Antradienis, lapkričio 20, 2018
Pagrindinis > Naujienos > Iridologija: akyse atsispindi ne tik siela, bet ir kūnas

Iridologija: akyse atsispindi ne tik siela, bet ir kūnas

 

Akys – ne tik sielos, bet ir kūno veidrodis, – pasakytų bet kuris iridologas. Jūratė ALEŠKEVIČIŪTĖ,  mokyklos „Aiškus matymas“  įkūrėja, lektorė, iridologė, natūralios regėjimo terapijos instruktorė, pirmą kartą su šiuo tyrimu susidūrusi dar vaikystėje, kai su mama nuvyko pas akių gydytoją, atliekančią iridodiagnostiką. Tuomet nustebino šio tyrimo tikslumas, tad vėliau, susiejusi savo veiklą su regėjimu bei jo atstatymu, įsigijusi įrangą, skirtą  iridodiagnostikai, o baigusi  iridodiagnostikos mokymus Maskvoje, pradėjo dirbti ir kaip iridologė.

Iridologija – diagnozavimas iš akių rainelės (išvertus iš lotynų kalbos, iris reiškia „rainelė“).  Tai – paciento apžiūros metodo variantas.

Egzistuoja nuomonė, kad akies rainelė – tai ekranas, kurį mums davė motina gamta pagalbos sumetimais. Šiuo metu yra daug mokslininkų JAV, Europos, Rusijos šalių, vystančių šį tyrimų metodą. Metodika unikali, neįprasta, neskausminga, užima tik keletą minučių ir yra pakankamai informatyvi. Dažnai būna naudinga, renkantis profesijas, susijusias su dideliais krūviais, nes labai tiksliai nustato ištvermės ir organizmo rezervinių jėgų lygį. Be to, gali labai pasitarnauti tiek numatant tolimesnius tyrimus, tiek būsimą gydymo planą, mat organų pakitimai, atsispindintys akies rainelėje, čia pasireiškia dar tada, kai dar nėra pastebimi ligos simptomai, kai dar įmanoma pačiai ligai užbėgti už akių.

Rainelėje – informacija apie visus organus

jurate„Įrodyta, – sako iridologė, – kad žmogaus viduje yra tiksliausia signalizacijos sistema, kuri įvairiomis kryptimis nervinėmis skaidulomis perduoda impulsus tam tikriems vidaus organų centrams. Didžiulė ir įvairi informacija patenka į centrinę nervų sistemą ir per periferinius (išorinius) jutimo organų receptorius. Ploniausios ląstelinės – skaidulinės akių tinklainės ir regimojo nervo topografijos dėka žmogus priima milijardus regimojo išorinio pasaulio detalių ir gauna apie 90 proc. informacijos iš išorės. Iš kiekvieno sergančio organo impulsas perduodamas į smegenis, o iš smegenų – į akies rainelę, kur susiformavęs piešinys leidžia pastebėti ankstyvius organo pakitimus, kai dar paties organo funkcija (tai ir sąlygoja ligą) dar nepakitusi“. Taigi akys – ne vien regėjimo organai. Akies rainelė yra įvairiafunkcionali nervinė – kraujagyslinė – raumeninė – pigmentinė organizacija, genetiškai susijusi su diencefaline – mezencefaline galvos smegenų dalimi. Ji registruoja ir akumuliuoja genetinės organizmo programos pakitimus, ir tai leidžia įvertinti teigiamus ir neigiamus paveldimumo rodiklius, nustatyti gyvenimo tonusą, būsimų ligų pobūdį ir pasireiškimo laiką.

Iridologija – praeityje ir dabar

Iridodiagnostikos šaknys siekia žilą senovę. Mažosios Azijos uolų piešiniuose randama piešinių, atspindinčių rainelės ir įvairių organų ryšį. Prieš 3000 metų Indijoje, Kinijoje šis tyrimo metodas jau buvo taikomas ne tik žmogaus susirgimams nustatyti: kai kurių kalnų genčių piemenys avių ligas diagnozuodavo pagal rainelės piešinį. Graikų gydytojas Hipokratas dar antikos laikais diagnozuodavo ligas iš akių rainelės. Jis žinojo, kad akys – ne tik žmogaus sielos, bet ir sveikatos veidrodis, kad pagal akių rainelės pakitimus galima nuspėti ligas ankstyvoje stadijoje, taip pat įžvelgti žmogaus polinkį sirgti tam tikromis ligomis. Ypač aukštą lygį šis diagnostikos metodas buvo pasiekęs senovės Egipte. Senovės papirusuose sakoma, kad faraono Tutanchamono laikais jau buvo plačiai žinoma rainelės diagnostika, o jo žynys El-Aksas buvo labai geras šio mokslo žinovas. Jo dėka šis mokslas iš Egipto išplito į Babiloniją, Tibetą, Indokiniją ir kitas šalis.

