08:21 Kas gi man daugiau rašys, jei ne mano geriausias draugas? Žmogus, dėl kurio aš kraustausi iš proto jau labai seniai, tik esu tą užslėpusi ir niekam nieko nesakau.
Tajus: Sveika. Kaip tu laikaisi? 😉 Čia taip liūdna be tavęs, neturiu su kuo išeiti į lauką, išskyrus Leoną, bet su juo nenueisiu į jokį renginį ar koncertą, nelabai mėgsta tokius dalykus. Pati gi žinai.
Aš: Labukas. Baigiu priprasti prie aplinkos, tai gal ir neblogai. Prigirdyta vaistų, ir dar šiąnakt parašė Gustas. Tai šiek tiek sureagavau gal per smarkiai, pati to nesuprasdama, bet vėl užmigau. Nors šiaip čia visai saugiai jaučiuosi. Dar paguldė į palatą naują draugę, tik ji serga šizofrenija, tai kol kas su manimi visai nebendravo, tik kai su sesele įėjo, tai pasisveikino. Nenoriu lįsti tol, kol pati neparodys iniciatyvos, nes dar ką nors ne taip padarysiu. Palauk, kai grįšiu, tai atsigriebsime už viską. 😆
Tajus: Gustas? Juk tarp jūsų viskas seniai baigta. Ką jis tau dar rašė???
Aš: Kad tipo nesijaudinčiau dėl jo, jis pasišalina iš mano gyvenimo, o jeigu kas nors nutiks, kad nekaltinčiau savęs. Dar leido suprasti, kad gailisi dėl mūsų pasibaigusios draugystės.
Tajus: Tegul jis užsi*isa. Tikiuosi, kad neatrašei jam.
Aš: Neatrašiau ir nežadu atrašyt.
Tajus: Šaunuolė. Gal šiandien atvažiuosiu aplankyti. Ką reikia atvežti?
Aš: Pageidaučiau poros varškės sūrelių, banano, jogurto ir sulčių… Kaip juokinga, išvardinau tokius produktus, kurie ligoninėse valgomi tik po kokių sunkių operacijų. 😀
Tajus:Okei. Ilsėkis dabar ir apie nieką negalvok. Esi saugiose rankose. Tavo smegenims reikia tokio maisto, čia esant savotiškai vyksta jų operacija.
Aš:Ačiū. 😉
Tajus: Čiau miau, dabar lekiu mokytis. 😉
Ir taip šiltai mes bendraujame jau septynerius metus! Nežinau, kaip jis moka, bet jam paprasčiausiai sekasi su visais bendrauti tobulai. Jis ir pats kaip tobulybė… Su niekuo nesipyksta, visada šypsosi, gerai nusiteikęs, protingiausias jaunuolis, kokį tik pažįstu. Ir kaip jis su manimi tokia paprasta gali bendrauti? Pamenu, susipažinome dar per www.one.lt pažinčių portalą, kai Tajus turėjo geriausią draugą Gerardą, o šis gyveno toje pačioje laiptinėje kaip ir aš. Tajus visada ateidavo pas jį į svečius, o aš tada taip jį buvau įsimylėjusi, kad net sėdėdavau laiptinėje ir laukdavau jo, kol išeis iš Gerardo, kad galėčiau bent pasisveikinti. Po metų aš perėjau į kitą mokyklą, kurioje mokėsi buvusi geriausia mano draugė ir Tajus. Užsirašiau į populiarų ansamblį, o tenai patekome kartu šokti per pačią pirmą repeticiją. Kaip vaikinas, Tajus labai simpatiškas: turi gerą figūrą, dideles tamsiai pilkas akis, tiesią nosytę, putlias lūpas, nuostabiai gražią ir lygią šypseną, ilgas blakstienas, ežiuko plaukus (rudos spalvos) ir yra metro aštuoniasdešimties ūgio. Aktyvus, sportiškas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, mokslų olimpiadose, muzikuoja, labai protingas ir mielas. Tik jis visiškai racionalus. Apgalvoja kiekvieną