Pagrindinis > Žmonės > Pašaukimas

Eugenijus Pūkas: „Tas vadovas yra geras, kurio mokiniai jį perauga“

  Dabar jis galėtų juokauti: jo likimas buvo užkoduotas... pavardėje, tik ne iš karto atspėtas. Taigi, kokias asociacijas sukelia žodis „pūkas“? Net nesvarstydami daugelis kalbėtų apie lengvumą, plastiškumą, kai kurie prisimintų eleganciją, romantiką, o vienetai – sunkų darbą, pasiaukojimą, kurio rezultatas lengvas kaip pūkas, taip vainikuojantis visą vargą į tikslą. Tiesa,

Plačiau

Žalvario „apologetas“ Rimantas Ordinas: tarp meno ir amato

  Tarp meno ir amato – taip apibūdina savo kasdienį darbą, kurio net pats grynu menu nevadina, dažnai įvairiose Lietuvos mugėse, masinėse šventėse sutinkamas sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senosios juvelyrikos amato puoselėtojas Rimantas ORDINAS (g. 1962 m.), kurio kurtais papuošalais puošiasi ir etnografiniai kolektyvai, ir teatrai, ir pavieniai asmenys (neseniai

Plačiau

Rinaldas Česnaitis: jei įrodysi pirmiausiai sau – įrodysi ir visam pasauliui!

  „Specialistas nuo Dievo“, – taip kalbama apie žmonės, kurių gyvenimo prasmė, tikslas ir pašaukimas yra jų kasdienis darbas. Tik tokie žmonės pasiekia, rodos, neįmanomų aukštumų, mat jų ir kūnas, ir siela yra visuomet ten, savo darbe, aukščiausioje jų saviraiškoje. ...Šio žmogaus ilgai pristatinėti nereikia: jo, kaip kultūrizmo ir fitneso trenerio, vardas

Plačiau

Agnė Uldinskaitė: „Tobulumas gyvena… smulkmenose“

  Kartais žmogus į savo kelią pašaukiamas po ilgų ieškojimų, klaidžiojimų, o kartais jau nuo pat kūdikystės žino, kur jo vieta, ir tas žinojimas verčia nepaisyti jokių sunkumų, įveikiant visas kliūtis pakeliui į savo pašaukimą. Itin subtiliai, tačiau su nė kiek ne mažesne jėga šaukia žmogų muzika... ...Kol kas jos balsas neskamba

Plačiau

Gintautas Staniulis: būti lakūnu – ir pašaukimas, ir… diagnozė

  ...Reikėjo, tebereikia ir – be jokių abejonių – visada reikės jam, anot žinomos dainos, beribio dangaus, lėktuvo šturvalo ir skrydžio svaigaus, mat tai jo didžioji gyvenimo aistra, svajonė, iš kurios niekada neišaugama, nors ir seniai būna išaugta iš tų laikų, kai lėktuvo sparnai buvo lankstomi iš popieriaus. Tai – jo

Plačiau

Visa esybe suvokiant, jog gyvenimą iš žmogaus bet kas gali atimti, mirties – niekas…

...Jo darbas – su... mirtimi. Tiksliau – dirbti tuomet, kai mirtis jau būna atlikusi savo darbą. Marijampolietį Narą NAVICKĄ, kaip laidotuvių organizatorių, sunkiomis amžino atsisveikinimo su brangiu, artimu žmogumi akimirkomis padedantį išlaikyti tvarką, visada randantį tinkamą žodį, pažįsta kone visa Marijampolė (ir ne tik!), o vyresnioji miesto karta jį prisimena

Plačiau

Amžiaus istorija: Dievo meilė pasirodė stipresnė už moters meilę

  Žmogaus likimas – pati paslaptingiausia jėga, gebanti kurti tokias istorijas, kokių net nesusapnuotum pačiame neįtikėčiausiame sapne. O jeigu dar pats žmogus pasirenka savo likimą, jo sukurta istorija tampa išties kvapą gniaužianti. Marijampoliečiai Irena ir Vidas Lietuvninkai prie tokios istorijos pirmą kartą prisilietė prieš gerą dešimtmetį, tačiau žmogaus, savo gyvenimu sukūrusiu

Plačiau

Muziką jaučianti visu kūnu

  Marijampolietė Kamilė ZAVECKAITĖ jau keleri metai – tik viešnia savo gimtajame mieste. Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dešimtokė – itin perspektyvi pianistė, laurus pelniusi įvairiuose tokio pobūdžio konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Talentingos ir darbščios mergaitės gyvenimo kelias nuo pat mažumės neatsiejamas nuo muzikos, o pradžia, atvedusi į didžiąsias muzikos scenas, –

Plačiau

Kun. Juozas Barkauskas: „Kiekvieno iš mūsų pašaukimas yra giliai į pasąmonę įaustas“

  Gerbiamas kunigas, poetas Juozas BARKAUSKAS, šiuo metu gyvenantis  Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, praėjusį rudenį pasitiko naująja savo poezijos rinktine. Dar spaustuvės dažais kvepianti naujoji jo knyga „Aidint gintaro jūrai“ skirta Baltijos jūrai, skalaujančiai Lietuvos krantus, ir jos artumo sužadintų jausmų, išgyvenimų, minčių proveržiui. Eilėraščiuose, gimusiuose atostogų prie jūros metu,

Plačiau

Marius Rudzinskas: atimtas iš žmonių ir – atiduotas… žmonėms

    Kunigą Marių RUDZINSKĄ, Marijampolės Palaimintojo Jono Pauliaus II parapijos kleboną, daugelis jį pažįstančių tikinčiųjų vadina tiesiog kunigu Mariuku, apibūdina jį kaip retą bendravimo dovaną turintį dvasininką. „Su juo gera kalbėti, gera ir tylėti“, – taip sako ne vienas, akcentuodamas kunigo gebėjimą išklausyti, patarti, padėti. Tai jo pašaukimas, didžioji dovana –

Plačiau

Policininkas – ir laisvalaikiu policininkas

  Tokie faktai policijos kasdienybėje turbūt neturėtų stebinti (nors ir maloniai) ir atkreipti dėmesį didesnėmis liaupsėmis, nes tik tokius policininkus ir įsivaizduojame kaip normą, būtinybę – drąsius, globojančius ir saugančius, rizikuojančius, laiku suspėjančius visur ir visada, teisingus. Bet kol Lietuvos policijos kasdienybėje kone kasdien paskelbiama apie girtą prie vairo sėdusį policininką,

Plačiau

Marijampoliečio L. Švirino muzika pakėlė vaiką iš neįgaliojo vežimėlio

  Pasveikinai draugus? Jau vienas pliusas. Jei žvakių šviesoje, Kai skamba bliuzas... Kai prietema, bet viskas matos Ir girdisi garsai, ir švyti natos. Jauti kiekvieną, net per atstumą, Kiekvieno sau brangaus žmogaus artumą. Mintim gali išeit, sugrįžti. Gali svajot, kas nesvarbu pamiršti.  Netradiciškai, eilėmis, šį kartą norisi pradėti straipsnį. Mat šio straipsnio herojaus ir

Plačiau