Dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ kviečia atverti duris ir širdis kitataučiams

Į Marijampolę atkeliauja naujas režisierės Aistės Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“, kuris kviečia susipažinti su penkiomis Lietuvoje gyvenančiomis kitatautėmis moterimis, paskatinti būti atviresnius kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms. Visi norintieji jį galės pamatyti nemokamai, o paskui sudalyvauti diskusijoje su kūrėjais, herojėmis ir žmogaus teisių ekspertais.

Juostos peržiūra rengiama spalio 15-ąją, trečiadienį, 17.30 val. kino teatre „Spindulys“. Po seanso žiūrovai laukiami diskusijoje, kurią moderuos Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Jolanta Mickutė. Magistro diplomą ji gavo Oksfordo universitete, o disertaciją apie žydų moterų politinę, kultūrinę ir seksualinę istoriją tarpukario Lenkijoje apsigynė Indianos universitete JAV. Akademikės interesų sritis – tautinės mažumos ir lyčių studijos (tarpdisciplininė mokslo sritis, kurioje dėmesys skiriamas lyčių tapatybei ir pristatymui).

 „Pasaulio virtuvė“ – pilnametražis dokumentinis filmas apie penkias moteris, kurios atsikraustė gyventi į Lietuvą skirtingu metu, iš skirtingų pasaulio šalių ir dėl skirtingų priežasčių. Iš pirmo žvilgsnio jų gyvenimo istorijos atrodo neįtikėtinos, bet geriau įsiklausius pasirodo, kad tai galėjo nutikti kiekvienam. Juosta pasakoja ne tik apie sunkumus, kuriuos imigrantai patiria Lietuvoje, bet ir būdus, kaip užsieniečiai praturtina Lietuvos visuomeninį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą.

„Pasaulio virtuvė“ – ne vien filmas. Kartu tai yra kvietimas pasvarstyti, iš ko dėliojame savo pasaulį, kurį vadiname namais, – iš lyties, amžiaus, odos spalvos, tautybės, o gal tiesiog iš atjautos, talento, meilės ir žmogiškumo? Kvietimas pasikalbėti, kas mus verčia jaustis svetimais, ir paraginimas ištiesti pagalbos ranką tiems, kas šalia mūsų nesijaučia visiškai savais.

Pagrindinis sąmoningumo apie žmogaus teises stiprinimo ir kovos su diskriminacija dėl tautinės kilmės, rasės, lyties bei amžiaus kampanijos „Pasaulio virtuvė“ tikslas – atkreipti lietuvių dėmesį į imigrantų teises ir paskatinti Lietuvos visuomenę būti atviresnę kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms. Kampaniją finansuoja Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO programa Lietuvoje.

Filmas bus parodytas 15 šalies miestų. Po kiekvienos viešos peržiūros bus rengiamos savivaldybių, visuomeninių organizacijų ir miestų bendruomenių atstovų diskusijos. Be to, gyventojai kviečiami pademonstruoti savo svetingumą ir pasikviesti užsienietį pietų ar vakarienės, o kartu sužinoti daugiau ne tik apie šį žmogų, bet ir apie jo šalį, kultūrą.

Herojės

ALICIA GIAN

Aktorė, dainininkė, režisierė į Lietuvą atvyko pagal studentų mainų programą ir pasiliko, nes rado čia savo gyvenimo meilę. Didžiausia jos  svajonė – turėti teatrą ir šeimą. Amerikoje turėti šiuos abu dalykus vienu metu atrodė nerealu. Bet Lietuvoje ji patikėjo, kad jos svajonė gali išsipildyti…

AMINAT SAIJEVA

Baltijos šalių čečėnų draugijos pirmininkė į Lietuvą atvyko oficialaus vizito kaip Čečėnijos užsienio reikalų viceministrė, bet antrą viešnagės dieną Čečėnijoje prasidėjo Grozno šturmas… Moteris tiki, kad gyvenime dar išauš diena, kai ji pamatys Šiaurės Kaukazo tautas laisvas, besidžiaugiančias gyvenimu. Kiekviena jos gyvenimo akimirka – atkakli kova už laisvę.

BOŽENA KARVELIENĖ

Romų integracijos namų vadovė, pedagogo asistentė ir socialinė darbuotoja, tarpininkaujanti tarp romų bendruomenės ir vidurinio lavinimo įstaigų. Ji norėjo gyventi vadovaudamasi savo galva, o ne kitų žmonių primetamomis taisyklėmis, todėl paliko taborą ir ryžosi pradėti gyvenimą nuo nulio. Teko dirbti pardavėja ir krupjė, susidurti su nepasitikėjimu ir diskriminacija, bet jauna moteris pasiekė savo – įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimą ir dabar deda visas pastangas, kad romai būtų laikomi visaverte lietuvių visuomenės dalimi.

KEISHA LARAINE INGRAM

Mykolo Romerio universiteto magistrantė, tarptautinių programų studentų ambasadorė pabaigusi studijas panoro likti gyventi ir dirbti Lietuvoje, nes čia jaučiasi saugi ir laiminga kaip niekur kitur. Ji statė tiltus Jamaikoje, tiesė kelius Afganistane, projektavo aikštes Zambijoje. Į Lietuvą atvyko įgyti vadybininkės diplomo ir išsiugdyti verslumo, kad galėtų sukurti savo verslą ir padėti tiems, kam gyvenime mažiau pasisekė.

MARISA LEONAVIČIENĖ

Kelionių organizatorė, buvusi Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje į protėvių gimtinę atsikraustė su keturiais mokyklinio amžiaus vaikais. Išaugusi su močiutės istorijomis apie pasakišką Lietuvos gamtą ir kultūrą, vos pabaigusi mokyklą, ji išvažiavo į Lietuvą, ruošėsi čia pasilikti, kurti savo verslą, bet išsigando reketo ir grįžo į gimtąjį Urugvajų. Ten susilaukusi keturių vaikų, visgi nusprendė, kad jie privalo patirti, ką reiškia gyventi Lietuvoje ir būti lietuviais.

Režisierė AISTĖ PTAKAUSKĖ

Scenaristė, prozininkė, dramaturgė, prodiuserė, režisierė arba, kaip trumpai save vadina, pasakorė. Pasakoti istorijas jai reiškia gyventi, susivokti ir išgyventi, kitaip tariant, būti pasaulyje. Niekas daugiau jai nesuteikia tiek malonumo, jėgų ir kančių kaip istorijų pasakojimas… Aistei tai – darbas, pomėgis, poilsis ir didžiulė atsakomybė. Kūrėja tiki pasakojimų burtais, jų galia gydyti, mokyti, iš pagrindų keisti žmogų, o tuo pačiu – ir aplinkinį pasaulį. „Pasaulio virtuvė“ – jos bandymas išburti pasaulį, kuriame taikiai įsitektų visos lytys, visos rasės, visos tautybės, visi amžiai, visos gyvybės.

A.Ptakauskė Vilniaus universitete įgijo anglų filologijos bakalauro ir literatūros teorijos magistro laipsnius. Studijų metu stažavosi Oksfordo, Dublino ir Konstancos universitetuose. Literatūrinę veiklą pradėjo 2001 metais, kai Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalas „Nemunas“ išspausdino pirmąją jos novelę. 2003-iaisiais knygynuose pasirodė pirmas A.Ptakauskės prozos rinkinys „Ieškau darbo!“, už kurį autorė apdovanota Augustino Griciaus premija už geriausią metų prozos debiutą. Viena novelė iš šio rinkinio, „Kleptomanas“, publikuota vokiečių kalba.

2001 metais A.Ptakauskė pastatė spektaklį pagal pirmą savo pjesę „Atsargiai – liftas!“ Antra A.Ptakauskės pjesė „Abipus durų“ 2002-aisiais laimėjo prizinę vietą Prano Lemberto nacionaliniame studentų kūrybos konkurse. Vėlesnės A.Ptakauskės pjesės pristatytos daugelyje šiuolaikinės dramaturgijos festivalių Lietuvoje ir užsienyje.

Laimėjusi Fulbright stipendiją, dar vieną – televizijos, radijo ir kino scenarijų rašymo bei režisūros – magistro laipsnį A.Ptakauskė gavo Niujorko valstijoje įsikūrusio Sirakūzų universiteto S.I.Newhouse'o viešosios komunikacijos mokykloje, kuri laikoma viena geriausių pasaulyje entertainment school – pramogų industrijos mokslo įstaigų. Kurį laiką dėstė Kalifornijos menų institute. Grįžusi į Lietuvą, kūrė TV dramų, trumpametražių ir dokumentinių filmų scenarijus, juos pati režisavo, taip pat yra išleidusi knygų paauglėms, netradicinėms erdvėms pritaikiusi operą „Everardas II – Lietuvos karalius“, išvertusi keletą pjesių ir Leonardo Coheno romaną „Žavūs nevykėliai“, už kurį 2005-aisiais nominuota premijai už geriausią metų literatūrinį vertimą.

Kaip viskas prasidėjo

„Pasaulio virtuvė“ gimė 2012 metų lapkritį, kai Lietuvoje vyko kasmetė pilietinė akcija „16 dienų be smurto prieš moteris“. Viena iš akcijos organizatorių – JAV ambasada Vilniuje paprašė Aistės Ptakauskės sukurti spektaklį, kuris prasmingai užbaigtų renginių ciklą. Režisierei kilo mintis atkreipti lietuvių dėmesį į mažai pastebimą moterų grupę – migrantes, kurios į Lietuvą atsikraustė iš kitų šalių ir kultūrų. Kuo jos skiriasi nuo lietuvių, o kuo panašios? Kokių džiaugsmų ir kokių sunkumų jos patiria Lietuvoje? Ar šios patirtys būdingos tik joms, ar ir kitiems Lietuvos gyventojams?

Kurdama spektaklį, Aistė apklausė keliolika moterų iš Estijos, Moldovos, Uzbekistano, JAV, Etiopijos, Urugvajaus, JAV, Čečėnijos. 2012 metų gruodžio 8 dieną septynios iš jų susirinko Valstybinio jaunimo teatro Dalios Tamulevičiūtės salėje, kad pasidalytų su žiūrovais istorijomis apie savo gyvenimą Lietuvoje. Spektaklis sulaukė didžiulio susidomėjimo ir pritarimo.

Mes nežinojome, kad visai greta mūsų gyvena tokių įdomių žmonių! Mes supratimo neturėjome, kiek daug nuostabių dalykų vyksta Lietuvoje! Mes pamatėme save ir savo šalį visai kitomis akimis!

Tokios buvo dažniausiai pasikartojančios žiūrovų reakcijos. Spektaklį panoro pamatyti ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų gyventojai. Pasirodė, kad lietuviai dažnai atrodo šalti ir nesvetingi ne iš prigimties būdami pikti ir įtarūs, bet per mažai žinodami, kaip jaučiasi ir ką veikia į Lietuvą iš užsienio atsikraustę žmonės, per mažai su jais bendraudami. Spektaklis patvirtino, kad noras tai sužinoti yra ir kad jis didelis. Tuomet ir gimė idėja „Pasaulio virtuvę“ paversti dokumentiniu filmu, kuris galėtų pasiekti visus Lietuvos kampelius.

Juosta pasakoja ne tik apie sunkumus, kuriuos patiria imigrantai, bet ir kaip užsieniečiai praturtina Lietuvos visuomeninį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą. Kartu tai yra raginimas atkreipti lietuvių dėmesį į imigrantų teises, pasikalbėti, kas mus verčia jaustis svetimais, ir ištiesti pagalbos ranką tiems, kas šalia mūsų nesijaučia visiškai savais. „Paprastai domimės, ką užsieniečiai apie mus galvoja, o ne kaip jie pas mus jaučiasi, – sako režisierė Aistė Ptakauskė. – Turime atsidurti tų žmonių kailyje.“

„Tikiuosi, kad filmas padės lietuviams atidaryti savo namų duris ir širdis žmonėms, kurie yra skirtingi, – pažymėjo filmo sukūrimą parėmusios NVO programos Lietuvoje vadovė Dovilė Šakalienė. – Globalizacijos laikais mūsų visuomenėje neišvengiamai atsiranda įvairių tautybių ir kultūrų žmonių. Jų bijome, kai nesuprantame ir nepažįstame. Geriausias vaistas nuo baimės ir neapykantos – pažinimas, o geriausia pažinti konkretų žmogų.“

Užsieniečiai sudaro tik 1 proc. Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (vidurkis – 6,6 proc.), greičiausiai todėl, kad Lietuva – viena iš migrantams nepakančiausių visuomenių žemyne. Tai ypač akivaizdu moterų migrančių atveju: dauguma iš kitų šalių į Lietuvą atsikrausčiusių moterų patiria ryškią socialinę ir profesinę atskirtį – per mažai dalyvauja socialiniame gyvenime, sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje, turi ribotą priėjimą prie integracijai būtinų priemonių (lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo mokymo).

Dokumentinį filmą „Pasaulio virtuvė“ šalies žiūrovams dovanoja Europos Ekonominės Erdvės NVO programa Lietuvoje.

Daugiau apie filmą

Interneto puslapis – http://www.pasauliovirtuve.eu

Mes „Facebook“ – https://www.facebook.com/pasauliovirtuve

Mes „YouTube“ – http://www.youtube.com/channel/UCu4u1_8H-SSAOyVT1JAOg5g