Pagrindinis > Toli - arti > Tradicijos (Page 2)

Rasos, Kupolinės, Joninės – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi

  Vasaros saulėgrįža – birželio 21-oji diena, astronominės vasaros pradžia, ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis. Po vasaros saulėgrįžos praėjus porai dienų tradiciškai švenčiamos Joninės, Rasos arba Kupolinės. Jei pažvelgtume į tradicinį kalendorių, nesunkiai suprastume, jog vasaros saulėgrįžos apeigos iškilesnės už kitas šventes. Sudėtingos sakralinės apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi buvo

Plačiau

Mūsų didelės storos lietuviškos Kalėdos

Kalėdos – tai ypatingas metas, kai pakyli virš kasdienybės, kai tiesiog ranka gali liesti svajonę, plika akim matyti, kaip atsiveria dangūs, kai šviesos sugrįžimą pasitinki su meile ir pagarba... Kalėdos – tai stebuklas, tai angelo sparnas, vos užkliudęs blakstienas, sidabrinis Vakarės žvaigždės skambėjimas ir tyli tyli naktis, savo tyloje slepianti

Plačiau

Senieji mūsų tautos papročiai ir advento, Kūčių ir Kalėdų valgiai

Nė viena pasaulio tauta nebeturi, o gal ir niekada neturėjo išskirtinių sakralinių apeiginių, tik šioms gamtos dievybių gerbimo ir garbinimo šventėms gaminamų valgių: Avižienio, Bangpūčio (tinklų metimui), Bičiulių (bitinėjimo) dienai, Bobų vasaros, Bulviakasio dienai, Derliaus šventei, Gandrinėms (Starkinėms), Rasoms (Joninėms), Keturiasdešimties paukščių dienai, Pavasario, Vasaros, Rudens ir Žiemos lygiadieniams, Paskutinio

Plačiau

Kalėdų dvasią atnešantis ir dovanas dalijantis Kalėdų Senis: tikroji istorija

  Sunku net įsivaizduoti, iš kur kilo tas raudonais rūbais apsirengęs dėdulė, kuris yra visų laukiamas, visiems dalinantis dovanas, pro užrakintas duris stebuklingai įslenkantis į namus, visada linksmas, visada besijuokiantis. Kas jis? Kas yra tikroji Kalėdų dvasia – kokia ji, ką laikui bėgant prarado žmonija? Deja, bet tikroji Kalėdų Senelio istorija

Plačiau

Gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribai išsitrinant, arba Apie rietenas prie kapo, žmogiškosios egzistencijos trapumą ir ryšius, kurių net mirtis nenutraukia

Spalio pabaiga – lapkričio pradžia nuo seno buvo suvokiama kaip laikas, kai atsiveria vartai, leidžiantys trumpam susilieti dviem pasauliams: gyvųjų ir mirusiųjų. Kai žvarbaus rudens dangų ima šildyti mažos ugnelės, uždegtos ant mirusių artimųjų kapų, o nuo kasdienybės rutinos surambėjusią sielą – gerumo, atlaidumo šiluma. Kada, ko gero, kiekvieną žmogų

Plačiau

Žydų kultūros paveldas Kalvarijoje: ir žinomas, ir „nematomas“, ir unikalus, ir… nereikalingas

Laikas viską neatpažįstamai keičia. Kas dabar galėtų patikėti, jog Kalvarija, vienas seniausių Užnemunės miestų, kurio istorija prasideda nuo kaimo, vadinto Triobiais, kažkada buvo tiesiog žydų miestas... Šiandien mieste, pasak kalvarijiečio istoriko Alvydo TOTORIO, su kuriuo ir leidžiamės į kelionę po žydų gyvenimo pėdsakais dar tebealsuojančią Kalvariją, gyvena vos vienas žydas

Plačiau

Į pirtį – susitikti su savimi

Tikriausiai drąsiai galima sakyti, kad kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą yra pabuvojęs pirtyje. Vieni pirtį tiesiog dievina ir be šios pramogos savo gyvenimo nė neįsivaizduoja, kiti jos nemėgsta ir niekaip nesupranta prakaituojančių ant paties aukščiausio gulto. Yra žmonių, kuriems patinka pasišildyti kur nors žemėliau, pasišnekėti ir priepirtyje išgerti bokalą alaus.

Plačiau

Aviacijos šventė Sasnavos aerodrome: Lietuva – aviacinė valstybė!

  2017 m. liepos 22 d. Sasnavos aerodrome (Marijampolės sav.) buvo iškilmingai švenčiami du gimtadieniai. Tūkstantinės minios tąkart pagerbė Marijampolės aeroklubo 40-metį ir Lietuvos aeroklubo 90-metį, o jubiliatai savo gerbėjams atsilygino nuostabia aviacijos švente. Įvairi ir turininga aviacijos šventės programa – įspūdingi parašiutininkų šuoliai, įvairiausių lėktuvų, kitų orlaivių pasirodymai – prikaustė gausiai

Plačiau

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas

  Kam teko laimė pamatyti mistinį folklorinį miuziklą „Saulės ratu“, po reginio išsinešė... dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie

Plačiau

Tradicinė Velykų puošmena jau džiugina laukiančiuosius gražiausios pavasario šventės

  Devintosios Velykos Kad artėja viena iš gražiausių metų švenčių – Velykos, bene pirmiausia kasmet praneša prekybininkai, viliojantys spalvingų ir žaismingų prekių reklamomis bei akcijomis. O netoli Marijampolės miesto esančiame Skaisčiūnų kaime bene pirmieji apie artėjančias Velykas jau devintus metus iš eilės paskelbia kaimo senbuvių Zubrickų sodybos, esančios prie pat judraus kelio,

