Antradienis, lapkričio 20, 2018
Pagrindinis > Žmonės > Migrantai > Internetinė pažintis lietuvį įkurdino… Naujojoje Zelandijoje

Internetinė pažintis lietuvį įkurdino… Naujojoje Zelandijoje

 

Nors, kaip teigia vienas iš žinomiausių prancūzų rašytojų Frederikas Beigbederis, meilė trunka trejus metus, tačiau meilė, siejanti lietuvį ir Naujosios Zelandijos gyventoją, jau perkopusi šio laikotarpio ribą ir tęsiasi tęsiasi toliau. Jauno vyro gyvenimas kardinaliai pasikeitė sutikus savo gyvenimo draugę, kuri tapo jo gyvenimo mažyčiu stebuklu, kurio dėka viskas apsivertė aukštyn kojomis. „Aukštyn kojomis“ galima suprasti netgi paraidžiui, nes kas ryžtųsi perskristi visą Europą ir gyvenimą Lietuvoje iškeisti į labai tolimą egzotinę šalį?

Lemtinga pažintis – per internetą

Dar būdamas Lietuvoje, šios įdomios istorijos pagrindinis veikėjas Mantas Naruševičius, kuriam šiuo metu yra 28 metai, gyveno Vilkaviškio rajone esančiame Piliakalnių kaime. Gimimo vieta buvusi Marijampolėje, todėl pabaigęs tuometinę Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą, vėl sugrįžo į gimtąjį miestą ir mokėsi profesinio rengimo centre. Vėliau kurį laiką studijavo Marijampolės kolegijoje, buvo pasirinkęs informacinių technologijų mokytojo specialybę, tačiau vos po vienų metų studijas nutraukė, nes jam jos nepatiko (ar šiuos mokslus pratęs, neaišku, nes į Lietuvą Mantas dar nežada sugrįžti greitu metu).

Mantas, gyvendamas Lietuvoje, daug bendraudavo per internetą su įvairiais užsieniečiais, nes puikiai moka anglų kalbą, todėl nesunku naršyti internete ir bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena įvairiose pasaulio vietose. Šis pomėgis leido pažinti kitokias kultūras, papročius, pamatyti žmones iš visai kitų kraštų, negu pats gyveno. Ir net nenumanė, kad šis pomėgis pakeis likimą. Kadangi jam patiko Japonija, jis nusprendė susirasti žmonių iš to krašto ir su kuo nors iš ten pabendrauti, tačiau taip ir nerado. Bet kartą rado žinutę, kuri buvo nuo merginos, vardu Jenna, gyvenančios Naujojoje Zelandijoje. Mantą sudomino, kad mergina buvo iš tokios egzotinės šalies, jam dar nebuvo tekę pabendrauti su žmogumi, gyvenančiu  toje šalyje, todėl nieko negalvodamas nusprendė susipažinti. Bendravimas vyko kaip ir įprastai, iš pradžių trumpai pasipasakojo apie save vienas kitam. Mantas net nenumanė, kad ši lemtinga žinutė ir mergina pakeis gyvenimą, taps jo žmona, su kuria kartu išvyks gyventi į Naująją Zelandiją.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Nuo lemtingos žinutės jau praėję daugiau kaip treji metai, kurie tapo tikros meilės išbandymu. Iš pradžių Jenna ir Mantas pradėjo bendrauti per „Facebook“ tinklalapį, tačiau bendravo ganėtinai retai, iki kol Jenna nepaprašė Manto pamokyti lietuvių kalbos. Zelandietė planavo vykti studijuoti į Rusijoje esantį Lomonosovo universitetą ir po studijų aplankyti dviem savaitėm Lietuvą, todėl mergina paprašė, kad Mantas per pora mėnesių pamokytų lietuvių kalbos pagrindų, kurie merginai padėtų lankantis šioje šalyje. Pokalbiai internetu padėjo pažinti vienas kitą, Mantas minėjo, kad kalbant per „Skype“ jam pasirodė, kad ši mergina miela ir turi bendrumų su juo. Greitai vienas apie kitą jie žinojo kone viską. Jenna prisipažino, kad pirmą kartą pamačiusi Manto nuotrauką suprato, kad tai žmogus, su kuriuo norėtų praleisti visą likusį gyvenimą, tai meilė, kuri atsirado iš pirmo žvilgsnio. Planai pabūti Lietuvoje pora savaičių virto į apsilankymą trims mėnesiams, nes pagal įstatymą – tai ilgiausias laiko tarpas, kurį mergina galėjo būti apsistojus Lietuvoje.

