09:16 Pusryčiams buvo sumuštiniai, kiaušiniai, arbata ir kakava, bandelės. Čia maitina labai gerai. Tie, kurie nepajėgia visko suvalgyti, atiduoda kitiems, ir visi pasidaliname maistu. Prie stalelio pusryčiavau kartu su Faustu ir Amelija. Klaidas buvo prie kito stalo, toliausiai nuo mūsiškio. Aš jam pasakiau:„Labas rytas, Klaidai“, o jis tik linktelėjo galva.
Plačiau
*** Ieškokit savojo paparčio žiedo visada. Ne tik tada, kai Joninių naktis miegot neduoda, Kai džiugina jus sniego arba obelų pūga. Balta balta, gera ir glostanti tarsi paguoda. Lai Joninių lauže ir vėl sudegs Mūs smulkios bėdos, rūpesčiai, intrigos. Vieni jį rasti spės, kitiems nepasiseks, Trečius galbūt „pagaus“ nelauktos Meilės ligos. Juk Joninės tik vasaros šitos pradžia. Kokia ji bus
Plačiau
14:58 – Nepyk, kad vėluoju. Pačiam labai nesmagu, bet šiek tiek užtrukau mieste, kai važiavau iš sodo, – kone įšoko į palatą Tajus. Kvėpavo taip, lyg ką tik būtų nubėgęs maratoną, laikydamas rankoje didžiulį juodą maišą ir išgąsdindamas tiek mane, tiek mano palatos draugę. Net knygą iš rankų išmečiau. – Kaip išgąsdinai!
Plačiau
10:28 Tajus: Ką tu, moterie, kuri nenori laižytis? :-D Aš: Guliu lovoje. Bandau pasikelti, bet tikriausiai nelabai išeis. Tu, laižytojau, apsiramink, nes tuoj kaip aplaižysiu, tai nieko nereikės. Baigsis visi bajeriai tavo. :-( Tajus: O tai kas yra, kad dar tokiu metu guli lovoje? Davai, parodyk, ką sugebi. Noriu tai pamatyti.
Plačiau
Balandžio 22-oji Meškinas :-) 07:26 Negaliu atsikelti iš lovos.Guliu susirietusi ir jaučiu, kaip įsivaizduojamos kojos spardo man į pilvą ir juosmenį. Tikriausiai turiu temperatūros, nes labai krečia šaltis ir drebu. Šiandien turėsiu atsisakyti ir sporto terapijos, ir pasivaikščiojimų po apylinkes, ir apskritai ilgesnės vaikščiojimo distancijos, nes net iki tualeto sunku nueiti. 07:58 Jokių
Plačiau
Vis neduoda ramybės mintis, kas bus, kai grįšiu namo. Labiausiai siutina nežinomybė. Ir iš kur mama galėjo sužinoti kažką... Kai papasakojau apie tai psichologei, tai visų pirma liepė atsipalaiduoti, negalvoti apie ir tiesiog pasiruošti tam, kad reikės pasakyti tiesą. Kol čia esu, man niekas negresia. Kad ir kaip bus sunku,
Plačiau
10:48 Niekada nebūčiau patikėjusi! Ką tik į mūsų skyrių paguldė Faustą! Netikiu savo akimis!!! Taip nustebau, kad vis dar negaliu atsigauti. Turėsiu dar vieną draugą ligoninėje. Faustą pažįstu gal trejetą metų, susipažinome per vieną koncertą, kai šokdama atsitrenkiau į jį su galva. Skausmas po to lydėjo visą savaitę, mėlynė irgi
Plačiau
(Į pradžią) 11:25 Ką tik su Klaidu sužaidėme šaškių partiją. Tris kartus laimėjau aš, o vieną jis. Lūzeris. Juokauju šiaip, bet buvo smagu. Man labai įdomu, ar tik alkoholis ir narkotikai privertė jį čia atsidurti... Taip noriu jo paklausti, bet bijau. Dar sureaguos kažkaip ne taip, pagalvos, kad noriu krapštytis po
Plačiau
Į pradžią 08:21 Kas gi man daugiau rašys, jei ne mano geriausias draugas? Žmogus, dėl kurio aš kraustausi iš proto jau labai seniai, tik esu tą užslėpusi ir niekam nieko nesakau. Tajus: Sveika. Kaip tu laikaisi? ;-) Čia taip liūdna be tavęs, neturiu su kuo išeiti į lauką, išskyrus Leoną, bet su
Plačiau
Pradedame spausdinti ištraukas iš greitai pasirodysiančios Viktorijos Kajokaitės knygos „Draugystė su „perfekcionistu“. Linkime malonaus skaitymo! * * * Manai, jog stengiesi elgtis nepriekaištingai? Visada atsiras žmogus, kuris savo galvoje kurs įvairiausius „tobulus“ scenarijus, net numatys kiekvieno žmogaus poelgius, bandys keisti tavo mąstymą. Ir jeigu pasielgsi kiek nors kitaip, jis supyks, atsiribos,
Plačiau
*** Buvai šalia, kai to labai reikėjo, Kai kėlė Džiaugsmas, spaudė Liūdesys, Kai vaikščiojau tamsia tylos alėja, Kai Nerimas man žvelgė į akis, Kai stengiausi apginti savo tiesą, Kai piktinaus žmonių nejautrumu, Kai trūko man gaivinančio pavėsio Ir šilumos bei kuždesio namų. Tai kas, kad tik lašelis vandenyne, Nesusiliejai su kitais lašais, neištirpai. Kaip baltas paukštis, nusileidęs į beržyną, Toks savas, artimas,
Plačiau
*** Mažais žingneliais žengia sausis Per neaprėpiamas pusnis. Nei pasitaręs, nei paklausęs Atvėrė metams šiems duris. Per baltą baltą sniego tylą. Pro apšerknijusius medžius. Per klausimą būties nebylų. Per dar neištartus žodžius... Žiemos keliu Baltą sniego kelią nutiesė Žiema, Šaltą keistą tylą į laukus paleidus. Iškilminga ir ori dama Šarma Papuošė medžius, namus ir veidus. Vėjas slepias pataluos šaltuos, Lyg stiklu nuslysta pėdos. Kas šią šaltą
Plačiau
* * * Gyvenimas jau šitaip surėdytas, Kad metai tarsi sniego kamuolys nuo kalno ritas: Senus metus taip greitai pakeičia Naujieji, Lyg raketa dangaus skliautu atskrieję, O mes juk esam kultūringi žmonės Ir norim padėkot šauniai Beždžionei Už gerą, linksmą ir naudingą laiką: Kad drąsino, kad džiugino, palaikė, Kad susipykti su visais nespėjom, Kad teroristai bombų neprisėjo, Kad ligos aplenkė mūs
Plačiau
Fėjų slėnyje keistų gyventojų ir nutikimų knibždėte knibžda, tačiau kai kurie įvykiai net ir slėnio gyventojams būna gana netikėti. Štai viena istorija apie mažylę, vardu Mey. Šią būtybę fėja auklė rado ne samanose ar gėlėje, o medžio drevėje. Vos dirstelėjusi į ją fėja auklė net aiktelėjo. Ji labai išsiskyrė iš
Plačiau
Kaip Briuselio neįsivaizduojame be besišlapinančio berniuko ar Kopenhagos – be undinėlės, taip ir Vilniaus – be Baltųjų angelų.Jie tapo sostinės, skelbiamos kaip žemai skraidančių angelų miestu, simboliu. Pirmą žiemos dieną sostinės centre, šalia prekybos centro VCUP,iš upės pusės „nutūpė“ dar vienas Baltasis angelas. Tiesa, šis yra išskirtinis – didžiausias iš
Plačiau
*** Šitas vakaras mėlynas mėlynas Slenka tyliai per tirpstantį laiką. Kaip žvėris. Jis nei skuba, nei vėlinas. Tik į manąjį Nerimą taiko. Siekia vėl jį išjudint, pabudinti. Panardinti į erdvę beribę Siekia skaudinti, siekia liūdinti Ir sudrumsti pastovią ramybę. Juk jau Lapkritis suka į Vėlines, Trapią šventę, žvakučių apšviestą. Kai ir Laikas nei skuba, nei vėlinas Kviečia mus į Ramybės miestą... Tarp gyvųjų
Plačiau
„Ir nieko nėra brangesnio už tą atsiminimų lobyną...“/A. de Sent Egziuperi/ Naujos technologijos, taip greitai prigyjančios mūsų darbo vietose ir buityje, tarsi nuvertino žmogiškąsias galimybes. Tai ypač pajuto vyresniosios kartos tautiečiai, net sau patiems šiandien atrodantys neįdomūs ir nieko nesugebantys mūsų visuomenės nariai. Jų ilgametė patirtis, jų išmintis liko tik jų pačių
Plačiau
Vasara praėjo Nužydėjo, nuvilnijo mūsų Vasara Su rugiais ir su vandens lelijomis, Basomis ji braidžiojo po rasą, Savo turtą po kruopelę išdalijo. Buvo visko: ir vaivorykščių, ir vėtrų, Ir rugiagėlių, ir pienių, ir aguonų... Kaip išsaugot visa tai norėtum Ir lyg grūdus susipilt į kluoną! Bet pabiro viskas karoliukais Kaip lietaus lašai, kaip stiklo šukės. Nuskubėjo tarsi vasaros maži voriukai, Išsisklaidė tarsi
Plačiau
„(...) jei važiuodami keliu iš Kauno į Marijampolę pamatysite nuorodą „Miglų kaimas – 6 km“, būtinai pasukite – jūsų laukia nuostabus fėjų pasaulis“, – toks palinkėjimas nuskambėjo pernai prieš pat Kalėdas pasirodžiusios Marijampolės krašto kūrėjos Editos Lei knygos „Miglų slėnio Fėjų pasakos“ skaitytojams. „Leidėjai, į mano namus kviesdami skaitytoją ieškoti
Plačiau
Lietuva Išblaškyta ir išsibėgiojusi. Tokia šiandien gintarinė Lietuva. Tarp kitų šalių savęs ilgai ieškojusi, Svetimšalių mindyta, grobta, tremta. Kvepia Lietuva medum ir duona, Žydi liepos, noksta saulėje rugiai. Vis mažiau rugiagėlių, rausvų aguonų, Pievose tik pienės gelsvosios, margi drugiai. Vėl čiurlioniškas godas godoja miškas, Spindi kaimas, apgaubtas nakties tylos. Gintarinėmis bangelėmis sutviskus, Baltija savus vaikus namo vilios. Jų tiek daug, svetur šaknis
Plačiau