Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Iš Vilkaviškio istorijos

Jau greitai pasirodys istoriko Antano Žilinsko knyga „100 Vilkaviškio krašto istorijų“, kurioje Vilkaviškio krašto istorija pateikiama labai gyvai, ne tik per svarbiausius istorinius įvykius, bet ir žinomas asmenybes, vingiuotus čia gyvenusių žmonių likimus. Skaitytojų dėmesiui – knygos pratarmė. Lietuvos nacionaliniame atgimime Vilkaviškio kraštui tenka išskirtinis vaidmuo. Šiame krašte gimė Lietuvos tautos

Plačiau

Šiandieninė Marijampolė Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės, atgimusios vienai dienai, akimis

Labai žaviuosi savo miestu Marijampole, istorija, ir tai įsipina į mano kūrybą. Artėjančios Miesto dienos bei istorija įkvėpė mane parašyti apie mūsų miesto globėją. ...Begalinė visatos energija, mane grafienę Prancišką Ščiukaitę-Butlerienę, prikėlė vienai dienai šiame pasaulyje, mano kadais valdytame dvare Marijampolėje. Pamenu, kokia šviesa kadais krisdavo didingame dvaro parke, pamenu paukščių čiulbesį

Plačiau

Rokas, Cezaris. Vincas Žaliaduonis (ištrauka iš knygos „Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“)

Tampriai susijęs su Ignalinos kraštu suvalkietis Vincas Žaliaduonis gimė 1910 m. lapkričio 2 d.  pietų Lietuvoje – Lazdijų vls. Kučiūnų kaime. Baigęs Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, 1935-1938 m. jis mokėsi A. Smetonos karo mokykloje Kaune, kurią baigęs gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Jauną karininką paskyrė tarnauti į Ukmergę. Kuomet 1939 m.

Plačiau

Mažytis. Kazimieras Alfonsas Pyplys (ištrauka iš knygos „Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro)

Mažytis buvo vienas žymiausių ne tik Suvalkijos bei Dzukijos, bet ir visos Lietuvos partizanų. Tai buvo žmogus legenda. Įspūdingo stoto: jo ūgis buvo 2 m. 18 cm., o pasirinktas slapyvardis „Mažytis“  buvo savotiškas antipodas jo išvaizdai. Tuo pat metu jam buvo ne svetimas  žmogiškas jautrumas ir humoras. Partizanų ryšininkė Regina

Plačiau

Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai nepriklausomybės kovose II

Bermontininkai – naujas pavojus nepriklausomybei  Po iškovotos pergalės prieš grėsmingą priešą iš rytų, bolševikus, 1919 m. antroje pusėje Lietuvos nepriklausomybei iškilo grėsmė iš šiaurės. Latvijoje iš vokiečių karių ir rusų karo belaisvių suformuota vadinamoji bermontininkų armija, vadovaujama buvusio caro armijos karininko Pavelo Bermonto-Avalovo, kėlė grėsmę visoms Pabaltijo tautoms. Užėmęs Rygą ir

Plačiau

Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai nepriklausomybės kovose

2019-ieji Lietuvoje paskelbti nepriklausomybės kovų metais. Ginant ką tik atkurtą valstybę ir kuriant Lietuvos kariuomenę, ypatingą indėlį įnešė ir iš Vilkaviškio krašto kilę kariai. Krašto muziejaus duomenimis, jaunos valstybės gynime dalyvavo 1159 savanoriai, 62 karininkai. Už parodytą drąsą ir sumanumą 111 savanorių apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais. Net dešimt iš jų

Plačiau

Dievui garbė, artimui pagalba

Prieš 120 metų Vilkaviškyje trys žmonės susibūrė į komandą, pradėjo vystyti organizuotą veiklą. Nepriklausomoje Lietuvoje narių skaičius pasiekė šimtą. Šimtukas turėjo savo namus, techniką, vėliavą ir vilkaviškiečių pagarbą. Savanorystės pagrindais įsikūrusi grupė buvo vadinama Vilkaviškio ugniagesių draugija. Įdomu tai, kad tarpukaryje visas Lietuvos ugniagesių vadžias savo rankose laikė pilviškietis. Vilkaviškyje veikė