Ši pažintis įžiebė meilę, kuri virto pasipiršimu ir gražiomis vestuvėmis. Tad Mantas nieko nelaukdamas pasiūlė susižadėti ir vestuves iškelti Lietuvoje, kai Jenna atvyks iš Rusijos. Nors realybėje vienas kito iki pat merginos atvykimo nebuvo matę, tačiau nebijojo rizikuoti. Iki Jennos atvykimo buvo likę 6 mėnesiai, Manto manymu, tai pakankamas laiko tarpas pažinti savo antrąją pusę ir galutinai apsispręsti dėl tolesnių planų. Viešnagės metu jie vienas kitu nenusivylė, priešingai – tik dar labiau pamilo vienas kitą. Tačiau iškilo pagrindinis klausimas, ką daryti po vestuvių? Nieko nelaukdami jie nusprendė persikelti gyventi į Naująją Zelandiją, manė, kad ten bus geresnės perspektyvos. Dėl tokio sprendimo, kaip sakė Mantas, labiausiai išgyveno jo motina, bijodama, kad sūnus nepakliūtų į kokią nors gerai sugalvotą aferą, o nusiramino tik ilgiau pabendravusi Jenna per „Skype“ rusų kalba (Jenna ir šią kalbą moka).

Spaudžiami įstatymų skirto laiko, Jenna ir Mantas po vestuvių išvyko į Italijos sostinę  Romą, kur praleido medaus mėnesį. Po trumpų povestuvinių atostogų jie turėjo išsiskirti kuriam laikui, Jenna sugrįžo į Naująją Zelandiją, o Mantas – į Lietuvą. Prasidėjo ilgas laiko tarpas, skirtas dokumentų tvarkymui. Norint gauti leidimą gyventi Naujojoje Zelandijoje, tenka pereiti ne vieną instituciją. Tačiau ryžtas ir entuziazmas padėjo pralaukti šį išsiskyrimo laikotarpį, kol galiausiai gavęs vizą Mantas išvyko į Naująją Zelandiją ir ten gyvena jau trejus metus.

Gyvenimas Zelandijoje lietuviui priimtinesnis

Pirmieji įspūdžiai atvykus į Naująją Zelandiją buvo stulbinantys. Pirmiausiai Mantas pastebėjo įspūdingą Zelandijos kraštovaizdį, rėminamą daugybės kalnų, kurių Lietuvoje neišvysime. Į akis krito ir tai, kad šalyje vyko daugybė statybos darbų: taisomos gatvės, statomi pastatai… Viso to priežastis – prieš dvejus metus vykęs žemės drebėjimas, kuris nuniokojo pastatus ir pridarė daugybę žalos.

