Pagrindinis > Žmonės

Goranas Vojnovićius: „Literatūra geriau nei istorija dorojasi su praeities žaizdomis“

Kaip kalbėti ir pasakoti apie brolžudišką Balkanų konfliktą, kurio žaizdos gyvos iki šiol? Kaip pasakoti istoriją, suskaldžiusią šeimas, privertusią ieškoti ne tik savo tapatybės, bet ir tiesos bei suprasti, kad ji kartais gali būti tiesiog nepakeliama? Kas yra karo didvyriai, o kas – aukos ir kaip išmokti gyventi po karo? Šiuos

Plačiau

Vincas Žemaitis – Lietuvos girių karalius

Kas buvo Vincas Žemaitis? Vyresniosios, ,,ikikarinės“, kartos inteligentai atsakytų: ,,Žymus miškininkas, visuomenės veikėjas. Pirmasis diplomuotas Vasario 16-osios respublikos miškininkas.“ Tai jis įvedė daug naujovių, kurios atnešė didžiulės naudos miškotvarkai, užkirto kelią miško grobstymui, nesąžiningiems pirkliams, piktnaudžiaujantiems girių turtais. Jo moksliniai darbai miškininkystės srityje skatino jaunimą gilintis į svarbias ūkines problemas,

Plačiau

Alvydas Kirkliauskas: nuo „Galiūno diržo“ pergalių iki… skambinimo varpais

„Per  15 metų vos trečią kartą viršun lipu, – prisipažįsta Alvydas KIRKLIAUSKAS, kartu su „Mūsų savaitės“ žurnaliste kopiantis link didžiojo Marijampolės šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios varpo itin stačiais mediniais rąstiniais laiptais, kurie, rodos, visiškai užmiršti žmonių, o lankomi vien balandžių, palikusių gausius savo apsilankymo pėdsakus ne vien plunksnomis. Didžiulis sluoksnis

Plačiau

Aldona Murauskienė: gyvenimo knygoje – daugybė spalvų

...Subtili elegancija ir ramus, iš širdies gelmių sklindantis balsas. Tokia Aldona MURAUSKIENĖ, ilgametė Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja, etatinė bibliotekos (ir ne tik!) kultūros renginių vedėja, iškyla prieš akis, prisiminus kokios nors knygos pristatymą, muzikos vakarą… Ir čia pat – kūrėja, savo poezija į skaitytojus jau prabilusi pirmąja eilėraščių

Plačiau

Dovydas Sabaliauskas: iš Lietuvos į Indiją dviračiu – ieškoti… savęs

...Jūs supratote teisingai: kalbėsime apie žmogų, kuris Lietuvoje vieną gražią dieną sėdo ant dviračio ir pradėjo minti pedalus link... Indijos. Kodėl? Čia jau ištisa istorija, kalbanti pirmiausia apie savęs pažinimo būtinybę ir valią, leidžiančią bet kokiems planams virsti tikrove. Taigi susipažinkite: Dovydas SABALIAUSKAS, daug metų užsienyje gyvenęs, ten ir mokslus baigęs,

Plačiau

Antanas Žilinskas: „Gyvenimas – kaip nuotykių romanas“

  ...Jam kalba  viskas: ir senamiesčio gatvės, raudančios dėl nesibaigiančių liūčių, ir senos apleistos kapinės, nesulaukiančios lankytojų, ir pliki laukai, aimanuojantys dėl žmogaus nepagarbos jų gerbtinam amžiui, ir... – vardinti galima dar labai daug. Tiesa, tame kalbėjime – ne vien dabarties akimirkos spindesys, čia – ir praėjusių laikų atspindžiai, kuriuos jis

Plačiau

Iliustruotas fantastinis romanas – dviejų paauglių gražios draugystės išraiška

  Ar patikėsite sužinoję, jog dvi kūrybingos paauglės leidžia fantastinį romaną! Kupiną nuotykių, magijos ir tyros draugystės, meilės knygą autorė parašė būdama vos 14 metų amžiaus, o iliustracijas nupiešė vos 11 metų mergaitė? Bet tai tiesa! Kūrybingų marijampoliečių saviraiška stulbina, o jų ryžtas bei nuoširdi draugystė yra pavyzdys ne vien paaugliams.

Plačiau

Gintaras Leonas: uniformų kolekcionavimas atspindi paties kolekcionuotojo gyvenimo būdą

  Sakoma, jog norint labai greitai susidaryti bendrą įspūdį apie žmogų, pakanka pasidomėti jo pomėgiais bei mėgstama veikla. To užtenka, kad žinotum, su kuo turi reikalą. Marijampoliečio Gintaro LEONO pomėgis jį taip pat puikiai charakterizuoja. Vyras kolekcionuoja... uniformas! Taip, taip, uniformas – jums nepasigirdo! Nors ši kolekcionavimo aistra Gintaro gyvenime reiškiasi

Plačiau

Sergejus Lanskovas: kai kredo – neturėti priešų

  ...Jo kelias, tarsi nulemtas nuo pat ankstyvos vaikystės, labai panašus į daugumos žmonių, pasiekusių dangaus aukštumas. Jį, kaip ir ne vieną žmogų, savo gyvenimą paskyrusį aviacijai, į priekį vedė niekaip nepaaiškinama dangaus trauka, vertusi ganyti debesis ir įkalusi svajonę apie galimybę nardyti pro juos. Vaikas būdamas, tai suprato paraidžiui –

Plačiau

Eugenijus Pūkas: „Tas vadovas yra geras, kurio mokiniai jį perauga“

  Dabar jis galėtų juokauti: jo likimas buvo užkoduotas... pavardėje, tik ne iš karto atspėtas. Taigi, kokias asociacijas sukelia žodis „pūkas“? Net nesvarstydami daugelis kalbėtų apie lengvumą, plastiškumą, kai kurie prisimintų eleganciją, romantiką, o vienetai – sunkų darbą, pasiaukojimą, kurio rezultatas lengvas kaip pūkas, taip vainikuojantis visą vargą į tikslą. Tiesa,

Plačiau

Loreta Skinkienė: kai margučiai skleidžia žydėjimo stebuklą

  Kai žvelgi į itin meniškus margučius, nejučia Velykos, gražiausia pavasario šventė, įgauna net transcendentinę prasmę, o vienas iš jos simbolių – velykinis kiaušinis – atsiskleidžia ir pirmapradėje plotmėje, labai išlaisvinančioje fantaziją. Ir regis tuomet, jog margutis – tai tobulo pasaulio, gražaus gyvenimo vizija, tai visos sparnuotos svajonės, link kurių judame

Plačiau

Virginija Armanavičienė: jei pats „degi“, sugebi ir kitus „uždegti“

  Būna, kad tikrasis žmogaus gyvenimo kelias atsiveria ne iš karto, o tuomet,  kai viskas, rodos, sudėliota „į savo vietas“, kai nusistovėjusi kasdienybė, rodos, nežada pateikti didesnių staigmenų. Bet vienas kitas pokytis, ir viskas pasisuka visiškai kita vaga, o po kurio laiko ateina ir suvokimas, jog būtent tai ir yra didžioji

Plačiau

Juvelyras Kazimieras Barišauskas: „Jeigu ir noriu ką pranokti, tai tik save vakarykštį“

  „Viskas bijo laiko, o laikas bijo piramidžių“, – sakė senovės graikai. Marijampolietis juvelyras restauratorius Kazimieras BARIŠAUSKAS (g. 1957 m.), žvelgdamas į laiką iš šiuolaikinio pasaulio realijų ir į šiandien nužertą prieš šimtmečius numestą senovinę monetą, teigia, jog viskas yra reliatyvu. Sukaupta jo, kaip žmogaus ir kaip menininko, patirtis leidžia vadovautis

Plačiau

Birutė Grajauskienė: „Blogų žmonių nėra, yra tik gėrio trūkumas juose“

„Giliai šaknis įleidus savo kaime,/ didžiuojuos savo laime”, – teigia Šakių rajono viešosios bibliotekos Barzdų padalinio bibliotekininkė Birutė GRAJAUSKIENĖ viename iš savo eilėraščių, rašomų nuo pat jaunystės, tačiau beveik niekam nerodomų. Ne vienas dešimtmetis ši moteris, be galo branginanti gimtąjį kraštą, yra Barzdų kultūrinio gyvenimo ašis. Rodos, natūralu: biblioteka –

Plačiau

Kun. Andrius Šidlauskas: „Gyvenimo prasmė – mylėti“

  Kasdienybės rutina ir šventės laukimas, dažnai netgi svarbesnis ir pačią šventę, (mat laukiame stebuklo, o stebuklas – kaip tas Godo iš S. Beketo absurdo dramos – taip ir neateina) – toks, rodos, amžinas gyvenimo ratas, neretai palyginamas su voverės ratu, akcentuojant jo monotoniją ypač šiais laikais, kai mūsų, rodos, niekuo

Plačiau

Aktorė Eglė Mikulionytė: „Vaidmuo „Stebukle“ man buvo dovana“

  Daug įsimintinų ir stiprių vaidmenų teatre sukūrusi, vakar savo 53-ąjį gimtadienį atšventusi Eglė Mikulionytė debiutavo kine – pirmą kartą jai teko pagrindinis moters vaidmuo. Kaip sako pati prieš savaitę kinuose pasirodžiusios tragikomedijos „Stebuklas“ aktorė: „Jau atrodo, kad viską suvaidinai ir viską padarei, metai bėga ir manai, kad nieko nauja neatsiras,

Plačiau

Amžinybėn išėjo Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė

Lapkričio 26-ąją amžinojo poilsio išėjo dailininkė, meno mecenatė, Marijampolės garbės pilietė Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Jos širdyje ir mintyse Lietuva išliko iki paskutinės minutės... Prisiminkime Jos didelę meilę ir pasiaukojimą Lietuvai, Jos darbus, Jos tapybą, Jos sunkų vėjuotą, skausmo, džiaugsmo ir meilės kupiną gyvenimą. M. B. Stankūnienė gimė 1925 01 05 Oželių

Plačiau

Algimantas Skinkys: „Geriau būti geram, tačiau nežinomam nei garsiam, bet prastam…“

Kuklumas, savikritiškumas – tai Algimanto SKINKIO, kūrėjo ir Kazlų Rūdos, „vizitinė kortelė“. Pats kūrėjas gyvena įprastą gyvenimą, kuriame tarp kasdienybės darbų ir rūpesčių tikra atgaiva tampa į rankas paimtas medžio gabalas, kuris tol šildomas įgudusių pirštų, glostinėjamas specialias įrankiais, kol virsta susimąsčiusiu Rūpintojėliu ar rimtyje paskendusiu angelu. Meistras niekada neklausia

Plačiau

Ar reikalinga šiais laikais santuoka?

,,Laimė meilėje patiriama mylint; žmonės būna laimingesni ta aistra, kurią patys pergyvena, ne ta, kurią kitiems sukelia.“ ( F. de Larošfuko). Pratęsiant šią gražią mintį norisi pasvarstyti, ar žmonės vienodai laimingi santykiuose, kuriuose yra santuoka, ar santykiuose, kuriuose yra tik gyvenimas kartu. Tikriausiai dažnas iš mūsų, esantis bet kokiuose įsipareigojimuose,

Plačiau