Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Jotkalnis (Pajevonys)

Jotkalnis (Pajevonys)

 

Visi pilti kupstai vadinami pylėmis, pilimis, pilkalniais, pilkapiais, piliakalniais, pylimais ir t.t. Jotkalnis taip pat supiltas kalnas tuo pačiu laiku ir tų pačių architektų vienuolių gižų kaip ir Gizos piramidė Egipte. Abiejų statinių bendri požymiai: dangaus skliautas, kapas, apeiga ir šventumas. Šventumas – abu pašventinti Dievo Trejybės dvasia ir apjuosti šventtakiais. Apeiga – žmogaus didžiausias priartėjimas prie Dievo. Kapas – tai deimanto uola, saugojanti žmogaus didybę ir amžinumą tarp gyvųjų. Dangaus skliautas – žemėje nepajudinamas taškas, per kurį matuojamas laikas, greitis, nuotolis, judėjimas, užtemimas ir t.t. Jotkalnio galimybės ir tikslumai dideli, nes dideli atstumai: Širvintkalnis (Svirkalnis) už 8,3 km, saulė teka gruodžio 22 d.; Karkakalnis už 9,3 km, saulė teka birželio 22 d.

KITI DUOMENYS

2618 m. kalną pradėjo pilti iš aplinkinių molingų dirvonų.

2624 m. užbaigė kalno statybą. Ant rytinės viršūnės – saulėratis (17 stulpų), vakarinėje viršūnėje – kunigų (popiežių) kapas (smėlis užgrįstas akmenimis ir moliu), vakariniame šlaite – sudegintų palaikų kapas, pietvakarinėje pusėje – pelenė (deginti kūnams ir palaikams).

2627 m. kunigo pelenų pirmas laidojimas.

3441 m. ant kalno centrinės dalies supylė altorių ir sujungė šventtakiu su Vyčio Tako kitais šešiais altoriais. Septyni kalnai – altoriai – sostinės ženklas.

6751 m. kalno šiaurinėje dalyje pradėjo statyti kunigams antrą kapą ir pelenę.

6753 m. baigė antro kapo statybą, bet jame nelaidojo.

7041 m. pirmame kape palaidojo paskutinio 89-ojo kunigo pelenus.

7100 m. nupjovė saulėračio stulpus ir nukasė altorių.

7458 m. iškasė antro kapo ir antros pelenės smėlį, jį panaudojo artilerijos tvirtovių statyboms.

7462 m. iškasė apkasus.

7466 m. ant pirmojo kunigų kapo pastatė geodezinį bokštą.

7485 m. nupjovė geodezinį bokštą.

7522 m. archeologai iškasė 10 duobių ir apardė pirmojo kapo rytinę dalį.

7534 m. pagal ankstesnes stulpavietes atstatė 17 saulėračiostulpų, kad pažintume Tautos praeitį.

7535 (-2017) m. Saulėračio stulpus nupjovė.

KODĖL?

2618 m. kalną statė, kad žinotume, kas buvome, esame ir kur link privalome eiti.

7100 m. altorių nukasė, stulpus nupjovė, kad nepažinotume savęs, tėvų ir Tautos.

7458 m. iš kapo ir pelenės iškasė smėlį, kad „imperiją saugotų tvirtovės“.

7462 m. kasėapkasus, kad „priešai apsaugotų save nuo priešų“.

7466 m. ant Tautos aukščiausiųjų galvų pastatė bokštą, kad „matytume toliau ir skaičiuotume tiksliau“.

7522 m. kasė ir ardė Tautos lobį, kad „turėtume lobį“.

7535 (-2017) m. sargybinis įsakė nupjauti saulėračio stulpus… ir nupjovė.Sargybiniainiekada nežino ką saugoja, bet, kai tampa vienu – ir sargu, ir teisėju, ir vykdytoju, tai ateinančiais metais gali nelikti Jotkalnio.Juk tikrai 2618 metais senoliai neturėjo leidimo pilti kalno ir jo nėra iki šios dienos.

Ką sako Jotkalnis? Tas, kurio pelenai palaidoti Jotkalnyje, sako: „Tėve, pasigailėk jų, nes jie nežino, ką sako ir ką daro, jie nepažįsta savo Tėvo, savo Tautos, savo kalbos ir savęs.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.