Plačiau

Dingusios Vilkaviškio pramogos

Medžių apsuptyje teniso ir kriketo aikštelės. Maudynės dirbtiniuose baseinuose po atviru dangumi. Ir visa tai vienoje vietoje – Vilkaviškio miesto sode. Paežerių ežero pakrantėje - keletas dešimčių medinių valtelių. Kasmetinės jūros šventės aukso rago kyšulyje. Vaikų vasaros stovyklos Uosijos miško pakraštyje. Žiemą, kareivinių rajone išpilta ir apšviesta ledo čiuožykla. Šalia jos

Plačiau

Pirmoji Vasario 16-oji Vilkaviškyje

Tapęs Sąjūdžio rėmėju, kaip iniciatyvinės grupės narys padėjau pasirengti Tautinės vėliavos iškėlimui Vilkaviškyje spalio 7-ąją dieną. Pilnutėlėje aikštėje pagal mano parnegtas pranešimo tezes kalbėjo A. Simanavičius ir K. Kazlauskas. Aikštėje buvo pastatytas ženklas skelbiantis, kad šioje vietoje bus pastatytas paminklas dr. J. Basanavičiui. Paminklo statybai buvo renkamos aukos, kurios buvo

Plačiau

Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos Nepriklausomybės lopšys, Suvalkija (Sūduva) – Vakarų Europos kultūros kūdikis

Po III-iojo abiejų Tautų respublikos padalijimo Suvalkija pateko Prūsijos valdžion. Ji buvo įvardinta kaip Naujosios Rytų Prūsijos dalis. Tuo metu Prūsija buvo viena pažangiausių, ekonomiškai besivystančių Europos valstybių. Tai paliko ženklų ir Suvalkijos europėjime. Ypač pagyvėjo miestai, patekę į prekybos kelius tarp Rusijos ir Prūsijos. Miestuose statomi mūriniai namai, tiesiamos

Plačiau

Bartninkai

Ant kalnelio, tarp dviejų klonių, daugybės medžių apsuptos baltuojančios dvaro trobos. Už jų - du vėjo malūnai ir aukšti, balti bažnyčios bokštai. Bartninkų kaimas, yra vienas seniausių Sūdavijos kaimų. Bartninkiečiai savo bites „bartyse“ laikydavę, - taip apie Bartninkus savo knygoje atsiliepia Jonas Basanavičius.    Senojoje spaudoje Bartninkai apibūdinami, kaip paprastas, nuobodus

Plačiau

Per naktį pralošęs dvarus

Kažkada visa Suvalkija labai gerai žinojo išdidaus dvarininko, stambaus magnato Gauronskio galybės laikus. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje. Tačiau daugiausiai Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto Užnemunė ranka pasiekiama. Didelius plotus žemių turėjo ir Lenkijoje. Savo namais laikė puošnius Varšuvos ir Paryžiaus rūmus. Gauronskis

Plačiau

Aštuntasis Vilkaviškio būrys

     Lietuvos šaulių sąjunga šiais metais minės organizacijos įkūrimo šimtmetį. Lietuvoje pasikeitė kelios žmonių kartos. Valstybė patyrė tris okupacijos laikotarpius. Ilgiausias iš jų truko beveik 50 metų. Šaulių sąjungos vardas buvo ištrintas iš Lietuvos istorijos knygos puslapių. Ištrintas tam, kad viename iš sąjūdžio mitingų, vėl iš naujo atgimtų. Susikūrimas    Nepriklausomybės kovų

