Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Dar šiek tiek apie K. Kubilinską. Satyra „Ką kalbėjo gyvuliai Kūčių naktį“

Puodelis vandens poetui Vieną vaikystės vasarą ir man teko susitikti su vaikų poetu Kostu Kubilinsku. Žaliavo pievos, plaukė rugiai. Karštos saulės išvargintas sėdėdamas po obelimi išvydau per pievas pagrioviu traukiančią keistą eiseną. Priekyje žengė juodu kostiumu vilkintis vyras, kurio didelę galvą dengė tamsūs garbanoti plaukai. Paskui sekė gal trejetas žinomiausių kaimo

Plačiau

Lietuvos dainą skelbęs pasauliui

  Nuostabus tas Vilkaviškio kraštas! Sakoma, kad Lietuva turi dvi lakštingalas – menininkes: tai poetė Salomėja  Nėris ir  dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Klasikines ir lietuvių liaudies  dainas  išpopuliarino  Kipras Petrauskas ir Virgilijus Noreika. Šiuos  dainininkus  žinome, jų balsais žavimės.  Tačiau iš laiko užmaršties  išplaukia ir kiti vardai.  Galime didžiuotis sakydami, kad  antrasis

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie gyvenimo moteris

– Godotinas broli Vincai! Prisiminkime jaunas dieneles. Pažvelk, kiek jaunimo aikštėje prie mano paminklo džiaugiasi Kalėdine eglute, koks gražus Vilkaviškio jaunimas. – Joneli! O ar tu žinai, kad vasario mėnesį Lietuvoje švenčiamos dvi šventės: naujai atrasta įsimylėjėlių globėjo šv. Valentino diena ir Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo diena? O

Plačiau

Vinco atsidūsėjimai su Jonu apie Bartninkų miestelį ir Virbalio smukles

– Mielas prieteliau, Jonai! Sveikinu! Bartninkų seniūnija pagarsino Tave ir Tavo Bartninkų miestelį, išleidusi gražią knygelę. Gražus tas kraštas, senove dvelkia. Amerikoje gyvenęs Juozas Rudzevičius ir Tave išgyrė, parašęs knygelę ,,Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius.“ – Jo, įdomu, Vinculi, ką jis ten apie senovę rašė. – Va, paklausyk... Bartninkų valsčius buvo

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Vilkaviškio 400 metų jubiliejų

– Godotinas broli Vincai! Pakaks tau rymoti ir į Vilkaviškio savivaldybės pastatą žvairuoti. Geriau pakalbėkime apie kitus metus, 2020-uosius. Ar žinai, kad mūsų miestas minės 400 metų jubiliejų? – Žinoti tai žinau. Bet, Jonai, čia tu esi gudriausias. Paporink ką nors apie Vilkaviškio miesto pradžią. – Vinculi, čia reikia į Sūduvos –

Plačiau

Skaudi ,,vilko vaiko“ išpažintis

Antrojo pasaulinio karo bangai persimetus į Vokietijos teritoriją, pirmieji naujųjų ,,išvaduotojų“, Raudonosios Armijos, žiaurumus patyrė Prūsijos (dabar Kaliningrado sritis) gyventojai. Klestintis Karaliaučius (Kaliningradas) 1945 m. sausio gale pavirto griuvėsių, lavonų ir bado šmėklų apgulta dykyne. Po šiuos griuvėsius slankiojo išbadėjusios žmogystos, moterys, seniai, vaikai. Šalčio ir bado šmėkla lydėjo kiekvieną

Plačiau

Bartninkai – kalvotosios Suvalkijos perlas

Bartninkų miestelio bendruomenės namuose gruodžio 8 d. pristatytas leidinys ,,Bartninkų seniūnija“, atspindintis turiningą krašto istoriją ir aktyvių šešių kaimo bendruomenių – Bartninkų, Geisteriškių, Piliakalnių, Lakštučių, Vartų – veiklą. Miestelio kultūrinės veiklos vadybininkės Loretos Kelnerienės parengtame pasakojime vakaronės dalyviai išvydo kaimo bendruomenių atliktų darbų vaizdus, iškiliausių kraštiečių portretus. Šiltais žodžiais leidinyje pristatyti

