Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Dingusios Vilkaviškio pramogos

Medžių apsuptyje teniso ir kriketo aikštelės. Maudynės dirbtiniuose baseinuose po atviru dangumi. Ir visa tai vienoje vietoje – Vilkaviškio miesto sode. Paežerių ežero pakrantėje - keletas dešimčių medinių valtelių. Kasmetinės jūros šventės aukso rago kyšulyje. Vaikų vasaros stovyklos Uosijos miško pakraštyje. Žiemą, kareivinių rajone išpilta ir apšviesta ledo čiuožykla. Šalia jos

Plačiau

Pirmoji Vasario 16-oji Vilkaviškyje

Tapęs Sąjūdžio rėmėju, kaip iniciatyvinės grupės narys padėjau pasirengti Tautinės vėliavos iškėlimui Vilkaviškyje spalio 7-ąją dieną. Pilnutėlėje aikštėje pagal mano parnegtas pranešimo tezes kalbėjo A. Simanavičius ir K. Kazlauskas. Aikštėje buvo pastatytas ženklas skelbiantis, kad šioje vietoje bus pastatytas paminklas dr. J. Basanavičiui. Paminklo statybai buvo renkamos aukos, kurios buvo

Plačiau

Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos Nepriklausomybės lopšys, Suvalkija (Sūduva) – Vakarų Europos kultūros kūdikis

Po III-iojo abiejų Tautų respublikos padalijimo Suvalkija pateko Prūsijos valdžion. Ji buvo įvardinta kaip Naujosios Rytų Prūsijos dalis. Tuo metu Prūsija buvo viena pažangiausių, ekonomiškai besivystančių Europos valstybių. Tai paliko ženklų ir Suvalkijos europėjime. Ypač pagyvėjo miestai, patekę į prekybos kelius tarp Rusijos ir Prūsijos. Miestuose statomi mūriniai namai, tiesiamos

Plačiau

Bartninkai

Ant kalnelio, tarp dviejų klonių, daugybės medžių apsuptos baltuojančios dvaro trobos. Už jų - du vėjo malūnai ir aukšti, balti bažnyčios bokštai. Bartninkų kaimas, yra vienas seniausių Sūdavijos kaimų. Bartninkiečiai savo bites „bartyse“ laikydavę, - taip apie Bartninkus savo knygoje atsiliepia Jonas Basanavičius.    Senojoje spaudoje Bartninkai apibūdinami, kaip paprastas, nuobodus

Plačiau

Per naktį pralošęs dvarus

Kažkada visa Suvalkija labai gerai žinojo išdidaus dvarininko, stambaus magnato Gauronskio galybės laikus. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje. Tačiau daugiausiai Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto Užnemunė ranka pasiekiama. Didelius plotus žemių turėjo ir Lenkijoje. Savo namais laikė puošnius Varšuvos ir Paryžiaus rūmus. Gauronskis

Plačiau

Aštuntasis Vilkaviškio būrys

     Lietuvos šaulių sąjunga šiais metais minės organizacijos įkūrimo šimtmetį. Lietuvoje pasikeitė kelios žmonių kartos. Valstybė patyrė tris okupacijos laikotarpius. Ilgiausias iš jų truko beveik 50 metų. Šaulių sąjungos vardas buvo ištrintas iš Lietuvos istorijos knygos puslapių. Ištrintas tam, kad viename iš sąjūdžio mitingų, vėl iš naujo atgimtų. Susikūrimas    Nepriklausomybės kovų

Plačiau

IV artilerijos pulkas Vilkaviškyje

Kareivinių rajonas – taip mieste buvusį karinį kompleksą vadindavo vietiniai. Carinėje okupacijoje iškilusios „kazernos“ 1944 m.  buvo visiškai sugriautos  vokiečių karo aviacijos. Vienintelis liudininkas menantis kareivinių praeitį – trijų aukštų namas S.Nėries g. Praeityje Vilkaviškis  buvo sukarintas miestelis, turėjęs puikiai išvystytą militarinę infrastruktūrą. Dariaus ir Girėno gatvėje (dabartinė – S.Nėries) stovėjo

Plačiau

Kybartų klestėjimo metai

Širvintos kairysis intakas. Lieponos upelis. Šalia stovi ūkininko Kybarto namas. O aplink – vientisas laukas, žaliuojančios lankos ir gėlėtos pievos. Ir vienišas upelis. Daugybę metų buvęs „rubežium“ tarp prūsų ir lietuvių. 1894 m. tuščio lauko jau nebebus. Vietoj jo iškils aukščiausios klasės Virbalio vardu pavadinta traukinių stotis. Kuriam laikui taps

Plačiau

Futbolo nykštukai iš Kybartų: nuo lopšio iki istorinio 100-mečio

Iš miestų ir miestelių kūrėsi Lietuva, iš nykštukų ir milžinų – kūrėsi istorija. Smarkius futbolo nykštukus, virtusius legendomis, augino ir Kybartai. Šis pasienio miestas vadinamas vienu pirmųjų besikuriančios Lietuvos futbolo lopšiu. Futbolas Kybartuose turi gilias šaknis ir tradicijas, jos tęsiasi beveik 100 metų – klubas „Sveikata“ suburtas 1919 m. Tai įrodo

Plačiau

Karo nusikaltimas prie Alvito

  Lietuvos karo lakūno Jono Pyragio atsiminimuose ,,Karo audroje“ (,,Plieno sparnai“ 1997 m. Nr.4), aprašomas jį sukrėtęs karo žiaurumas, matytas pirmą karo dieną jam su vokiečių kariuomene įžengus į Lietuvą: ,,Pagaliau atėjo lauktasis rytmetis. Labai ankstų rytą, prieš patekant saulei, išrinktiems vokiečių kariuomenės daliniams perskaitytas Fiurerio įsakymas pradėti žygį į Rytus. Tai

Plačiau

Sąjūdžio suvažiavimas ir partinė konferencija, LKP skilimas

  Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Seimą. Neprieštaraudavau, kaip V. Vitkausko vidurinės mokyklos vadovas, kad į Seimo posėdžius vyktų  ir pamokų metu. Tuo metu mokykla tapo lyg ir Sąjūdžio būstine. Spalio 23-iąją turėjo vykti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą

Plačiau

Antrasis mitingas. Akistata su tikrove

  Spalio 16-ąją surengtas ir antrasis mitingas. Iniciatyvinėje Sąjūdžio grupėje, A. Simanavičiui pasiūlius, nuspręsta, jog mitingą teks vesti man. Dar niekada neteko kalbėti prieš tokią minią. ,,Truko daugiau nei dvi valandas“, –  publikacijoje („Pergalė“, 1988 m. spalio 20 d.) rašė apie mitingą žurnalistė B. Nenėnienė. Pacituosiu jos rašinio ištrauką, liečiančią mano

Plačiau

Su Kaino ženklu, arba kaip gimė savarankiškoji

  Tvarkydamas savo archyvą, suradau 1996 metais rašytą rašinį. Po Nepriklausomybės paskelbimo praėjus 30 metų, keletas Seimo narių parengė rezoliuciją, nukreiptą prieš buvusius LKP funkcionierius. Seniai parašytas dokumentas, manau, aktualumo nepraradęs. Sugrįžkime į 1989 m. įvykius. Nenorėdamas įsivelti į ginčą apie tiesos kalbėjimą savarankiškosios LKP rajono partinės organizacijos sekretoriaus K. Kazlausko straipsnyje

