Pagrindinis > Naujienos > Gyvybės medžiu tituluojama gėlelė – nuo ligų ligelių

Gyvybės medžiu tituluojama gėlelė – nuo ligų ligelių

 

Smulkiais žiedais apsipylusią, ilgai ir gausiai žydinčią, gana kuklią gėlytę pamatysi ne vieno namuose kaip dekoratyvinį augalą. Taip pat kai reikia mažos mielos smulkmenėlės nustebinti ar pasveikinti brangų žmogų, prisimename ją, kalankę. Nuostabu, kad ši gėlė (taip mes ją vadiname) turi gausybę vaistingųjų savybių ir neretai gali pasitarnauti ne tik akį džiugindama, bet ir visą žmogaus organizmą gydydama.

Kalankė, kaip gydomasis augalas, atrasta palyginti neseniai

Kalankės tėvyne laikomas Madagaskaras. Iki 1960 m. apie ją, kaip vaistingąjį augalą, Europoje buvo žinoma labai mažai. Tik 1970 m. Ukrainos mokslininkų dėka šis tropinis augalas pradėtas naudoti medicinos praktikoje. Pasak šaltinių, 1960 m. pavasarį į mokslinį konsultacinį Kijevo medicinos A. Bogomolco instituto biurą atėjo laiškas iš Krasnodaro krašto. Laiško autoriai rašė apie nežino­mą augalą, kurio lapai puikiai padeda gydyti žaizdas ir nudegimus. Mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras M. Base paprašė atsiųsti į institutą augalą arba jo lapus. Krasnodaro gyventojas atsiuntė augalo egzempliorių ir apie 3 kg šviežių lapų. Vienintelis tuo metu nežinomas augalas buvo daugina­mas Kijevo botanikos sodo oranžerijoje. Kijevo, Maskvos, Leningrado mokslininkai nustatė, jog šis tropinis augalas yra storalapių (Grassulaceae) šeimos -kalankė plunksninė (Kalanchoe pinnata). Kijevo ir Donecko klinikose buvo atlikti klinikiniai bandymai, kurie patvirtino teigiamąsias kalankės savybes, ir ne­trukus švieži šio augalo ūgliai su lapais SSRS Sveikatos ministerijos buvo įtraukti į medicinos mokslą bei praktiką.

Pražystanti sausį

 Tarp kalankių aptinkame tiek daugiametes žoles iki 10 cm aukščio, tiek ir krūmus, vijoklinius augalus ir net medžius iki 3 metrų aukščio. Kalankė, apie kurią mes kalbėsime, – ne­reiklus kambarinis augalas, sukulentas. Tai trumpos dienos šviesos augalas. Jų žydėjimo  metas gamtinėmis sąlygomis būna žiemos metu, tačiau dėl šiuo metu naudojamos technikos dekoratyvinėje sodininkystėje su­trumpinamos dienos šviesos kalankės žydėjimą galima nukelti pageidaujamu laiku.

Žinomiausia ir populiariausia yra Blosfeldo kalankė: 30 cm aukščio daugiametė žolė su tamsiai žaliais lapais ir smulkiais įvairiausių spalvų žiedais. Žydėti Blosfeldo kalankė pradeda, kaip taisyklė, sausio mėnesį ir žydi keletą mė­nesių iš eilės.

Naudingosios kalankės savybės

Augalo sultyse ir lapų minkštime yra daug biologiškai ak­tyvių medžiagų: flavonoidų, rauginimo medžiagų, vitamino C (askorbininės rūgšties), mikro- ir makroelementų (aliuminio, magnio, geležies, kalcio, mangano, vario), polisacharidų, orga­ninių rūgščių (obuolių, rūgštynių, acto), taip pat fermentų ir amino rūgščių.

Augalas turi ryškių priešuždegiminių savybių, pagreitina žaizdų, nudegimų, nušalimų, opų gijimą, taip pat aktyviai veikia prieš mikrobus, jo dėka žaizdos greitai apsivalo nuo pūlių, randai būna švelnesni.