Plačiau

S. Nėris – antroji poetė po Maironio III: „Viešpatie, per daug gilią ir per daug plačią man širdį davei“

„Aš pas jį ieškosiu teisybės“ (Iš V. Sruogienės prisiminimų) Deja, ramiu uostu Palemono namelyje su mylimu vyru ir sūnumi Sauliuku-Balandėliu tapusį gyvenimą sujaukė 1940-ieji ir iš Rytų atėjusios sovietinės permainos. Priversta parašyti panegiriką „Tautų vadui Stalinui“, išrinkta deputate į Aukščiausiąją Tarybą Maskvoje, apipilta pinigais ir tariama šlove Salomėja vėl netenka

Plačiau

S. Nėris – antroji poetė po Maironio II: „Visa moteriškė sutelpa viename žodyje – meilė!“

(Tęsinys) „Visa moteriškė sutelpa viename žodyje – meilė!“ (Iš S. Nėries dienoraščio) Ryškiausią įspaudą jautrios, katalikiškai auklėtos merginos širdyje paliko meilės kančios. Nuolatinis troškimas mylėti atnešė daug kančių ir paskatino žengti kai kuriuos neapgalvotus žingsnius. Pasak J. Griniaus, „kas mylėjo Salomėją, to ji nemylėjo, o ką ji mylėjo, tas jos nemylėjo“. Vilkaviškio

Plačiau

S. Nėris – antroji poetė po Maironio: gimusi ne iš meilės, bet išaukštinusi meilę

Artėjant Salomėjos Nėries 115-osioms gimimo metinėms, pateikiame istoriko Antano Žilinsko straipsnį apie poetę ir sunkų, prieštaringą jos gyvenimo kelią. Straipsnis – iš jau spaudai rengiamos A. Žilinsko knygos, kurioje autorius prisiliečia prie Vilkaviškio krašto istorijos  ir jos žmonių. *** Poetės Salomėjos Nėries talentas toks gaivus, o gyvenimas toks klaidus, kad iki

Plačiau

Iš Vilkaviškio istorijos

Jau greitai pasirodys istoriko Antano Žilinsko knyga „100 Vilkaviškio krašto istorijų“, kurioje Vilkaviškio krašto istorija pateikiama labai gyvai, ne tik per svarbiausius istorinius įvykius, bet ir žinomas asmenybes, vingiuotus čia gyvenusių žmonių likimus. Skaitytojų dėmesiui – knygos pratarmė. Lietuvos nacionaliniame atgimime Vilkaviškio kraštui tenka išskirtinis vaidmuo. Šiame krašte gimė Lietuvos tautos

Plačiau

Šiandieninė Marijampolė Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės, atgimusios vienai dienai, akimis

Labai žaviuosi savo miestu Marijampole, istorija, ir tai įsipina į mano kūrybą. Artėjančios Miesto dienos bei istorija įkvėpė mane parašyti apie mūsų miesto globėją. ...Begalinė visatos energija, mane grafienę Prancišką Ščiukaitę-Butlerienę, prikėlė vienai dienai šiame pasaulyje, mano kadais valdytame dvare Marijampolėje. Pamenu, kokia šviesa kadais krisdavo didingame dvaro parke, pamenu paukščių čiulbesį

Plačiau

Rokas, Cezaris. Vincas Žaliaduonis (ištrauka iš knygos „Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“)

Tampriai susijęs su Ignalinos kraštu suvalkietis Vincas Žaliaduonis gimė 1910 m. lapkričio 2 d.  pietų Lietuvoje – Lazdijų vls. Kučiūnų kaime. Baigęs Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, 1935-1938 m. jis mokėsi A. Smetonos karo mokykloje Kaune, kurią baigęs gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Jauną karininką paskyrė tarnauti į Ukmergę. Kuomet 1939 m.

