Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Futbolo nykštukai iš Kybartų: nuo lopšio iki istorinio 100-mečio

Iš miestų ir miestelių kūrėsi Lietuva, iš nykštukų ir milžinų – kūrėsi istorija. Smarkius futbolo nykštukus, virtusius legendomis, augino ir Kybartai. Šis pasienio miestas vadinamas vienu pirmųjų besikuriančios Lietuvos futbolo lopšiu. Futbolas Kybartuose turi gilias šaknis ir tradicijas, jos tęsiasi beveik 100 metų – klubas „Sveikata“ suburtas 1919 m. Tai įrodo

Plačiau

Karo nusikaltimas prie Alvito

  Lietuvos karo lakūno Jono Pyragio atsiminimuose ,,Karo audroje“ (,,Plieno sparnai“ 1997 m. Nr.4), aprašomas jį sukrėtęs karo žiaurumas, matytas pirmą karo dieną jam su vokiečių kariuomene įžengus į Lietuvą: ,,Pagaliau atėjo lauktasis rytmetis. Labai ankstų rytą, prieš patekant saulei, išrinktiems vokiečių kariuomenės daliniams perskaitytas Fiurerio įsakymas pradėti žygį į Rytus. Tai

Plačiau

Sąjūdžio suvažiavimas ir partinė konferencija, LKP skilimas

  Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Seimą. Neprieštaraudavau, kaip V. Vitkausko vidurinės mokyklos vadovas, kad į Seimo posėdžius vyktų  ir pamokų metu. Tuo metu mokykla tapo lyg ir Sąjūdžio būstine. Spalio 23-iąją turėjo vykti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą

Plačiau

Antrasis mitingas. Akistata su tikrove

  Spalio 16-ąją surengtas ir antrasis mitingas. Iniciatyvinėje Sąjūdžio grupėje, A. Simanavičiui pasiūlius, nuspręsta, jog mitingą teks vesti man. Dar niekada neteko kalbėti prieš tokią minią. ,,Truko daugiau nei dvi valandas“, –  publikacijoje („Pergalė“, 1988 m. spalio 20 d.) rašė apie mitingą žurnalistė B. Nenėnienė. Pacituosiu jos rašinio ištrauką, liečiančią mano

Plačiau

Su Kaino ženklu, arba kaip gimė savarankiškoji

  Tvarkydamas savo archyvą, suradau 1996 metais rašytą rašinį. Po Nepriklausomybės paskelbimo praėjus 30 metų, keletas Seimo narių parengė rezoliuciją, nukreiptą prieš buvusius LKP funkcionierius. Seniai parašytas dokumentas, manau, aktualumo nepraradęs. Sugrįžkime į 1989 m. įvykius. Nenorėdamas įsivelti į ginčą apie tiesos kalbėjimą savarankiškosios LKP rajono partinės organizacijos sekretoriaus K. Kazlausko straipsnyje

Plačiau

,,Mirsime drauge, bet, kol gyvi, kovosime“

  Antrojo pasaulinio karo metais skaudžiausią netektį patyrė žydai. Visoje nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje nužudyta beveik 95 procentai žydų bendruomenės. Rizikuodami žydų ir savo artimųjų gyvybėmis dalis lietuvių ryžosi nuo tikros mirties gelbėti savo kaimynus žydus. Vilkaviškio rajone žydus gelbėjusių lietuvių sąrašuose yra per 120 asmenų. Kai kurie iš jų

Plačiau

Laikas žinoti: kaip kūrėsi Sąjūdis Vilkaviškyje. Pradžia

Prieš 30 metų rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio profesinės mokyklos stadione įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Neaprėpiama žmonių jūra vilnijo priešais tribūnas. Žmonės stovėjo ir pirmą kartą po penkiasdešimties metų tvirtai rankose spaudė trispalves. Tribūnose švietė užrašas: ,,Čia mūsų žemė – Lietuva!“ Nuo atmintinų dienų prabėgo 30 metų. Jau užaugo Nepriklausomos Lietuvos jaunoji