Plačiau

Ten, kur gaudžia medžioklės ragas

  ...Juos ir jų pomėgį, neretai tapusį ir gyvenimo būdu, šiuolaikinė visuomenė vertina gana prieštaringai. Vis tik šįkart nesivelsime į moralines-etines dilemas „už“ ar „prieš“, kaip paprastai nemojuojame kovos kirviais prekybos centruose ar turgavietėse, ant prekystalių išvydę išdėliotą skerdieną  (užaugintą vadinamuose biofabrikuose, kur vargšas kalakutas, iki tapdamas būsimu kepsniu, net miega

Plačiau

Šv. Agotos diena Plutiškių gimnazijoje: su duonos kvapu – į pirmapradę skalsą

  Vieną kartą per metus, per šv. Agotos dieną, minimą vasario 5 d., visos Plutiškės (Kazlų Rūdos sav.) pakvimpa kepama duona. Rūgštus ir skalsus jos kvapas, sumišęs su rugio rauda, prakaito skoniu ir žemės alsavimu, tądien Plutiškių gimnazijos bendruomenės dėka pasisklaido po visus namus, pripildydamas juos sotumu ir iš amžių atėjusiu

Plačiau

Grabnyčių žvakių liejimas – kantrybės reikalaujantis darbas

  Vasario 2 diena – Grabnyčios (Kristaus paaukojimo šventė). Pats žodis „grabnyčios“ kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Ši žvakė bažnyčiose šventinama būtent vasario 2 dieną. Ikikrikščioniškoje kultūroje ši šventė buvo vadinama Perkūno diena. Tikėta, jog grabnyčių žvakė saugoja namus nuo tamsos, nelaimių, perkūnijų ir gaisrų, taip pat buvo naudojama mirties

Plačiau

Jono Basanavičiaus gimtinė – traukos vieta ištisus metus

  ...Čia verda gyvenimas, čia istorija žengia koja kojon kartu su šiandiena. Čia – Jono Basanavičiaus gimtinė, esanti Ožkabalių kaime, Vilkaviškio raj., viena iš autentiškiausių ir kartu šiuolaikiškiausių sodybų, kurios kultūrinės vietos istorinė vertė siejasi su viso krašto tradicijų puoselėjimu. Tai vieta, kurioje susipina J. Basanavičiaus istorinė praeitis, tradicijų saugojimas, kultūrinė

Plačiau

Apie Adventą

  Senovėje gruodis vadintas „siekiu“. Tai – vardas tryliktojo mėnesio, kuris kitados buvo pridedamas keliamaisiais metais, derinant Saulės ir Mėnulio ciklus. Kaimo žmogui ilgus gruodžio vakarus užpildydavo didžiosios žiemos šventės, šv. Kalėdų laukimas. Adventas – susikaupimo, dvasios ir kūno apsivalymo periodas, kuriuo prasideda bažnytinių švenčių liturginiai metai. Iki Kūčių reikėdavo atsiskaityti su gyvaisiais

Plačiau

Sūduviai šventėje džiaugiasi gausiu derliumi

  Marijampolėje šį šeštadienį visomis rudens spalvomis sumirgėjo tradicinė derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2015“. Šių metų šventė skiriama ne tik darbštiems Sūduvos krašto žemdirbiams, žemės ūkio produkcijos gamintojams pagerbti, bet svečiui pamaloninti ir „Sūduvos kraitės“ 5-erių metų sukakčiai paminėti. Nors šiemet gamta pagailėjo lietaus, sūduviai džiaugiasi gausiu derliumi. J. Basanavičiaus aikštėje kaip

Plačiau

Gurmaniškos pramogos mažo miestelio šventėje

  Rugpjūčio 22 dieną, šeštadienį, Kiduliuose (Šakių rajone) vyko miestelio šventė, skirta XIX a. dvarų kultūrai atskleisti ir puoselėti. Neseniai renovuoto dvaro parke vyko spalvinga dvarininkų puota. Gan sėkmingai buvo imituota XIX a. pr. atmosfera, kai dvarui priklausant Prūsijai čia viešėjo karališkoji Prūsijos šeima, bene kasdien rengusi iškilmingus pietus. Dvaro parke

Plačiau

Lietuvos regionų kulinarijos paveldas

  Aukštaičių valgiai – karalių stalui Aukštaičiai gali stebinti visus užsieniečius miltiniais patiekalais, ypač virtiniais su mėsa, paukštiena, žuviena, varške, švilpikais su uogomis, šaltanosiais su mėlynėmis, koldūnais (jokiu būdu koldūnų nevadinkite virtiniais, nes koldūnai skiriasi nuo lietuviškų virtinių, komių-rusų pelmenių, italų raviolių, kinų dimsumų, domplingų, juipao ir vantonų, armėnų boranių, gruzinų chinkalų,

Plačiau

Vasaros saulėgrįžos šventę Poezijos parke šventėme dvi dienas!

  Birželio 19–20 dienomis Marijampolės Poezijos parke buvo švenčiamos Kupolinės, vasaros saulėgrįžos šventė (organizatorė – etnografė Onutė Surdokienė). Penktadienio vakarą sėdome į autobusiuką ir važiavome kupoliauti už miesto. Rinkome ir skynėme devynių rūšių gydomąsias žoleles. Mūsų puokštes papuošė ir laukų aguona-birulė, ir rugiagėlės, ir ramunės, ramunėlės, kurias reikia surinkti iki Joninių,

Plačiau