„Mirtis ne dėl to taip limpa prie gyvenimo, kad tai biologiškai neišvengiama, bet iš pavydo. Gyvenimas toks gražus, kad mirtis jį įsimylėjusi – pavydžia, savininkiška meile, griebiančia viską, ką tik gali. Tik gyvenimas lengvai peršoka tąją užmarštį, pamesdamas vos vieną kitą nereikšmingą smulkmeną, na, o tamsa – tai tik praslenkantis debesies šešėlis.“ Viktorijos Kajokaitės nuotrauka.
/Janas Martelas/
Noriu pakomentuoti
