji prigimtis), netgi žolę lauke skainioja,  vis tik pati ėdalo nesigriebia: ją vis dar maitina iš buteliuko per žinduką (tiesa, dabar jau kas tris valandas ir ne kūdikių mišinėliais, o „rimtesniu“ maistu: mainais su pienu, kitomis košelėmis). Šarlotė – savotiškas namų žadintuvas: 6 valandą ryto ji jau prabudusi ir „trimituoja“, tad šeimininkams nieko nebelieka, kaip tik, iššokus iš lovos, pirmiausiai pamaitinti kiaulaitę.

Šarlotė mielai sekioja šeimininkus: jai labai rūpi, kur jie eina, ką veikia. Ypatingas jos simpatijas pelnęs šeimininkas, kurio kiekvieną žingsnį kiaulaitė sekanti. O jei kartais ji ilgėliau būna savo buveinėje ir šeimininkas įeina į virtuvę, Šarlotės džiaugsmą sunku žodžiais nusakyti…    

Koks Šarlotės likimas? Jei užaugs, taps mama – įprasta paršavede, o jei ne, liks namų augintine ilgiems metams (šeimininkai pasidomėjo: kiaulės 18 metų gyvena). Viena aišku, jog šventinio stalo patiekalu ji tikrai nebus!

Autorės nuotraukos.

20170809_175657 20170809_180307 20170809_181728 jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

2 komentarai(-ų) “Kiaulaitė Šarlotė nepažįsta kiauliško gyvenimo

  1. Kaip sakoma, įdomybės ant svieto! Labai įdomus faktas! Tokių Lietuvoje gal dar nebūta… Sėkmės naminei kiaulaitei ir jos šeimininkams!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.