Vakaruose iridologijos mokslas atsirado palyginti neseniai, XIX amžiaus pabaigoje. Šiuolaikinės iridodiagnostikos pradininku laikomas vengrų gydytojas Ignazas von Peczely, pirmasis sudaręs akies rainelės „žemėlapį“. Jis nustatė, kad kiekviena kūno dalis, kiekvienas organas turi atitikmenis ne tik pėdose ar delnuose, bet ir akių rainelėje, kuri yra tarsi viso kūno žemėlapis. Akies rainelę padalijus į lygias padalas (panašiai kaip laikrodžio ciferblatas, suskirstytas į valandas) ir žinant, kurį organą atitinka konkretus laukelis, labai nesunku  diagnozuoti jo būklę. Tereikia mokėti skaityti ženklus ir jau pradinėje ligos stadijoje galima užkirsti jai kelią. Pavyzdžiui, pageltusi junginė rodo sutrikusią kepenų veiklą. Tokiu atveju reikia nuolat atlikti kepenų tyrimus, atsisakyti riebaus maisto, nepiktnaudžiauti svaigalais bei vaistais – tada galbūt kepenys nepriekaištingai funkcionuos dar šimtą metų.

Šiuo metu ypatinga reikšmė skiriama iridogenetiniams tyrinėjimams, mat šiuo metodu nustatomos ne tik buvusios, esamos, bet ir būsimos, tai yra besivystančios ligos, kurios yra paveldėtos, bet dar nepasireiškusios. Akies rainelėje atsispindi keturių kartų paveldimumas. Po 40 m. amžiaus, net ir esant palankiausioms gyvenimo sąlygoms, paveldimos ligos vienokiu ar kitokiu būdu pasireiškia.   

Iridodiagnostika – neinvazinis tyrimo metodas

Pasak J. Aleškevičiūtės, iridodiagnostika – labai perspektyvus medodas, greitas, nesudėtingas, nebrangus ir labai svarbu – nekenksmingas, t.y. neinvazinis (nereikia skverbti į organizmo vidų, norint diagnozuoti susirgimą).

Iridologinio tyrimo tikslumas – 80–85 proc., nes pasitaiko neinformatyvių rainelių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 10 proc. žmonių yra visiškai sveiki, 30 proc. sergantys ir 60 proc. – sąlygiškai sveiki, t.y. potencialūs ligoniai. Iridodiagnostika kaip tik ir suteikia galimybę išaiškinti būsimą patologiją.

Ką dar pasakoja rainelė?

akisIridologas per kelias minutes įvertina žmogaus sveikatos „kokybę“ nuo pat gimimo, jo silpnąsias vietas organų ir audinių lygyje. Per tas pačias kelias minutes nustatomos ankstesnės ligos, palikusios pėdsaką akies rainelėje metams ir dešimtmečiams, taip pat nustatomi organizmo pirminiai pokyčiai, kurie apsireiškia kaip liga tik po mėnesių ar metų. Iridologas rainelėje mato ne diagnozę, o tai, kas vyksta organų ir audinių projekcijose, taigi yra matoma inervacijos, krtaujotakos sutrikimai, sąstovio reiškiniai, audinių „sudirginimo“ ir uždegimo požymiai, toksiniai ir distrofiniai pakitimai ir t.t. Žinoma, šių pakitimų visumos analizė ankstesnės klinikinės patirties pagrindu gali padėti iridologui nustatyti diagnozę. Iridologo tikslas – atrasti silpnąsias organizmo vietas ir, esant būtinybei, nukreipti pas tos pakraipos specialistą.

Anot J. Aleškevičiūtės, vidinė rainelės dalis, esanti arčiausiai vyzdžio, suteikia informacijos apie virškinamojo trakto veiklą. Jei spalva tolygi, nėra jokių įtrūkų ar ryškių pigmentinių dėmelių, nėra ko baimintis. Priešingu atveju, ypač jei dažnai skauda skrandį, trinka virškinimas, pavalgiusi apsunkstate, pučia pilvą arba graužia rėmuo, reikėtų keisti mitybą ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar mitybos specialistu.

Akių „žemėlapis“ pasakoja:

  • kraujagyslės, išsiraizgiusios linijomis, gelsvai rusvos dėmelės akių baltyme byloja apie kraujotakos ir medžiagų apykaitos sutrikimus;
  • šviesios dėmelės rodo uždegimą, tamsios – tam tikro organo veiklos sutrikimą;
  • pigmentinės dėmelės, kurių spalva itin skiriasi nuo rainelės spalvos, gali būti ženklas, kad užsiteršęs organizmas ir kaupiasi toksinų;
  • patamsėjęs rainelės kontūro apvadas bei švytinčios vagelės ties rainelės ir vyzdžio riba dažniausiai rodo, kad žmogus daug rūko arba piktnaudžiauja vaistais, t. y. organizme yra susikaupę daug kenksmingųjų medžiagų;
  • jei aplink vyzdį įžvelgiate šviesesnį, į aureolę panašų apvadą, jus vargina lėtinis padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kurį nuolat slopinate vaistais;
  • dvi didelės ovalios dėmės apatinėje rainelės dalyje įspėja apie paveldėtą inkstų veiklos nepakankamumą;
  • aplink vyzdį pakitusi spalva arba pastebimi kitokie pakitimai byloja, kad sutrikusi skrandžio ar žarnyno veikla;
  • jei rainelės šone (ciferblate būtų maždaug ties 3 valanda) pastebėjote pakitimų, ypač tamsių dėmelių, vertėtų pasitikrinti širdį;
  • pageltusi odena rodo, kad prastai funkcionuoja kepenys (pavyzdžiui, taip nutinka susirgus gelta);
  • jei odena įgijo melsvą atspalvį, vadinasi, trūksta kalcio;
  • geltonos dėmelės gali reikšti, kad kraujyje ypač daug cholesterolio;
  • raudonų dėmelių atsiranda sergant reumatinėmis ligomis;
  • akių baltymo kapiliarai paprastai sutrūkinėja padidėjus kraujospūdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai;
  • išblukęs lankas išorinėje apatinės ar viršutinės rainelės dalies pusėje reiškia, kad organizmas labai išsekęs. Tai ankstyvos aterosklerozės ir organizmo senėjimo ženklas;
  • juodos pigmentinės dėmelės gali reikšti polinkį sirgti vėžiu;
  • balkšvi „voratinkliai“ įspėja apie nusilpusį imunitetą, lėtinį uždegimą ir reumatą.

Iridodiagnostikai svarbu ir vyzdžio spalva, forma bei padėtis. Už apvadėlio esančioje vyzdžio juostoje yra skrandžio ir žarnyno protekcija. Išorinėje rainelės juostoje projektuoti vidaus organai. Čia matomi įvairūs iridologiniai ženklai rodo bendruosius ir lokalinius procesus organizme. Iš šių ženklų visumos galima gauti svarbios informacijos apie organizmo sveikatos būklę, genetinį ligų paveldimumą. Iridodiagnostika labai padeda ankstyvosios onkologijos patologijos diagnostikai. „Dar nėra jokių klinikinių reiškinių, – sako J. Aleškevičiūtė, – o rainelėje organo zona jau šaukia „SOS“. Manoma, jog net prieš dvejus metus iki apčiuopiamų ligos požymių rainelėje jau atsiranda patologinių pokyčių.“ 

Akių rainelėse matosi viskas

map1Iridodiagnostika unikali tuo, kad rodo gresiančias ligas, kurios fiziniame kūne gali išryškėti net po daugelio metų. Žinant silpnąsias savo organizmo vietas, daug lengviau užkirsti kelią ligai, ją atitolinti ar susilpninti simptomus.

Dabar ir Lietuvoje kai kuriuose netradicinės medicinos centruose atliekami iridologiniai tyrimai. Diagnozavimą iš akies rainelės labai palengvino sukurta speciali kompiuterinė programa. Padarius akių nuotrauką, kompiuteris pats „nustato“ pažeidimus bei pateikia išsamų sveikatos būklės įvertinimą. Ši metodika leidžia įžiūrėti plika akimi nematomus pakitimus: įtrūkas, patamsėjimus, įvairias dėmeles ir pan. Sveiko žmogaus akių baltymai būna švarūs ir balti, vyzdžiai apvalūs, vienodi, pačiame rainelės centre. Bet koks drumstumas, spalvos ar kitokie pakitimai yra ženklas, kad galima įtarti esant sutrikimų.

Anot iridologijos specialistų, taikant šiuolaikinę kompiuterinę iridodiagnostiką, įmanoma nustatyti net tam tikras genetiškai paveldėtas ligas. Tarkim, nuspėti, ar vaikas paveldėjo ligą, kuria serga vienas iš jo tėvų (cukrinį diabetą, skydliaukės, onkologines, inkstų, širdies ir kt.).

Iridodiagnostika – puiki pagalbinė priemonė, padedanti nustatyti organų veiklos sutrikimus esant ankstyvai ligos stadijai. Be abejo, įtarus tam tikrą ligą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti papildomus medicininius tyrimus.

Dešinėje pusėje esantys organai atsispindi dešiniosios akies rainelėje, o kairėje – kairiosios. Šviesios dėmelės rodo uždegimą, tamsios – tam tikro organo veiklos silpnėjimą arba ligos progresavimą.

Pasaulyje nėra dviejų vienodų rainelių. Kriminslistikos pasaulyje rainelė – tai žmogaus pasas. Net vieno kiaušinėlio dvynių rainelės būna skirtingos. Taigi iridologija leidžia pažvelgti į organizmo vidų kaip į visumą, gydyti ligonį, o ne ligą, mat akių rainelėje viskas matosi.

Laima GRIGAITYTĖ

Jūratės Aleškevičiūtės asmeninio archyvo nuotraukos.

11 komentarai(-ų) “Iridologija: akyse atsispindi ne tik siela, bet ir kūnas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.