Ar patikėsite sužinoję, jog dvi kūrybingos paauglės leidžia fantastinį romaną! Kupiną nuotykių, magijos ir tyros draugystės, meilės knygą autorė parašė būdama vos 14 metų amžiaus, o iliustracijas nupiešė vos 11 metų mergaitė? Bet tai tiesa! Kūrybingų marijampoliečių saviraiška stulbina, o jų ryžtas bei nuoširdi draugystė yra pavyzdys ne vien paaugliams. Taigi susipažinkime: Greta ŠIMANAUSKAITĖ (kūrybinis pseudonimas – Shaman) ir Sofija SADAUSKAITĖ, mergaitės, savo darbais teigiančios, jog žodžio „neįmanoma“ tiesiog nėra, o svajonės pildosi tuomet, kai joms išsipildyti dedi labai daug pastangų.
Greta Šimanauskaitė (g. 2003 m. liepos 28 d.), baigusi Mokolų progimnaziją, nuo šių metų rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kauno J. Gruodžio konservatorijos gimazijoje, kur mokosi ir klasikinio vokalo vingrybių. Gyvenimas su muzika – apskritai su kūryba – jai būdingas nuo pat ankstyvos vaikystės. Ją, vos ketverių metų amžiaus, tėvai nuvedė į Marijampolės vaikų pop chorą „O lia lia“, vadovaujamą Laimos Lapkauskaitės, mat pati mažylė nepaliko kito pasirinkimo: hiperaktyvus vaikas dainavo daugiau negu kalbėjo. Mergaitės vokaliniai duomenys iškart buvo pastebėti, tad ji scenos gyvenimą (dainuodavo ir kartu su kitais vaikais, ir viena) pažino anksčiau net pirmąsias raides. Greta popchorą lankė iki 13 metų amžiaus. Tuomet įvyko tam tikras lūžis, ji ėmė ieškoti savo kelio: pati pradėjo kurti dainas, jas kelti į „youtube“ kanalą.
Šalia dainavimo, muzikos nuo pat mažumės mergaitę valdė fantazijų, magijos pasaulis. Skaitydama knygas ar žiūrėdama filmus (labiausiai patinka fantastika, mistika), pati nepajusdavo, kaip imdavo ne tik savaip interpretuoti jau sukurtus kūrinius, bet ir mintyse „keisdavo“ siužeto linijas, personažams „suteikdavo“ naujų atspalvių, netgi „įvesdavo“ naujus veikėjus šalia sukurtų. Taip gimė poreikis savo istorijas fiksuoti. Užrašų knygutės viena po kitos pildėsi ne tik matytų ar skaitytų istorijų papildymais, tęsiniais, bet ir originaliais pasakojimais, mat magijos pilnas pasaulis ėmė skleitis tiesiog kasdienybėje: štai netoli jos namų augantis didžiulis ąžuolas – jai ne šiaip sau medis galiūnas: jo galingose šakose Gretos vaizduotėje verda paslaptingas plika akimi nematomas gyvenimas…
Fantazijos pasaulis mergaitę taip įsuko, jog nejučia gimė jos istorija, kuri tiesiog prašyte prašėsi išguldoma žodžiais. Greta pakluso šiam impulsui ir pasinėrė į rašymo magiją. Laikas sustodavo, kai ji užsidarydavo ypatingų galių turinčių paauglių pasaulyje, kai su jais kartu narpliodavo senąsias paslaptis, keliaudavo po ištisas galaktikas, stebėdama beįsiplieskiančią pirmąją meilę, „sirgdama“ už juos jų kovose prieš blogį… Būdavo, kad net 14 valandų ji neatsitraukdavo nuo kompiuterio, pirštai atbukdavo nuo klaviatūros spaudymo, o ji vis rašydavo rašydavo…
Štai taip ir gimė knyga „Valdytoja Vesta ir Pelėdų sala“, kuri prašyte prašėsi iliustruojama. Dailininko toli ieškoti nereikėjo, mat Greta iškart suprato, kad jos mintis, jausmus į vaizdų kalbą „išversti“ geriausiai galėtų jos artima draugė Sofija.
Sofija Sadauskaitė (g. 2006 m. rugsėjo 24 d.), kiek save prisimena, visada piešė, tad buvo visiškai natūralu, kad pradėdama lankyti pirmą klasę, ji buvo ir dailės mokyklos pirmokė (artimieji nuo pat pradžių palaikė mergaitės polinkį). Su daile Sofija nesiskiria ir dabar: Marijampolės marijonų gimnazijos šeštokė sako, jog spalvų pasaulis jai padeda išgyventi ne tik džiugias, bet ir niūrias gyvenimo akimirkas: ji tiesiog „išpiešia“ visą susikaupusį stresą.
Gretą ir Sofiją metai sieja graži draugystė. Nors mergaitės pažįstamos nuo pat mažumės (jų tėčiai – draugai, kaip patys sako, „nuo smėlio dėžės“, o Gretos tėtis – dargi Sofijos krikštatėvis), jų bendravimas buvo nutrūkęs, o štai prieš metus, kai Greta, jos tėvams išsiskyrus, apsigyveno pas tėtį, viskas prasidėjo iš naujo. Mergaitės labai artimos, viena kitą labai gerai supranta, tad kai Greta Sofijos paprašė iliustruoti knygą, abejonių nebuvo nė sekundės. Sofija prie jai duoto draugės rankraščio prisėsti neskubėjo: daug skaitančios mergaitės laukė kalnai mokykloje privalomos literatūros. Tik taip jau nutiko, kad tąkart privalomi kūriniai buvo labai neįdomūs. Sofija kankinosi prie jų, kol netekusi kantrybės numetė ir pagriebė draugės kūrinį, kurį tiesiog „prarijo“ per vieną dieną. Gretos istoriją Sofiją užbūrė, tad knygos iliustracijos gimė iš to paties jausmo.
Abi mergaitės savo tolesnį gyvenimo kelią sieja tik su savo talentais: Greta su dainavimu, dainų kūrimu bei rašymu, Sofija – su daile.
Ši knyga, kaip tikina jos autorės, – tikrai ne vienintelis jų bendras projektas. Greta numačiusi parašyti dar tris knygos tęsinius, kuriuos, žinoma, iliustruos Sofija.
Asmeninio archyvo nuotraukos.