Plačiau

Mažytis. Kazimieras Alfonsas Pyplys (ištrauka iš knygos „Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro)

Mažytis buvo vienas žymiausių ne tik Suvalkijos bei Dzukijos, bet ir visos Lietuvos partizanų. Tai buvo žmogus legenda. Įspūdingo stoto: jo ūgis buvo 2 m. 18 cm., o pasirinktas slapyvardis „Mažytis“  buvo savotiškas antipodas jo išvaizdai. Tuo pat metu jam buvo ne svetimas  žmogiškas jautrumas ir humoras. Partizanų ryšininkė Regina

Plačiau

Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai nepriklausomybės kovose II

Bermontininkai – naujas pavojus nepriklausomybei  Po iškovotos pergalės prieš grėsmingą priešą iš rytų, bolševikus, 1919 m. antroje pusėje Lietuvos nepriklausomybei iškilo grėsmė iš šiaurės. Latvijoje iš vokiečių karių ir rusų karo belaisvių suformuota vadinamoji bermontininkų armija, vadovaujama buvusio caro armijos karininko Pavelo Bermonto-Avalovo, kėlė grėsmę visoms Pabaltijo tautoms. Užėmęs Rygą ir

Plačiau

Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai nepriklausomybės kovose

2019-ieji Lietuvoje paskelbti nepriklausomybės kovų metais. Ginant ką tik atkurtą valstybę ir kuriant Lietuvos kariuomenę, ypatingą indėlį įnešė ir iš Vilkaviškio krašto kilę kariai. Krašto muziejaus duomenimis, jaunos valstybės gynime dalyvavo 1159 savanoriai, 62 karininkai. Už parodytą drąsą ir sumanumą 111 savanorių apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais. Net dešimt iš jų

Plačiau

Dievui garbė, artimui pagalba

Prieš 120 metų Vilkaviškyje trys žmonės susibūrė į komandą, pradėjo vystyti organizuotą veiklą. Nepriklausomoje Lietuvoje narių skaičius pasiekė šimtą. Šimtukas turėjo savo namus, techniką, vėliavą ir vilkaviškiečių pagarbą. Savanorystės pagrindais įsikūrusi grupė buvo vadinama Vilkaviškio ugniagesių draugija. Įdomu tai, kad tarpukaryje visas Lietuvos ugniagesių vadžias savo rankose laikė pilviškietis. Vilkaviškyje veikė

Plačiau

Dingusios Vilkaviškio pramogos

Medžių apsuptyje teniso ir kriketo aikštelės. Maudynės dirbtiniuose baseinuose po atviru dangumi. Ir visa tai vienoje vietoje – Vilkaviškio miesto sode. Paežerių ežero pakrantėje - keletas dešimčių medinių valtelių. Kasmetinės jūros šventės aukso rago kyšulyje. Vaikų vasaros stovyklos Uosijos miško pakraštyje. Žiemą, kareivinių rajone išpilta ir apšviesta ledo čiuožykla. Šalia jos

Plačiau

Pirmoji Vasario 16-oji Vilkaviškyje

Tapęs Sąjūdžio rėmėju, kaip iniciatyvinės grupės narys padėjau pasirengti Tautinės vėliavos iškėlimui Vilkaviškyje spalio 7-ąją dieną. Pilnutėlėje aikštėje pagal mano parnegtas pranešimo tezes kalbėjo A. Simanavičius ir K. Kazlauskas. Aikštėje buvo pastatytas ženklas skelbiantis, kad šioje vietoje bus pastatytas paminklas dr. J. Basanavičiui. Paminklo statybai buvo renkamos aukos, kurios buvo

Plačiau

Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos Nepriklausomybės lopšys, Suvalkija (Sūduva) – Vakarų Europos kultūros kūdikis

Po III-iojo abiejų Tautų respublikos padalijimo Suvalkija pateko Prūsijos valdžion. Ji buvo įvardinta kaip Naujosios Rytų Prūsijos dalis. Tuo metu Prūsija buvo viena pažangiausių, ekonomiškai besivystančių Europos valstybių. Tai paliko ženklų ir Suvalkijos europėjime. Ypač pagyvėjo miestai, patekę į prekybos kelius tarp Rusijos ir Prūsijos. Miestuose statomi mūriniai namai, tiesiamos

Plačiau