žodį prieš pasakydamas, smulkiai apmąsto situaciją, išnagrinėja visus galimus variantus, kurie jam atrodo bent kiek įdomesni. Jo pažymių vidurkis 9,6, o mano – tik 8. Ot protingas vaikis… Kai jo gyvenime pasirodė panelė, aš tiesiog užsitvėriau tvorą, kuri neperžengia geriausių draugų vartų. Džiaugiuosi, kad taip gerai pažįstame vienas kitą. Ir teigiamas, ir neigiamas savybes žinome, bet vis tiek esame geriausi draugai. Einame kartu į koncertus, gimtadienius, keliones – visur. Niekas kitas net neįsivaizduoja mūsų atskirai, nors esame tik draugai, neišskiriami. Na, tik tą žodį „neišskiriami“ galbūt patobulinčiau, nes mus kai kas išskiria. Ir ne kas kitas kaip jo mergina. Bet aš ir negalėčiau prašyti ko nors daugiau, nes jis man ir taip per daug duoda. Labai branginu mūsų draugystę, nekeisčiau jos į nieką. Ir… geriau pagalvojus, jis juk niekada nežiūrėtų į mane kaip į savo merginą.
10:58 Paguldė naują vaikinuką į mūsų skyrių, atrodo visai normalus. Ryškios rudos akys, šiek tiek ilgesni tamsūs plaukai supinti į kasytę, su „Adidas“ kelnėmis, tokios pačios firmos šlepetėmis ir „Nike“ bliuzonu. Labai aukštas, antakyje turi auskarą. Gal susibendrausime, nes kol kas dar baisu, kai didžioji dalis pacientų už mane vyresni… Jis sėdi ant sofos užsikėlęs koją ant kojos ir minko telefoną.
13:19 Jo vardas Klaidas. Priėjo prie manęs, kai skaičiau knygą, padavė ranką pasisveikindamas, o kai aš ištiesiau savąją– ją pabučiavo! Persimetėme keletu žodelių. Pirmasis įspūdis gan keistas, nes nors poelgis su ranka labai džentelmeniškas, tačiau jo kalbėjimas yra labai žargoniškas, daug keikiasi. Kaip mama pasakytų: kalėjimo kalba. Nors matosi, kad stengiasi būti mandagus. Jį čia paguldė dėl to, kad be saiko vartoja alkoholį, diena iš dienos būna girtas, buvo pradėjęs ir narkotikus, bandė žudytis. Kaip supratau, tai jį čia atvežė draugai, nes buvo tokia bloga situacija, kad net nepastovėjo ant kojų, komos būklės, o mama išvijo iš namų, nes negalėjo tokio jo pakęsti. Tai visą parą gulėjo ir blaivėsi kitame skyriuje, buvo įstatytos lašelinės ir leidžiami vaistai, o kai jau atsipeikėjo, paguldė į mūsų skyrių. Dar spėjo papasakoti, kad laiptinėje rado savo daiktus, sukrautus į lagaminą, o namai buvo užrakinti .Galima sakyti, jis dabar be pastogės būtų, jeigu ne ligoninė. Žinoma, priglaustų draugai, bet tai ne tas pats, kas gulėti savo lovoje, gerti karštą kakavą ar glaustis prie radiatorių, kai šalta.
Man labai įdomu, kaip istorija klostysis visoje knygoje, nes kol kas labai įdomiai skaitosi, ir tai kelia didesnį smalsumą sužinoti, kaip bus toliau. Labai laukiu visos knygos.
Linkiu pasiekti tai, ko trokšti! Manau, kad knyga puikiai atitiks paauglius ir taip pat tiks suaugusiems, kad jie galėtų suprasti geriau, kas vyksta pas jaunuolius gyvenimuose.
Tikiuosi, kad greitai pasieksi savo svajonę… 🙂 ji verta, kad būtų išpildyta!
Skaičiau taip, lyg skaityčiau apie save
Labai labai! Labai labai laukiu knygos.