Dabar Mantas su Jenna gyvena miestelyje, kurio pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą,  reiškia „Kristaus bažnyčia“ (Christchurch). Mantas pasakojo, kad jau nuo pirmųjų dienų pritapo svetimoje šalyje. Žinoma, pirma kliūtis – kalba. Nors jis anglų kalbą mokėjo puikiai, tačiau buvo sunku suprasti kai kuriuos žmones dėl jų akcento. Pirmus šešis mėnesius jis jautėsi kaip turistas, tačiau dabar jaučiasi visaverčiu gyventoju. Mantas pabrėžė, kad gyvenimas Zelandijoje priimtinesnis. Anglų kalba jam lengvesnė už lietuvių, lengviau bendrauti su žmonėmis, nes jie kitokie. Šioje šalyje žiemos beveik nebūna, jeigu pasninga, tai tik truputį ir tik kelias dienas. Kalbėdamas apie Zelandijos metų laikus, Mantas juokiasi: „Dvylika mėnesių – vasara ar pavasaris, tad kur čia nesimėgausi, vienintelis dalykas, ko ilgiuosi, – lietuviškas maistas, nes pagrindinė mėsa čia – aviena, kuri man visiškai nepatinka“.

Manto žmona užsiima įvairia veikla. Šiuo metu dirba imigracijos tarnyboje patarėja, laisvu metu dirba rusų ir anglų kalbų mokytoja, taip pat verčia įvairius dokumentus rusų – anglų kalbomis. Tarpusavyje Jenna ir Mantas bendrauja angliškai, nors jo žmona jau yra truputį susipažinusi su lietuvių kalba. Kol kas ši jauna šeima neturi vaikų, tačiau tik kol kas. Žinoma, svarbiausia reikia tvirtai įsikurti, o tik tada galima galvoti ir apie šeimos pagausėjimą.

Gyvendamas Zelandijoje, Mantas per visą laiką buvo sutikęs vieną lietuvį, o jo žmona net kelis, iš kurių vienas viešėjo jų namuose. Kaip ir pats minėjo, tereikia trupučio sėkmės, kad sutiktum lietuvį. Pradėjus kalbėti apie mintis dėl grįžimo į Lietuvą, Mantas minėjo, kad į gimtąją šalį grįžtų dėl šeimos, norėtų juos aplankyti. Net nemano, kad į Lietuvą grįžtų ilgesniam laikui. Jam užtenka žinoti, kad visi šeimos nariai sveiki ir jiems viskas klostosi gerai, todėl nereikia nerimauti. Labiausiai ilgisi savo močiutės, nes su šeimos nariais gali dažnai bendrauti internetu, tačiau jo močiutė jau sena ir neturi kompiuterio, todėl liūdna, kad pabendrauti tenka labai retai.

Naujoji Zelandija – jauna šalis

Naujoji Zelandija yra jauna šalis, įsikūrusi maždaug nuo 1800 metų, todėl turi mažai papročių ir tradicijų. Prieš įsikūrimą ši valstybė buvo vadinama Aotearoa (pažodžiui išvertus – „ilgas baltas debesys“), o jos vietiniai gyventojai – morioriai. Tuo tarpu į šią valstybę imigravo maoriai, gentis, kuri gerai išmanė karo meną ir pradėjo kovoti su morioriais. Bekariaujant į šią šalį atvyko kitų užsieniečių (anglų, prancūzų…). Per tam tikrą laiką moriorių gentis išnyko, manoma, kad paskutinis grynakraujis morioris mirė apie 1933 m., kai Aotearoa buvo įgavusi Naujosios Zelandijos vardą. Laikui bėgant, karingoji maorių gentis susimaišė su užsieniečiais, kurie atvyko po 1800 metų ir dabar yra vadinami Pakeha vardu, išvertus iš vietinės kalbos tai reiškia „pašaliniai“, „ateiviai“ ar „užsieniečiai“. Būtent tokia „pašalinė“ Naujojoje Zelandijoje yra ir Manto žmona krikščionė Jenna. Tik apie 2 procentai šios šalies gyventojų kalba maorių kalba, likusi dalis –angliškai. Maorių gyventojai, kaip minėta, buvo karinga gentis, turėjusi savitus šokius, net savo religiją, tačiau šią religiją pripažįsta ne visi maoriai. Įdomu tai, kad maorių vyrai ir moterys tatuiruodavosi savo veidus, nes taip elgdavosi jų protėviai.

Mantą supa europietiškos kilmės (Pakeha) žmonės, kurie su maoriais nelabai turi ką bendro.

Tolimos šalies virtuvė ir patiekalas, gaminamas… po žeme

Naujosios Zelandijos kultūra yra smarkiai sumišusi, nes šioje valstybėje gyvena įvairiausių tautų, religijų žmonės, kurie laikosi savo tradicijų ir papročių. Įdomu tai, kad Zelandijoje švenčiama daugybė pasaulio švenčių. Pavyzdžiui, per Kalėdas, vieną iš pagrindinių švenčių, Zelandijoje vasara, tuomet čia kepami kepsniai, susirenka visa šeima ir gamtoje sėdi ant žolės. Per Velykas gaminami patiekalai iš avienos, įteikiamos dovanos šeimos nariams (Lietuvoje šios šventės metu viskas vyksta kitaip).

Įdomu pasižvalgyti ir po Zelandijos patiekalų įvairovę. Tradiciniais maisto patiekalais laikomi įvairūs desertai, sausainiai, tortai. Vienas iš žymiausių ir populiariausių – pavlova. Populiariausia mėsa – aviena, kuri eksportuojama po visą pasaulį dėl aukštos kokybės. Žinoma, kiekviena ten esanti religija turi savo tradicinius patiekalus, pavyzdžiui, indai turi patiekalą, vadinamą „Curry“, kurį sudaro vištiena su ryžiais ir aplieta ypatingu aštriu padažu (šis patielas Zelandijoje labai populiarus).

Maoriai turi savo duoną, kuri yra itin reta. Jie taip pat turi tradicinį gaminimo būdą, vadinamą – hangi (maorių tariama – hani), kuriame patiekalas gaminamas specifiškai. Pirma yra iškasama duobė, kuri stipriai įkaitinama ugnimi ir tuomet patiekalas įdedamas į tą duobę, paskui apgaubiamas ir uždengiamas karštais akmenimis. Tokį egzotinį gaminimo būdą norėtų išvysti beveik kiekvienas, kuris domisi kitų kultūrų išskirtinumais.

Negalima pamiršti ir gyvūnijos pasaulio. Mantas pasakojo, kad gyvendamas Zelandijoje daugiausia matė įvairių paukščių, gyvūnų, kurie neturi kažko išskirtinio. Tačiau galėjo palyginti vieną įdomų gyvūną, kuris vadinasi – kunekune. Tai kiaulės, kurios kilę iš tos šalies ir panašios į Lietuvoje esančias kiaules, tačiau jos turi ypatingą skirtumą: kai kunekune yra įbauginta ar įpykdyta, ji gali įlipti į medį.

 Pagrindiniai planai – pabaigti studijas

Šiuo metu pagrindiniai Manto planai – toliau tęsti jau pradėtas studijas Naujojoje Zelandijoje. Jis pasirinko studijuoti informacines technologijas, tikisi po studijų gauti diplomą ir pagal specialybę susirasti darbą. Kol studijuoja, kartais dirba per agentūrą prie statybų. Jis savo pagrindinius planus apibūdina taip: „Gauti geresnį išsilavinimą, gerą darbą ir įdomiai nugyventi savo gyvenimą su žmona, o laikui bėgant aplankyti kuo daugiau šios valstybės miestų“.

Vaida ŽITKUTĖ

Asmeninio albumo nuotraukos.

Mantas ir Jenna. Mantas ir Jenna. Mantas ir Jenna. Vestuvių akimirka. Vestuvių akimirka. Vestuvių akimirka. Vestuvių akimirka. Romoje. Romoje. Palangoje. Prie Kryžių kalno. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. Įspūdingi Naujosios Zelandijos vaizdai. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

2 komentarai(-ų) “Internetinė pažintis lietuvį įkurdino… Naujojoje Zelandijoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.