Plačiau

Porceliano servizas sugrįžo į Paežerių dvarą

  Surastas dėžėje Vilkaviškietė Ona Šumskienė Vilkaviškio krašto muziejui perdavė itin vertingą eksponatą, manoma,  Paežerių dvaro pietų servizo devynis išlikusius porceliano indus. Nors senienų supirkėjai už šį rinkinį pasiūlė  pusę tūkstančio eurų, moteris sandėrio atsisakė. ,,Noriu, kad šie brangūs daiktai sugrįžtų į dvarą“, – dovanodama brangią šeimos relikviją sakė Ona Šumskienė. Pasak itin

Plačiau

Vilkaviškio krašto muziejų papildė vertingi žydiški eksponatai

  Kur senelio čiuožinėta Iš JAV į Vilkaviškį atvykęs Aleksanderis Kahanskis kartu su tėvu ieškojo tėvo ir senelio gimtųjų vietų Vilkaviškyje, Šelvių ir Būdviečių kaimuose. Aleksanderis, puikiai kalbantis angliškai ir rusiškai, atvežė vertingų eksponatų. Tai Pirmojo pasaulinio karo Vilkaviškio fotografijos. Itin reta nuotrauka, kurioje vokiečiai kareiviai kalbasi su žydais, sėdinčiais ant sinagogos

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (6)

  Liūdynės savanorių kapų paslaptys Aiškinantis Liūdynės savanorių kapuose palaidotų karių asmenybes, išaiškėjo du savanoriai ta pačia pavarde. Tai Vincas Šukaitis. Vienas iš jų – Vyčio kryžiaus kavalierius iš Vyštyčio valsčiaus Kamionkos kaimo. 1919 m. rugsėjo mėnesį už narsą kovose su bolševikais apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi ,,Už Tėvynę“. Narsusis savanoris žuvo (dingo

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (5)

  Nuo Antupių – iki Ožkasvilių Beveik savaitę užsitęsė savanorio iš Rūdos kaimo Tamošiaus (Tomo) Narijausko artimųjų paieškos. Muziejininkės Danutės Ardzijauskaitės Lietuvos valstybės Istorijos archyve surastoje savanorio byloje rašoma: ,,Dingo 1919 m. liepos 9-tą be žinios ties Bikundi.“ Sudomino šios keistos vietovės pavadinimas. Kol kas jos nepavyko surasti. Siekdamas ką nors išgirsti apie

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (4)

  Savanorių paieškų labirintais: priėmė kaip gimines Rinkdamas savanorių gyvenimo ir jų karo žygių istorijas, apkeliavau Vidurio Lietuvą ir Marijampolės apskritį. Po kruopelytę atkurdamas ar tikslindamas savanorių biografijas, visoje Lietuvoje sutikau daug nuostabių žmonių, kurie  ne tik suteikė informacijos apie savanorius, bet ir paatviravo apie savo gyvenimus ir išgyvenimus. Keliaudamas į Liūdynės savanorių

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (3)

  Devynių narsuolių kapai Liūdynės savanorių kapinėse Sklaidant Vilkaviškio krašto savanorių vardyną, akis užkliuvo už kelių besikartojančių įrašų: ,,Savanoris, žuvęs ir palaidotas Liūdynėje“. Amžino poilsio kapeliuose netoli Panevėžio žuvo ir vienoje vietoje palaidoti devyni 2-ojo Algirdo pulko 7 kuopos kariai: Brazaitis Vincas (Vilkaviškis), Karevičius Antanas (Kiršai), Kemeža Jonas (Vilkaviškis), Kilikevičius Jonas (Pilviškiai),

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (2)

  Rūdos kaimo savanoriai (2) Bebaimis artileristas Iš Rūdos kaimo savanoriu į Lietuvos kariuomenę 1919 m. kovo 6 d. išėjo ir Jonas Maziliauskas. Savanoris gimė 1897 m. birželio 9 d. gausioje ūkininkų šeimoje, turėjo dvi seseris ir keturis brolius. Jauniausias Pranas vedė neturtingą Šilkalnio kaimo mergaitę Kastulę Riškevičiūtę, mano motinos Salomėjos Riškevičiūtės tetą.

