Pagrindinis > Naujienos > Grabnyčių žvakių liejimas – kantrybės reikalaujantis darbas

Grabnyčių žvakių liejimas – kantrybės reikalaujantis darbas

 

Vasario 2 diena – Grabnyčios (Kristaus paaukojimo šventė). Pats žodis „grabnyčios“ kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Ši žvakė bažnyčiose šventinama būtent vasario 2 dieną. Ikikrikščioniškoje kultūroje ši šventė buvo vadinama Perkūno diena. Tikėta, jog grabnyčių žvakė saugoja namus nuo tamsos, nelaimių, perkūnijų ir gaisrų, taip pat buvo naudojama mirties akivaizdoje.

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos etninės kultūros būrelis, artėjant vasario 2 dienai, domėjosi Grabnyčių tradicija, rinko atsiminimus iš savo tėvų ir senelių. O Grabnyčių dienoje lankėsi Marijampolės kraštotyros muziejaus rengiamoje edukacijoje „Žvakių liejimas“. Išbandė kantrybę, papildė savo žinių bagažą ir namo išsinešė po kvepiančią vaško žvakę. Nulieti žvakę savo rankomis tai – prisilietimas prie tautos tradicijų, pabandymas suvokti žvakės svarbą ankstesniais laikais, kai nebuvo elektros, supratimas, kad žvakės šviesa galima džiaugtis turint nemenką kantrybę ir atkaklumą.

Mokinės, kurios dalyvavo edukacijoje buvo be galo žingeidžios ir vieną po kito žėrė klausimus etnologei Rasai Bernotienei. Nusilieti žvakę galima turint įrenginį (ratelį arba medinį lankelį), prie kurio tvirtinami žvakių dagčiai (liaudyje vadinami knatai), indą vaškui tirpinti, kaitlentę, samtį, žirkles ir vaško. Žvakė pradeda formuotis, kai ant dagčio pilamas ištirpintas vaškas. Žvakę nusilieti galima per 2 valandas, tačiau paruošiamieji ir baigiamieji darbai trunka dar tiek pat.

 Eglė ALENSKAITĖ

Autorės nuotraukos.

lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite