„Man – 25-eri. Esu komunikabilus, draugiškas, pozityvus, gana valingas jaunas vyras, įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse pasiekęs gana įspūdingų rezultatų, tačiau po vaikystėje patirtos avarijos turintis fizinę negalią (nenorėčiau atskleisti kokią). Aplinkiniai mane vertina (bent jau vertino) už drąsą, kūrybiškumą, stiprybę, pasiekimus, nepaisydami mano turimos negalios.
Vis dėlto negalėčiau savęs vadinti laimingu. Noriu mylėti, jaustis mylimas, turiu daug draugių, tačiau trokštu tos vienintelės merginos, kurios, deja, mano gyvenime taip ir nėra. Sakysite, ne visiems sekasi meilėje? Sutinku, ir dėl to nesikreipčiau į jus pagalbos. Bėda ta, kad jei galiu savyje amžinos meilės poreikį ir numalšinti, su siaučiančiomis hormonų audromis susidoroti sekasi sunkiai. „Sperma spaudžia smegenis“, – tokia gan vulgaroka metafora tapo mano gyvenimo realybe. Būtent tokiomis akimirkomis visiškai nesivaldau. Socialiniuose tinkluose kalbinu savo drauges, tačiau būtent tada nevalingai pokalbį suku link galimo ar bent jau virtualaus sekso. Žinoma, mano draugės lieka šokiruotos, tačiau tuomet, kai jos draugiškai bando mane nuraminti, tarsi raudona lemputė galvoje užsidega ir visiškai netenku sveiko proto: apipilu jas, drauges, moteris, iš kurių kai kurios pagal amžių man ir į mamas tiktų, pačiomis gašliausiomis fantazijomis, įsivaizduoju šalia savęs jas nuogas, matau, kaip intymiai jas glamonėju, kaip… Žinoma, visa tai joms ir sakau, ir rašau. Po tokių proveržių tarsi išsikraunu, tačiau vėliau ateina pabudimas. Gėda būna tokia didelė, kad nenustoju savęs graužti iki kito karto, kai vėl „smegenis ima spausti sperma“… Ar bereikia sakyti, jog ne viena iš tų draugių nuo manęs nusigręžė, o aš iš draugiško, linksmo virtau gėdos ir kaltės graužiamu maniaku, vis besidairančiu sau naujos aukos?.. Prašau, patarkite, kaip man išsivaduoti iš šio pragaro“, – savo skaudulius išpažįsta Rimantas (Marijampolė).
Psichologės komentaras
Skaitant šią situaciją, kyla keletas minčių. Suprantami jauno vaikino kūniški poreikiai, tačiau, atrodo, jog juos tenkinti pasirinktas tiek save, tiek kitus gluminantis būdas.
Galbūt vaikinui padėtų išteisinta visuomenės akyse (ankstesniais laikotarpiais vadinta iškrypimu) masturbacija, kuri nežeistų ir paties, ir santykių su moterimis nesugadintų. Šituo aspektu galėtų padėti ir seksologo konsultacija.
Kita, kas ateina į galvą, tai vaikinui reikėtų mėginti suprasti, kodėl, žinodamas, jog tai bus nepriimtina daugumai pažįstamųjų, vis tik vaikinas tęsia, lyg pats to ir nenorėdamas, savotišką moterų žeminimą? Gal tai ir yra nesąmoningas, mažai suvaldomas elgesys, tačiau mes tam ir turime sąmonę, kad ją naudotume. Taigi kas būtų sąmoningiau? Vaikinas galėtų parašęs minimo turinio žinutes jų tiesiog spontaniškai ir tuoj pat nesiųsti, o būtinai prisiversti jas paskaityti dar kartą po kokios valandos. Tuomet, ko gero, norai išsiųsti gali būti pasikeitę.
Kita šio nesąmoningo elgesio (tokiu būdu patenkinti savo poreikius) dalis integruoja savyje jau minėtą nesąmoningą norą pažeminti moteris. Tai būtų klausimas, į kurį vaikinui atsakyti padėtų jo asmeninės istorijos analizė. Analizė padėtų suprasti ir artimos draugės suradimo problemiškumą.
Vilma VĖLYVIENĖ,
psichologė, psichoterapeutė
Kauno g. 60, Marijampolė,
tel. 8 686 59 554,
el.paštas: vilvel@yahoo.com
interneto svetainė: www.velyviene.lt
Redakcijos prierašas. Jei norite, kad psichologė pakomentuotų Jūsų situacijas, atsakytų į rūpimus klausimus, rašykite el.p. redakcija@mususavaite.lt, mususavaite@gmail.com.
Gali būti aktualu: Wowshop
Žinoma, reikia tokiam eiti pas seksologą arba psichiatrą. O jeigu nedrįsta, tegul užsiima kokia nors įdomia veikla tiek, kad neliktų laiko tiems laiškams rašyti.