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (1)

  Rūdos kaimo savanoriai I Lietuvos savanorių kelias Kovose už nepriklausomą Lietuvos didelį indėlį įnešė Suvalkijos krašto savanoriai. Vien iš Vilkaviškio rajono ginti tėvynės išėjo 1159 savanoriai: eiliniai ir puskarininkai, 69 karininkai. Aukščiausiu kariniu Lietuvos valstybės apdovanojimu – Vyčio kryžiumi – apdovanota 111 savanorių. Kovoti už Lietuvos valstybę iš mano gimtojo Rūdos kaimo (Gižų

Plačiau

Pasaulio vilkaviškiečiai: nuo šachmatų genijaus – iki baleto impresarijaus

  Šachmatų genijus Bliumenfeldas Vienas grasiausių Sovietų Sąjungos šachmatininkų, šachmatų teoretikas, literatas Bliumenfeldas Benjaminas gimė 1884 m. gegužės 24 d. Vilkaviškyje, pirmos gildijos žydų pirklio šeimoje. Sulaukęs penkerių metų, pradėjo žaisti šachmatus, o dvylikos susidomėjo šachmatų teorija ir šachmatininkų psichologija. Jaunojo šachmatininko giminė buvo plati, garsi ir turtinga. Benjamino motinos broliai buvo įkūrę

Plačiau

Undinė iš Vilkaviškio: Galinos Šurepovos istorija

  Pasaulio vilkaviškiečių sąskrydžio istorinėje konferencijoje atkreiptas dėmesys į daugiakultūrinį Vilkaviškio istorijos tarpsnį. Lietuvoje miestai kurtis pradėjo gana vėlai, o mūsų krašte – vėliausiai, tik po Žalgirio mūšio, kai Sūduva įėjo į LDK sudėtį. Vilkaviškio krašte pirmosios miestų užuomazgos žinomos iš XVI a. pradžios. Pirmieji miestai gavę magdeburgines (savivaldos) teises buvo

Plačiau

Išsaugota atmintis

  1941 m. vasara Lietuvoje pasruvo krauju. Tūkstančiai civilių gyventojų, Lietuvos piliečių žydų, atgulė į pačių išsikastas duobes, atgulė greta savo miestelių, savo gimtųjų namų. Įbauginti prieš metus vykusių represijų ir išvežimų į Sibirą, nukentėję nuo sovietinės valdžios ar panorę pralobti, vokiečių baudėjams talkino ir dalis lietuvių. Tačiau kita dalis, gresiant mirtinam

Plačiau

Prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą

  1941 m. vasara. Tai atsitiko Kybartuose Lietuvos knygynuose gausu prisiminimų apie Antrąjį pasaulinį karą. Savo išgyvenimais dalijasi ir buvę nacistinės Vokietijos generolai, ir eiliniai kariai. Šis pasakojimas, parengtas pagal jaunos Maskvos gyventojos atsiminimus, išgyventus pasienio miestelyje Kybartuose vokiečių okupacijos metais. Karo išvakarėse pas savo vyrą, pasienio tarnybos politinį vadovą, atvyksta jo jaunutė devyniolikmetė

Plačiau

Rūta Basaitė-Glikman atverčia dar vieną Marijampolės istorijos puslapį

  Šį savaitgalį „Miesto dienas" minėsianti Marijampolė - Lietuvos kultūros sostinė nupustys dulkes dar nuo vieno svarbaus miesto istorijos puslapio. Gegužės 24 d., ketvirtadienį, 16 val. miesto centre, ant pastato adresu: J. Basanavičiaus a. 16 bus atidengta memorialinė lenta, skirta čia XX a. gyvenusiems Pasaulio Tautų teisuoliais pripažintiems Jadvygai ir Alfonsui

Plačiau