Plačiau

IV artilerijos pulkas Vilkaviškyje

Kareivinių rajonas – taip mieste buvusį karinį kompleksą vadindavo vietiniai. Carinėje okupacijoje iškilusios „kazernos“ 1944 m.  buvo visiškai sugriautos  vokiečių karo aviacijos. Vienintelis liudininkas menantis kareivinių praeitį – trijų aukštų namas S.Nėries g. Praeityje Vilkaviškis  buvo sukarintas miestelis, turėjęs puikiai išvystytą militarinę infrastruktūrą. Dariaus ir Girėno gatvėje (dabartinė – S.Nėries) stovėjo

Plačiau

Kybartų klestėjimo metai

Širvintos kairysis intakas. Lieponos upelis. Šalia stovi ūkininko Kybarto namas. O aplink – vientisas laukas, žaliuojančios lankos ir gėlėtos pievos. Ir vienišas upelis. Daugybę metų buvęs „rubežium“ tarp prūsų ir lietuvių. 1894 m. tuščio lauko jau nebebus. Vietoj jo iškils aukščiausios klasės Virbalio vardu pavadinta traukinių stotis. Kuriam laikui taps

Plačiau

Futbolo nykštukai iš Kybartų: nuo lopšio iki istorinio 100-mečio

Iš miestų ir miestelių kūrėsi Lietuva, iš nykštukų ir milžinų – kūrėsi istorija. Smarkius futbolo nykštukus, virtusius legendomis, augino ir Kybartai. Šis pasienio miestas vadinamas vienu pirmųjų besikuriančios Lietuvos futbolo lopšiu. Futbolas Kybartuose turi gilias šaknis ir tradicijas, jos tęsiasi beveik 100 metų – klubas „Sveikata“ suburtas 1919 m. Tai įrodo

Plačiau

Karo nusikaltimas prie Alvito

  Lietuvos karo lakūno Jono Pyragio atsiminimuose ,,Karo audroje“ (,,Plieno sparnai“ 1997 m. Nr.4), aprašomas jį sukrėtęs karo žiaurumas, matytas pirmą karo dieną jam su vokiečių kariuomene įžengus į Lietuvą: ,,Pagaliau atėjo lauktasis rytmetis. Labai ankstų rytą, prieš patekant saulei, išrinktiems vokiečių kariuomenės daliniams perskaitytas Fiurerio įsakymas pradėti žygį į Rytus. Tai

Plačiau

Sąjūdžio suvažiavimas ir partinė konferencija, LKP skilimas

  Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Seimą. Neprieštaraudavau, kaip V. Vitkausko vidurinės mokyklos vadovas, kad į Seimo posėdžius vyktų  ir pamokų metu. Tuo metu mokykla tapo lyg ir Sąjūdžio būstine. Spalio 23-iąją turėjo vykti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą

Plačiau

Antrasis mitingas. Akistata su tikrove

  Spalio 16-ąją surengtas ir antrasis mitingas. Iniciatyvinėje Sąjūdžio grupėje, A. Simanavičiui pasiūlius, nuspręsta, jog mitingą teks vesti man. Dar niekada neteko kalbėti prieš tokią minią. ,,Truko daugiau nei dvi valandas“, –  publikacijoje („Pergalė“, 1988 m. spalio 20 d.) rašė apie mitingą žurnalistė B. Nenėnienė. Pacituosiu jos rašinio ištrauką, liečiančią mano

Plačiau

Su Kaino ženklu, arba kaip gimė savarankiškoji

  Tvarkydamas savo archyvą, suradau 1996 metais rašytą rašinį. Po Nepriklausomybės paskelbimo praėjus 30 metų, keletas Seimo narių parengė rezoliuciją, nukreiptą prieš buvusius LKP funkcionierius. Seniai parašytas dokumentas, manau, aktualumo nepraradęs. Sugrįžkime į 1989 m. įvykius. Nenorėdamas įsivelti į ginčą apie tiesos kalbėjimą savarankiškosios LKP rajono partinės organizacijos sekretoriaus K. Kazlausko straipsnyje

Plačiau