Kalankės sultys veikia ir prieš daugelį mikroorganizmų; iš jos sulčių išskirtas antivirusinis faktorius padeda organizmo ląstelėms sparčiau gaminti priešvirusines medžiagas. Kalankės sultys lauko sąlygomis gali nukenksminti nedidelį vandens kiekį. Nustatytas kalankės sulčių poveikis prieš gripo ir pūslelinės infekcijas. Kalankės sultys sulaiko grybų pelėsių augimą, aktyviai kovoja prieš parazitus.

Kalankės sultys ir susmulkinti lapai vartojami nuo skran­džio ir žarnyno susirgimų, tulžies pūslės ir kepenų ligų, galvos skausmų, podagros, reumato, artrito, inkstų ir šlapimo pūslės ligų, ūmių peršalimo ligų ir gripo, pūslelinės (herpeso), anginos ir tonzilito, nudegimų ir nušalimų, žaizdų ir pūlingų odos pažeidimų, plaučių uždegimo, įvairių odos ligų ir kitų susirgi­mų.

Kalankės sultis galima vartoti net vaikams iki trejų metų. Tačiau tam tikslui sultis reikia atskiesti pusiau su virintu van­deniu ir teisingai paruošti.

Kalankės sultys ruošiamos labai paprastai: joms reikalingi švieži, ką tik nupjauti lapai, kurie susmulkinami, išspaudžiamos sultys, kurios nukošiamos per keletą marlės sluoksnių. Laikyti išspaustas sultis rekomenduojama ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje.

Kaip auginti kalankę?

Kalankė – tropinis augalas, kuris dauginamas vegetaci­niu būdu. Dregmono kalankės (Dregmono briofitumas) ir plunksninės kalankės (Kalanchoe pinnata) turi įdomių biologinių savybių, susijusių su dauginimu. Šioms rūšims būdinga tai, kad tarp lapų dantelių susidaro lapų pumpurai, kurie duoda pra­džią dukteriniams augalams. Augalo lapų pumpurai, paaugę iki tam tikro dydžio ir pasiekę tam tikrą brandos periodą, atsiskiria nuo motininio augalo ir pradeda savarankiški egzistuoti. Todėl kalankė dar vadinama „gyvybės medžiu“. Botanikų eksperimentai įrodė, kad dauginimas „vaikais“ vyksta tik esant ilgai die­nos šviesai. Natūraliomis sąlygomis dienai trumpėjant šis dau­ginimosi procesas sustoja ir keičiasi dauginimu sėklomis. Namų sąlygomis, kur yra dirbtinis apšvietimas, dauginimo „vai­kais“ procesas gali tęstis ištisus metus. Kitos kalankės rūšys dauginamos auginiais, oranžerijose hibridais ir naujos rūšys au­ginamos iš sėklų.

Vegetacinis kalankės periodas atvirame grunte trunka nuo gegužės iki rugsėjo galo. Galima dauginti kalankę ir sėklomis, kurios sėjamos rudenį, kad išdygtų daigai. Kalankė mėgsta šviesią vietą ir vidutinę temperatūrą, vasarą – šilumą, žiemą – vėsumą. Žiemą optimali temperatūra +13-15° C (ne žemesnė +10° C); dirva paliekama beveik sausa; šviečiant karštiems saulės spinduliams kalankės lapai parausta, todėl nuo pavasario iki rudens augalą geriau laikyti ant palangės į rytus arba į vakarus, o žiemą – į pietus. Kai kalankė nužydėjo, jo žiedynkočiai nupjaunami ir gėliapuodis statomas į pa­vėsį – augalui prasideda ramybės periodas. Mėnesį po nužydė­jimo kalankė beveik nelaistoma, paskui ją reikia pastatyti į apšviestą vietą ir pradeda laistyti (ribotai, tik išdžiūvus žemėms).

Kasmet kalankė persodinama, kai baigiasi pavasario ra­mybės periodas; substratas susideda iš lapinių, kompostinių žemių ir smėlio 2:2:1 santykiu. Kalankė tręšiama nuo kovo iki rugpjūčio kartą per mėnesį naudojant kaktusams skirtas trąšas. Blosfeldo kalankė kas 2 savaitės tręšiama žydinčių gėlių trąšomis.

Auginant kalankę reikia nepamiršti, kad ji trumpos die­nos augalas. Todėl, be teisingos priežiūros ištisus metus, norint, kad kalankė gerai vešliai žydėtų, svarbu 4-6 savaites prieš žydėjimą kasdien išnešti augalą į šviesą tik 8-10 valandų, o likusį laiką laikyti tamsoje (nunešti į tamsų sandėliuką arba uždengti kartonine dėže be plyšių).