Plačiau

,,Mirsime drauge, bet, kol gyvi, kovosime“

  Antrojo pasaulinio karo metais skaudžiausią netektį patyrė žydai. Visoje nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje nužudyta beveik 95 procentai žydų bendruomenės. Rizikuodami žydų ir savo artimųjų gyvybėmis dalis lietuvių ryžosi nuo tikros mirties gelbėti savo kaimynus žydus. Vilkaviškio rajone žydus gelbėjusių lietuvių sąrašuose yra per 120 asmenų. Kai kurie iš jų

Plačiau

Laikas žinoti: kaip kūrėsi Sąjūdis Vilkaviškyje. Pradžia

Prieš 30 metų rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio profesinės mokyklos stadione įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Neaprėpiama žmonių jūra vilnijo priešais tribūnas. Žmonės stovėjo ir pirmą kartą po penkiasdešimties metų tvirtai rankose spaudė trispalves. Tribūnose švietė užrašas: ,,Čia mūsų žemė – Lietuva!“ Nuo atmintinų dienų prabėgo 30 metų. Jau užaugo Nepriklausomos Lietuvos jaunoji

Plačiau

Porceliano servizas sugrįžo į Paežerių dvarą

  Surastas dėžėje Vilkaviškietė Ona Šumskienė Vilkaviškio krašto muziejui perdavė itin vertingą eksponatą, manoma,  Paežerių dvaro pietų servizo devynis išlikusius porceliano indus. Nors senienų supirkėjai už šį rinkinį pasiūlė  pusę tūkstančio eurų, moteris sandėrio atsisakė. ,,Noriu, kad šie brangūs daiktai sugrįžtų į dvarą“, – dovanodama brangią šeimos relikviją sakė Ona Šumskienė. Pasak itin

Plačiau

Vilkaviškio krašto muziejų papildė vertingi žydiški eksponatai

  Kur senelio čiuožinėta Iš JAV į Vilkaviškį atvykęs Aleksanderis Kahanskis kartu su tėvu ieškojo tėvo ir senelio gimtųjų vietų Vilkaviškyje, Šelvių ir Būdviečių kaimuose. Aleksanderis, puikiai kalbantis angliškai ir rusiškai, atvežė vertingų eksponatų. Tai Pirmojo pasaulinio karo Vilkaviškio fotografijos. Itin reta nuotrauka, kurioje vokiečiai kareiviai kalbasi su žydais, sėdinčiais ant sinagogos

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (6)

  Liūdynės savanorių kapų paslaptys Aiškinantis Liūdynės savanorių kapuose palaidotų karių asmenybes, išaiškėjo du savanoriai ta pačia pavarde. Tai Vincas Šukaitis. Vienas iš jų – Vyčio kryžiaus kavalierius iš Vyštyčio valsčiaus Kamionkos kaimo. 1919 m. rugsėjo mėnesį už narsą kovose su bolševikais apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi ,,Už Tėvynę“. Narsusis savanoris žuvo (dingo

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (5)

  Nuo Antupių – iki Ožkasvilių Beveik savaitę užsitęsė savanorio iš Rūdos kaimo Tamošiaus (Tomo) Narijausko artimųjų paieškos. Muziejininkės Danutės Ardzijauskaitės Lietuvos valstybės Istorijos archyve surastoje savanorio byloje rašoma: ,,Dingo 1919 m. liepos 9-tą be žinios ties Bikundi.“ Sudomino šios keistos vietovės pavadinimas. Kol kas jos nepavyko surasti. Siekdamas ką nors išgirsti apie

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (4)

  Savanorių paieškų labirintais: priėmė kaip gimines Rinkdamas savanorių gyvenimo ir jų karo žygių istorijas, apkeliavau Vidurio Lietuvą ir Marijampolės apskritį. Po kruopelytę atkurdamas ar tikslindamas savanorių biografijas, visoje Lietuvoje sutikau daug nuostabių žmonių, kurie  ne tik suteikė informacijos apie savanorius, bet ir paatviravo apie savo gyvenimus ir išgyvenimus. Keliaudamas į Liūdynės savanorių

Plačiau