Pagrindinis > Toli - arti > Virš 5 pojūčių

Vieta, laikas ir saikas: kai baltas virsta juodu ir – atvirkščiai

  Šįkart su Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistu gydytoju kardiologu Vitu VYŠNIAUSKU, puikiu savo srities specialistu bei žmogumi, kuris domisi ne vien medicina, visų laikų mokslu, bet ir dvasiniais, penkiais pojūčiais neapčiuopiamais dalykais, kalbamės apie gėrį ir blogį. Argi to reikia? –

Plačiau

Ona Čirvinskienė: „Kiekvienas tavo palinkėjimas kitam tau grįžta su keliaguba jėga“

  Racionalus, griežta logika paremtas protas ir neregimas dvasinis pasaulis – nesuderinami dalykai? Tai pati didžiausia iliuzija, verčianti skirstyti į priešingas puses nedalomus dalykus. Jeigu  žmogus negali būti suvokiamas vien tik kaip kūnas (bedvasis kūnas – lavonas), šita taisyklė galioja visose žmogaus pasireiškimo sferose, taip pat ir versle. Sėkmingas verslininkas, kaip

Plačiau

Buvusi kaimo šventvietė – nelabojo namai?

  Šventvietė, virtusi orgijų vieta, arba – nelabojo namais? Taip trumpai galima būtų pristatyti Parausių kaime (Pilviškių sen., Vilkaviškio raj.) esančią koplytėlę, kuri nors puikiai išsilaikiusi po karo, pokario neramumų, neatgijo (kaip atgijo daugybė koplytėlių Lietuvoje), atgavus Nepriklausomybę, naujam dvasiniam gyvenimui, priešingai – visiškai išsigimė... Jau nebepasakytum, jog čia kažkada buvo

Plačiau

Kun. Vilius Sikorskas: apie dvasingumą – per žmogaus, kaip kūrėjėlio, santykį su Kūrėju

  Racionalus žmogaus protas linkęs viską dėlioti į tam tikras lentynėles. Čia – mokesčiai, čia artimiausi darbai, čia neatidėliotini susitikimai, čia... Ir taip toliau, kol kartais (ne visiems ir ne tuo pat metu) „pasiekiama“ lentynėlė su dažnai trikdančiu užrašu „Dvasingumas“. O kaipgi čia? Ši lentynėlė netelpa į jokių „protingų“ lentynėlių klasifikaciją,

Plačiau

Fizinę sveikatos būklę lemia dvasinis stabilumas!

  ...Gyvena vienas šalia kito žydas ir lietuvis. Kaimynai puikiai sutaria, gražiai bendrauja, o ir gana pasiturintys abu (žinoma, žydelis turtingesnis, gal net laimingesnis: jo žmona gražesnė, vaikai gabesni...). Susitinka kartą jiedu, šnekteli apie orą, šeimyną, kainas... Žydelis susiraukęs – vėl jo didžiausias priešas Joškė per kelią kaip juoda katė perbėgo...

Plačiau

Gyvename daugiamatėje erdvėje!

  Įprastinius kasdieninius dalykus dažniausiai priimame kaip savaime suprantamus, nors būtent jie slepia daugiausiai paslapčių. Kai kalbame apie erdvę, netgi buitinėje plotmėje nesunkiai pastebime, jog jos samprata atsimuša į mūsų suvokimo ribas, už kurių vis tiek kažkas yra. Tam „kažkam“ įvardyti neretai pasitelkiame matavimus – kad turėtume atskaitos taškus, prieinamus žmogiškajam

Plačiau

Romas Šimanauskas: „Aš galiu tik duris parodyti, bet jas atsidaryti turi pats“

  ... Dabar jį vadina visaip: ekstrasensu, burtininku, šamanu... O jis pats save vadina žmogumi, einančiu iš aukščiau nurodytu keliu. Tad nenuostabu, jog jis kitoks. Išsiskiriantis iš minios, nors ir kasdienei egzistencijai užtikrinti atliekantis įprastus įprastų žmonių darbus. Vis tik egzistenciniai klausimai: „Kas aš esu? Kodėl aš čia? Kokia mano gyvenimo

Plačiau

Bioenergetikai pataria nenešioti savyje jokių negatyvų

  Visi, ko gero, nori būti laimingi, jausti širdyje pilnatvę, nebūti draskomi problemų bei vidinio nerimo, gyventi geranoriškoje aplinkoje. Sakoma, jog viskas – gera tai ar bloga – praeina, tačiau ne visada tokios išminties pakanka, kai diena iš dienos tenka grumtis ne tik su asmeniniais stresais, tačiau ir nuo paties žmogaus

Plačiau

Vaiduokliams nepatinka vazoninės gėlės ir… mobilieji telefonai

  „Net įtarti negalėjome, jog namus galėtume nusipirkti kartu su gyventojais. Tiesa, nematomais, tačiau girdimais, apie savo buvimą pranešančiais tik naktimis“, – sako vieno Marijampolės savivaldybės kaimo gyventoja ponia Zita, sodybą, kurioje apsigyveno su sūnumi, marčia ir dviem anūkais, šiame kaime nusipirkusi prieš keturiolika metų. Taip, taip! Kalbame vėl apie vaiduoklius.

Plačiau

Apie akmens, nepajudinamo atskaitos taško, dvasią

  Jau pamiršti tie laikai, kai akmenis, surinktus iš laukų (žinia gi – iš po žiemos, pavasarį, jie tarsi dygte dygdavo lyg tie grybai po lietaus), išveždavo tarsi nereikalingą balastą į kokias dykvietes. Dabar netgi prekiaujama akmenimis, mat jie tapo itin paklausūs. Sodybų savininkai, puoselėjantys savo gyvenamosios vietos grožį, ko gero,

Plačiau

Velnio gūžta: sodyba, kurioje šeimininkauja „kiti“

  Kartais šiurpi praeities patirtis persekioja ilgus metus, visur palikdama ženklus, jog niekas nedingsta be pėdsako, jog tai, kas buvo, gali kada nors išlįsti į, rodos, ramią kasdienybę – lyg vaiduoklis iš užkeikto kapo. Marijampoliečiams Rasai ir Sauliui (vardai pakeisti, tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinoma. - Aut. past.) trejus metus

Plačiau

Merkinės piramidė: vieta, kurią įprasmino apreiškimas

  Vietos, tampančios traukos objektais, visada turi savo unikalią istoriją (dažnai netgi legendomis apipintą), kuri apsigyvena toje vietoje, kviesdama lankytojus nuolat prie jos prisiliesti. Skirtingi tikslai žmones veda į tokias vietas: paprastas smalsumas, tikėjimas ten patirti netgi transcendentinių potyrių, sveikatos, ramybės ar laimės paieškos ir t.t. Ne vienas Sūduvos krašto žmogus

Plačiau

Tikėjimo išbandymas: demonas prabilo vargšės moteriškės lūpomis

Žmogaus  galimybių bei ribotumo neteisingas įvertinimas veda prie visko, ką galėtume vadinti stresais, vidine įtampa bei nerimu, nesėkmėmis, nelaimėmis, iš kurių neretai žmogus pats savo jėgomis sunkiai išbrenda. „Mūsų savaitės“ pašnekovas šiais klausimais Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios klebonas Gediminas Bulevičius, kaip ir derėtų dvasininkui, pirmiausia visus kviečia širdimi

Plačiau

Į savąjį kelią atvedė… nepriežastinė Dievo malonė

  ...Jo, šiuo metu Kaune gyvenančio Kauno vedų kultūros centro darbuotojo, buvusio marijampoliečio Mindaugo VILKAIČIO, g. 1984 m., gyvenimą į dvi skirtingas dalis padalijo, kaip pats sako, transcendentinis potyris, arba, kitaip tariant, nežemiškos valios pasireiškimas, nukreipęs visą jo esybę į visiškai kitokį kelią. Jis paklusęs tai valiai jau keleri metai ir

Plačiau

Kai į mūsų erdvę įsiveržia ne šio pasaulio „turistai“

  Gyvenimas – trumputė akimirka, kuri baigiasi kiekvienam nuėjus savo kelią. Kas po to? Kalbos apie anapusinį pasaulį dažnai telieka kalbomis, nes nėra materialių įrodymų, kad jis egzistuotų. Juk į TEN nuėjęs žmogus neateina, nepasako... Tačiau nėra ir tvirtų paneigimų, kad tas pasaulis neegzistuoja. Galbūt netgi atvirkščiai. Juk ne vienas yra

Plačiau

Įsiklausant į žemės šnabždesį

  Nuo 1991 m. ūkininkaujantis Barzdų kaimo (Šakių r.) gyventojas Gintautas JONAITIS (g. 1963 m.) daug laiko skiria, rodos, nieko bendra su žemės ūkiu neturintiems pomėgiams – gitarai, dainai, išminties žodžiui knygoje ir, ko gero, su amžiumi atėjusiam kontempliacijos poreikiui, atvedusiam jį prie labai gilių įžvalgų, kurios prabyla tūkstantmečius puoselėjama išmintimi. Garso

Plačiau

Norite dvaro su vaiduokliu? Prašom!

Sūduvos dvarų praeitis sugrįžta legendomis Įvairūs pasakojimai apie mįslingus, mistiškus nutikimus tampa dažnos vietos traukos objektu ne vien turistams. Ypač jei ta vieta – dvaras. Ir nesvarbu koks: restauruotas, apleistas, tačiau tebealsuojantis praėjusių amžių dvasia, saugantis čia buvusių istorijų (meilės, neapykantos, keršto, pavydo, žmogiškųjų tragedijų, likimo pokštų...) paslaptis, kurios į dienos

Plačiau

Belaukiant pasaulio pabaigos…

Visais laikais tam tikrais laikotarpiais žmoniją apimdavo psichozė laukti tuoj pat užgriūsiančios pasaulio pabaigos. Paskutinį kartą toks laukimas buvo „populiarius“ visai neseniai – 2012 metais.   Ir juokais, ir visu rimtumu praeinantys, 2012-ieji, metai prasidėjo... pasaulio pabaigos laukimu. Visus metus šis laukimas pasižymėjo įdomia dinamika: jeigu metų pradžioje ir pirmoje pusėje

Plačiau