Gydymo kalanke receptai

Nuo bronchito

***Paimkite valgomąjį šaukštą liepžiedžių, užpilkite juos stik­line verdančio vandens. Palaikykite šiltai 1 valandą, nukoškite, įdėkite valgomąjį šaukštą kalankės sulčių. Gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

***Paimkite 0,5 litro raudonojo vyno, 4 kalankės lapus. Į raudonąjį vyną sudėkite lapus ir palaikykite 4 dienas. Gerkite po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną nuo aštraus kosulio.

***Paimkite 300 g medaus, 1/2 stiklinės vandens ir 4 kalankės lapus. Lapus smulkiai supjaustykite, sumaišykite su medumi ir vandeniu ir virinkite 2 valandas ant silpnos ugnies, ataušinkite ir išmaišykite. Laikykite vėsioje vietoje. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

***Paimkite 2 valgomuosius šaukštus šviežių kalankės sulčių, 100 g nesūdyto šviežio sviesto, 100 g kiaulės arba žąsies taukų, 100 g natūralaus bičių medaus, 50 g kakavos. Visus komponen­tus išmaišykite, gerkite su šiltu pienu po valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.

Nuo plaučių ligų

***Paimkite po 20 g kalankės lapų, mėlynių lapų, bruknių lapų, gailių šakniavaisių su šaknimis, po 20 mililitrų burokėlių ir griežčių sulčių. Mišinį užpilkite litru degtinės, laikykite 10 – 12 dienų, įdėkite medaus bei sviesto ir gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

***Užvirinkite kaip arbatą sukatžolių stiebus ir lapus, paprastosios trūkažolės šaknis, su­smulkintų kalankės lapų ir pakaitinkite ant silpnos ugnies 10 minučių. Gerkite 3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės.

***Baltajame vyne 10 minučių pavirinkite metėlės (pelyno) šaknis: 0,5 litro vyno – 2 valgomieji šaukštai susmulkintų šaknų. Į verdantį nuovirą įdėkite valgomąjį šaukštą medaus ir 70 mililitrų kalankės sulčių, ataušinki­te. Gerkite po 0,5 stiklinės rytais prieš valgį.

***Sumaišykite lygiomis dalimis takažolių ir rudmenės šaknų, 3 valgomuosius šaukš­tus šio mišinio užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, pavirinki­te 5 minutes ant silpnos ugnies ir palaikykite 30 minučių. Įdėki­te 50–70 mililitrų kalankės sulčių. Išgerkite dienos metu per 5–6 kartus.

Nuo nuovargio, pervargimo, depresijos

***Paimkite kmynų sėklų, valerijono šaknų, gudobelės žiedų, amalų, kalankės lapų. Du valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, palaikykite 4 valandas, nukoškite. Gerkite po trečdalį stiklinės 4-5 kartus per dieną.

***Paimkite mėtų lapų, pūkelių žolės, ramunėlių žiedų, kalankės lapų. Augalus sumaišykite, 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, palaikykite 4 valandas, nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3–5 kartus per dieną.

Nuo slogos, peršalimo

***Paimkite 2 arbatinius šaukštelius medaus, arbatinį šaukštelį kalankės sulčių. Sumaišykite, kad medus visiškai ištirptų. Nedidelį gauto mišinio kiekį įlašinti į šnerves, kiek galima giliau.

 ***Profilaktikos tikslais prieš virusiniu ir infekcinius susirgimus rekomenduojama 2–3 kartus per dieną suvilgyti nosies gleivinę kalankės sultimis.

Nuo odos ligų

***Kalankė turi ryškių priešuždegiminių savybių, pagreitina žaizdų, nudegimų, nušalimų, opų gijimą, taip pat aktyviai veikia prieš mikrobus, jos dėka žaizdos greitai apsivalo nuo pūlių, randai būna švelnesni. Nudegimai gerai gyja sumaišius kalnkės sultis su kiaušinio baltymu. Veiksminga priemonė nuo nudegimų – ant nudegintos vietos palaikyti keletą valandų uždėtus kalankės lapus.

Parengė Laima GRIGAITYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite